Kviečiame į keliautojo, žurnalisto Mato Šalčiaus premijos įteikimo renginį, kuris vyks šių metų spalio 10 d. (šeštadienį) 12.00 val. Mato Šalčiaus tėviškėje (M. Šalčiaus g. 30, Čiudiškių k., Prienų r.). Renginio metu bus įteikta Mato Šalčiaus premija, kuri šiemet skirta keliautojams, Lietuvos žurnalistų sąjungos nariams Aistei ir Augustinui Žemaičiams - už lietuviškų pėdsakų paieškas pasaulyje ir Lietuvos vardo garsinimą projektu „Gabalėliai Lietuvos".

LŽS Vilniaus skyriaus visuotinis susirinkimas įvyks rugsėjo 30 d. 18.00 val. Žurnalistų namuose (Jogailos g. 11).

Druskininkuose savaitgalį vyko Europos žurnalistų futbolo čempionatas. Tai jau 21-ą kartą Lietuvoje rengiama tarptautinės žiniasklaidos atstovų futbolo šventė. Ilgiausią nenutrūkstamą tradiciją turintis tokio pobūdžio renginys prasidėjo dar 2005 metais, kaip tarptautinis žurnalistų turnyras, o pernai, padedant Lietuvos futbolo federacijai ir Druskininkų savivaldybei, išaugo į oficialų Europos žurnalistų futbolo čempionatą.

Lietuvos žurnalistų sąjungos narės, menininkės Lilijos Valatkienės paroda „Apie šviesą spalvoje" atidaryta Žiežmarių sinagogoje (Vilniaus g. 6) ir veiks iki spalio 31 dienos.

Europos Komisija siūlys naujas taisykles, kuriomis bus ribojama nepilnamečių, jaunesnių nei 15 metų, prieiga prie socialinių tinklų ir vaizdo įrašų dalijimosi platformų. Bus siekiama sukurti pakopinę sistemą, leidžiančią nepilnamečiams iki 15 metų naudotis socialiniais tinklais tik su tėvų priežiūra.

Medijų rėmimo fondas skelbia Visuomenės atsparumo programos konkurso rezultatus. Fondo taryba, atsižvelgusi į ekspertų vertinimą, finansavimą skyrė 41 žiniasklaidos projektui. Programos rėmuose paskirstyta 499 420 eurų. Finansuotas 21 regioninės žiniasklaidos projektas, 12 naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos projektų bei 9 tautinių mažumų žiniasklaidos ir diasporos projektai.

Rugpjūtis buvo paskutinis „Santarvės“ vyriausiosios redaktorės Audronės Malūkienės darbo mėnuo – laikraščiui ji vadovavo net 31 metus, aplenkdama visus savo pirmtakus. Kviečiame skaityti žurnalistės Neringos Švelnienės „Santarvėje“ publikuotą ir portale lzs.lt pasiekiamą interviu. Straipsnyje atskleidžiamos redaktorės patirtys, atradimai ir praradimai per tris dešimtmečius trukusią karjerą.

Kviečiame į Juozo Stasino knygos „Gyvenimo pynė“ pristatymą, kuris įvyks rugsėjo 23 d. 12 val. Lietuvos žurnalistų sąjungoje, Žurnalistų namuose (Jogailos g. 11, III a.). Naujojoje knygoje autorius dalijasi prisiminimais ne tik apie savo ilgametę gamtosauginę, žurnalistinę bei kultūrinę veiklą, bet ir išsamiai aprašo bendražygių kelią. Tai kelias, kuriuo anuomet – nors ir sudėtingomis politinėmis bei ekonominėmis sąlygomis – buvo eita, skubėta, ieškota ir nenuleista rankų, siekiant išsaugoti gamtos bei kultūros vertybes, ieškant tiesos ir kuriant šviesesnį gyvenimą. Knygos autorius siekia iš užmaršties prikelti tų žmonių vardus, kurie savo gyvenimą paaukojo gimtojo krašto gamtos tyrimui bei apsaugai, kurie visais laikais sugebėjo purenti Lietuvos žemę ir berti į jos valstybingumo arimą brandų meilės Tėvynei grūdą, galiausiai suvešėjusį Sąjūdžio metais kelyje į Lietuvos nepriklausomybę. Renginyje dalyvaus aplinkos eksministras Bronius Bradauskas, gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius, ekologas Rapolas Liužinas, etnologas Virginijus Jocys, dr. Albina Auksoriūtė, leidyklos „Homo liber“ vadovai Vilius ir Teresė Gužauskiai, „Sąjūdžio už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta bei kiti autoriaus bičiuliai. Kiekvienas šventės dalyvis dovanų gaus knygą „Gyvenimo pynė“. Autorius visiems linki kantrybės ir ištvermės pinant savo gyvenimo pynę, kurią kiekvienas įaudžiame į bendrą Tautos ir Valstybės audeklą. Maloniai laukiame!

2026 m. pasirodė žinomo žurnalisto, redaktoriaus, leidėjo ir ekologo, LŽS bei NŽKA nario Juozo Stasino (g. 1938 m.) leidyklos „Homo liber“ išleista knyga „Gyvenimo pynė“, kurioje autorius dalijasi prisiminimais apie ilgametę gamtosauginę, žurnalistinę bei kultūrinę veiklą ir aprašo bendražygių kelią.

Kviečiame žiūrėti paskutinį, ketvirtąjį, laidos „Žurnalistikos DNR“ epizodą. Laidoje nagrinėjame dirbtinio intelekto (DI) vaidmenį šiuolaikinėje žurnalistikoje bei kasdieniame gyvenime - technologiją, kuri tampa vis sunkiau atpažįstama, nors iš esmės tėra įrankis, stokojantis tikrosios sąmonės. Naujos technologijos kelia esminių reguliavimo klausimų. Skirdami dėmesį artėjančiam DI akto įsigaliojimui ir privalomam DI generuojamo turinio žymėjimui, svarstome, ar nėra natūralu, kad kiekviena technologija yra sukurta palengvinti žmogaus darbą. Be jokios abejonės, nereikia pamiršti, kad DI modeliai yra kuriami verslui. Aptariame pasaulines diskusijas apie pažangesnes DI architektūras bei būtinybę reguliuoti šią sritį. Taip pat keliame filosofinį klausimą: ar technologinis patogumas nepradės stumti į šoną autentiško žmogiškojo bendravimo, kai, siekdami išvengti emocinio diskomforto ar nepatogių situacijų, žmonės vis dažniau rinksis sąveiką su dirbtiniu intelektu? Laidoje dalyvauja prof. dr. Giedrė Valūnaitė Oleškevičienė (Mykolo Romerio universiteto tyrėja, lektorė). Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Paskutinėje laidų ciklo „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ dalyje kartu su radijo istorijos tyrinėtoju Sigitu Žilioniu bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) tyrėju, informacinio karo ekspertu dr. Nerijumi Maliukevičiumi aiškinsimės, kaip šis transliacijų kanalas tapo daugelio lūžių liudininku – nuo pat jo įkūrimo iki šių dienų geopolitikos. Laidoje analizuosime, kaip tarpukariu sklandžiusi „poodinės adatos“ teorija virto šiuolaikiniais dezinformacijos tinklais ir kodėl nekaltas gegutės kukavimas istoriniais momentais tapo ginklu kovoje dėl žmonių protų. Informacinė geopolitika, kaip teigia dr. Nerijus Maliukevičius, – tai savotiška kova dėl informacinių teritorijų, kuriose užkariautojas gali pateikti savo politinį pasakojimą, naratyvą. Svarstysime, ar radijas šiandien vis dar yra patikima technologija ir kodėl jį visgi verta turėti savo „valandos X“ krepšyje. Taip pat laidoje pamatysite, kaip atrodė pirmasis detektorinis imtuvas, sužinosite jo veikimo principą ir suprasite, kodėl radijas išlieka neatsiejama mūsų valstybės likimo dalimi. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Kviečiame žiūrėti NŽKA TV!

Trečioje ciklo „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ laidoje atverčiame vieną dramatiškiausių mūsų miesto ir valstybės istorijos puslapių – tarpukarį. Tuomet Vilnius garsėjo kaip margas daugiakultūris miestas, kurio kasdienybę formavo gausios lenkų, žydų, gudų, rusų bei lietuvių bendruomenės: kokiomis nuotaikomis gyveno visuomenė, ar kultūrinė įvairovė atsispindėjo radijo programų tinklelyje? Taip pat nagrinėsime nacių valdymo laikotarpį: koks buvo radijo programų turinys, skleidžiamas naratyvas ir kaip šis ideologinis spaudimas veikė visuomenės sąmonę. Apie tai diskutuos istorijos žinovai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas dr. Arūnas Bubnys bei istorikas, monografijos „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais“ autorius, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, hum. m. dr. Artūras Svarauskas. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Prisijunkite prie NŽKA TV kanalo „YouTube“ platformoje.