Tradicinė „Vaižgantinių“ šventė įvyks 2019 m. rugsėjo 14 d., šeštadienį, nuo 13 val. Vaižganto gimtajame Malaišių kaime (Anykščių rajono Svėdasų seniūnija)

Kauno leidykla “Naujasis lankas” ką tik išleido įdomią, sakyčiau unikalią knygą ”Mažosios Lietuvos ir lietuvninkų fenomenas Europos kultūroje”. Jos autorius Algirdas Matulevičius yra ne tik mūsų kolega, LŽS narys, aktyviai veikiantis LŽS Senjorų klubo taryboje, 2019 m. apdovanotas medaliu “Už nuopelnus žurnalistikai”, bet ir žinomas istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos tyrėjas.

Atsižvelgdama į judriojo ryšio technologijų pažangą ir šiuolaikines tendencijas, Susisiekimo ministerija siekia užtikrinti galimybę Lietuvoje naudoti integruotus mobiliojo ryšio abonento identifikavimo modulius eSIM, kurie pakeistų įprastas SIM korteles. Naujoji technologija leistų nuotoliniu būdu aktyvuoti judriojo ryšio paslaugas ir keisti judriojo ryšio paslaugos teikėją, nekeičiant SIM kortelės.

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Signatarų namuose eksponuojama į Lietuvą po beveik 80 metų sugrįžusi auksinė prezidento Antano Smetonos plunksna.

Rugpjūčio 23 dieną kartu su Latvija ir Estija visa Lietuva švęs Baltijos kelio 30-metį. Ruošiantis minėti šią istorinę datą, Kultūros ministerija, Vyriausybės kanceliarija ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA inicijavo specialaus grojaraščio, skirto Baltijos kelio 30-mečiui, sudarymą.

Rugpjūčio 23 d. trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – minės istoriškai reikšmingą, laisvės ir tautos vienybės išraišką žyminčią sukaktį – Baltijos kelio 30-metį. Baltijos kelio simboliu tapo šimtus kilometrų nusidriekusi gyva, rankomis susikibusių žmonių grandinė, tačiau ne mažiau svarbi ir įdomi kiekvieno šiame istoriniame įvykyje dalyvavusio žmogaus istorija. Būtent toks lokalus Baltijos kelio fragmentas, driekęsis Vilniuje, užfiksuotas Leonardo Skirpsto fotografijose, kurios visuomenei bus atvertos rugpjūčio 20 d. 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Paroda veiks iki rugsėjo 22 d.

Tarptautinė Esperanto kalba Lietuvoje užgimė praėjus vos trejiems metams po jos pirmojo vadovėlio paskelbimo Varšuvoje ( 1887 m. ). Lietuvos esperantininkų sąjunga praėjus vos metams nuo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo įkurta 1919 metų rugpjūčio 20 d. Kaune, bankininko ir žymaus esperantininko Pauliaus MEDEMO bute. Jos kūrėjas ir pirmasis jos vadovas buvo žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, prelatas, rašytojas, poetas, publicistas, literatūros kritikas , mokslininkas, pirmojo tarptautinės esperanto kalbos vadovėlio lietuviams ( dėl carinės valdžios spaudos draudimo Lietuvoje 1890 m. išleisto Tilžėje ) autorius ir pirmasis esperantininkas Lietuvoje profesorius Adomas JAKŠTAS-Aleksandras DAMBRAUSKAS.

Kolega Jeronimas Laucius siunčia mums rugpjūčio vaistažodžius.

Neseniai A.Kavaliauskas išleido publicistikos, poezijos ir prozos knygą „Jaunystės ypatumai“. 124 puslapių knygoje nagrinėjamos Rytų Lietuvos, šalies gyvenimo aktualijos. Kai kurie rašiniai buvo išspausdinti „Lietuvos aide“. Tačiau yra ir daug naujų, naujai suredaguotų, papildytų rašinių. Knyga baigiama nuotraukų rinkiniu „Apie juos rašoma knygoje“.

Tęsiame kolegos Algirdo Matulevičiaus patarimus keliaujantiems po Mažąją Lietuvą

Vilniuje, baro „Peronas“ lauko terasoje atidaryta fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“. Tai šį pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusios fotografų kūrybinio vystymo plenero „Uždaros teritorijos“ pristatymas Vilniuje. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Antakalnio galerija pradeda naują sezoną su dviejų skirtingų kartų menininkių tapybos ir asambliažų paroda "Tai, ko nepamiršau..."

Parodos BALTIJOS ILIUSTRACIJA. KOMIKSAI #3 atidarymas įvyks rugpjūčio 16 d. 17 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius). Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d.

Baltijos jūros festivalis: pokalbis su kompozitore Juste Janulyte ir žurnaliste Berta Tilmantaite Ši diskusija įvyks pirmadienį, rugpjūčio 26 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Konferencijų salė, V aukštas).

Š. m. rugpjūčio 13 d. vėlai vakare , eidamas 76 metus, mirė didelis Lietuvos patriotas, publicistas, žurnalistas, knygų apie Lietuvos valstybės raidą autorius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys istorikas Algimantas Liekis. Numatomas atsisveikinimas su dr. Algimantu Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22) penktadienį nuo 12 val. iki 12 val. šeštadienį. Laidojimas Antakalnio kapinėse.

Žurnalistų namuose įvyko Enciklopedijos rengėjų gamybinis pasitarimas, kuriame buvo aptarti tolesni „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos" ruošimo ir leidimo klausimai. Šio pasitarimo sušaukimą paskatino paskutiniajame LŽS Tarybos posėdyje priimtas sprendimas aktyvinti šios Enciklopedijos rengimo darbus.

Tokių žmonių Vardyną dabar sudaro 2074 žmonės. Jis, aišku, dar negalutinis. Gali būti tikslinamas. Leidėjai yra nutarę, kad kolegos patys save pristatys Enciklopedijai. Jeigu jūsų veikla atitinka bent vieną iš aukščiau išvardintų kriterijų, sėskite ir rašykite. Norėdami paspartinti informacijos rinkimą, skelbiame sąrašą žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų, kurie galėtų patekti į dabar spaudai ruošiamą „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją".

Tai tik gairės, kurios turėtų padėti geriau suprasti enciklopedinį rašymą. Mums pavyzdys - neseniai išėjusi „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ (25 tomai). Prieš sėdant rašyti, galite joje pasidairyti. Jei ką nors svarbaus praleidau – duokite žinią. Draugaukime.

Netikėtai į rankas pateko kukloka knyga “Čia priėjo Kindziulis”, kurią “Minties” leidykla išleido 1982 metais. Jaunesniems skaitytojams priminsiu, kad Kindziulis buvo populiarus lietuvuvių humoro personažas, pirmą kartą pasirodęs satytos ir humoro žurnale “Šluota” apie 1960-uosius metus. Pasirodė tuometinio “Šluotos” redaktoriaus, rašytojo ir humoristo Juozo Bulotos lengva ranka ir ilgai bei sėkmingai gyveno džiugindamas ir linksmindamas žurnalo skaitytojus.

Kolega Vytautas Leščinskas šį kartą apsiuntė savo humoreską "Įžymus asmuo".

Turime senų Lietuvos miestų, snačiuojančių šimtmečius, turime ir senų gamyklų, bet Naujoji Akmenė šiomis dienomis švenčia tik septyniasdešimtmetį, nesena ir Cemento gamykla. Miesto jubiliejaus proga „Vienybės“ redakcijai buvau atsiuntęs pluoštelį archyvinių nuotraukų. Kai kam galėjo kilti klausimų, kokiu būdu, kokiais keliais tos retos nuotraukos atsirado pas mane, kai aš cenentininkų mieste apsigyvenau tik 1960-aisiais? O buvo taip.

Liepos 31 dieną, pirmą medalį Lietuvos komandai iškovojo fechtuotojas Alan Rinkevič. Labai sėkminga diena buvo Lietuvos badmintonininkams. Vienetų varžybose aukso medalius iškovojo Vitalija Movšovič ir Markas Šames, dvejetų varžybose Markas Šames kartu su Danieliu Tarachovskiu iškovojo sidabro medį, o Vitalija Movšovič kartu su Danieliu Tarachovskiu, mišrių dvejetų varžybose iškovojo bronzos medalį.

„Emalin“ galerijoje surengta 12-osios Kauno bienalės diskusija-performansas su mobilios meno galerijos „Galerie Uberall“ („Galerija visur“) direktoriais, verslininkais ir meno prekiautojais, taip pat pristatyta dalis šios bienalės programos.

Jeruzalės baroko orkestro organizuojamame „Vokalinės fantazijos“ festivalyje pristatyta nauja ir netikėta Georgo Frydricho Hendelio kūrinio „Estera“ interpretacija (dirigentas – David Shemer). Joje susijungė dvi skirtingos Hendelio oratorijos, kurias kompozitorius sukūrė 1718 ir 1732 m. tai pačiai biblijinei karalienės Esteros istorijai. Kūrinys tapo svarbiausiu ir atidaromuoju festivalio koncertu, kuriame boso partiją atlikti pakviestas vienas talentingiausių Lietuvos solistų Nerijus Masevičius.

Rugpjūčio 11–17 dienomis Niujorke vyksta jau 38-asis šiuolaikinio šokio festivalis „Battery Dance Festival“. Pirmą kartą šio festivalio rengėjai pakvietė dalyvauti ir kūrėją iš Lietuvos. Choreografė ir šokėja Ema Senkuvienė šiame festivalyje pristato šiuolaikinio šokio spektaklį „X ir ateities X“, kurtą ir atliekamą su choreografu ir šokėju iš JAV Blake‘u Seideliu.