Išrašas iš Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos konferencijos, įvykusios 2019 m. rugsėjo 13 dieną, protokolo: SVARSTYTA: Dėl NŽKA metinio nario mokesčio. NUTARTA: Nustatyti naują metinio nario mokesčio sumą – 15 Eur.

Lietuvos kultūros taryba (LKT) skelbia kultūros ir meno ekspertų duomenų bazės atrankos konkursą – kultūros ir meno kūrėjų, tyrinėtojų, kuratorių, vadybininkų ir kitų savo srities ekspertų paraiškų laukiame iki 2019 m. gruodžio 9 d. (imtinai).

Nepriklausomas ekspertinis įvertinimas dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649. Jį atliko Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Deimantas Jastramskis.

Kai tie, kurie galėjo spręsti, leido moterų lietuviškas pavardes, senjorų manymu, klaikiai darkyti, tada jau buvo pastebėta, jog tai kalbos griūties pradžia. Taip ir atsitiko: nuo pavardžių prie vardų, paskui prie trumpinimų, santrumpų ir kt. Prisimiršo marklinas (marksizmo leninizmo santrauka) ar tolimas, buvęs broliškas vietnamietiškas Lin So (pokalbyje Hanojuje buvau susipažinęs su studentu, kurio vardas Lin So, lietuviškai – Tarybų Sąjunga). Net merginų vardas Ninel (skaitykit Lenin nuo galo) nebedarė įspūdžio.

Galima tik pasidžiaugti, kad laikas nuo laiko televizijoje, spaudoje skiriama truputėliuką daugėliau laiko valstybinei kalbai, jos viešam vartojimui; pavyzdžiui, paaiškinama kokia vieno ar kito žodžio reikšmė ir kokiu žodžiu netinkamąjį reikėtų keisti ir pan., kas daro, anot lietuvių kalbos dideliausios žinovės, vienos televizijos laidos vedėjo pašnekovės, gėdą lietuvių kalbos mokovams ir kt. Net Klausimėlis neliko abejingas lietuvių kalbai ir domėjosi respondentų valstybinės kalbos supratimu, jo svarba. Pirmiausia turime nuoširdžiai prisipažinti, kad tų laidų, straipsnių ir pan. tikrai mažai, jų nepakanka, o dabartiniu globalizacijos laikotarpiu jų labai stokojama.

Seime gruodžio 6 d., penktadienį, 9 val. įvyks Seimo narės Monikos Navickienės spaudos konferencija „Raginimas įgyvendinti Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartus Lietuvoje“.

Gruodžio 11 d., trečiadienį, nuo 14 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) Seimo nario Manto Adomėno iniciatyva organizuojama tarptautinė konferencija „Religijos ir sąžinės laisvė: šiuolaikinio pasaulio iššūkiai“. Kviečiami ir žurnalistai.

Rezoliucijoje reikalaujama, kad Nacionalinis transliuotojas reguliariai kartą per savaitę atnaujintų dėl nuomonių cenzūros faktiškai panaikintą laidą „Atgimimo banga“, kurioje savo nuomones aktualiais valstybei ir visuomenei klausimais galėtų išsakyti laisvės kovotojai, profsąjungų, mokslo, medicinos, Bažnyčios, Sąjūdžio ir įvairių patriotinių organizacijų atstovai, nesutinkantys su LRT propaguojama neomarksistine, antikrikščioniška genderizmo ideologija, tačiau pripažįstantys Lietuvos integracijos į NATO bei Euroatlantines struktūras svarbą ir pasisakantys už glaudesnį Lietuvos bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, siekiant jos reformavimo į lygiateisių nacionalinių valstybių sąjungą.

Rusijos ir kitų užsienio valstybių skleidžiama dezinformacija bei kišimasis į rinkimus kelia didelę grėsmę Europos demokratinėms visuomenėms, perspėja europarlamentarai. Neseniai priimtoje rezoliucijoje (469 balsai už, 143 prieš, 47 susilaikė) jie pabrėžia, kad toks užsienio kišimasis yra sistemingas: per kampanijas socialinėje žiniasklaidoje, kibernetinius išpuolius prieš rinkimų infrastruktūrą, taip pat finansinę paramą ekstremistinėms ir euroskeptiškoms partijoms.

Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2019 metų Laisvės premiją paskirti Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui, kino ir televizijos filmų kūrėjui Albinui Kentrai.

Gruodžio 10 d., antradienį, Seimo Žmogaus teisių komitetas kviečia visus žmones, kuriems rūpi žmogaus teisės, dalyvauti šventėje, skirtoje Tarptautinei žmogaus teisių dienai – Nacionaliniame žmogaus teisių forume, kuris vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Forumas iškilmingai atidaromas 9.30 val. ir tęsis visą dieną – skirtingose erdvėse vyks įvairūs renginiai.

Su malonumu priėmiau LŽS Vilniaus skyrius kvietimą kartu su kolegomis pasisvečiuoti Žemaitijoje, apsilankyti Viekšniuose, dalyvauti Mažeikių krašto muziejuje atidaromoje parodoje, skirtoje LŽS garbės nario, žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo (1912-1999) atminimui.

Vilniuje, jaukioje Teatrų sąjungos salėje lapkričio 6 dieną įvyko tradicinis kasmėnesinis LŽS Senjorų klubo narių susirinkimas. Jam pirmininkavo Ipolitas Skridla, susirinkimo sekretorius – Alfonsas Kairys.

Šio rašinio tikslas – atskleisti kai kuriuos mažai žinomus, o gal net ir visiškai nežinomus faktus, papasakoti apie tai, kodėl P. Klimo biografijoje kartais paminimi ir Kunigiškai. Juk P. Klimas – tikrų tikriausias Kunigiškių „žentas“, nes iš šio kaimo buvo kilusi jo žmona Bronislava (Bronė) Mėginaitė (arba kai kuriuose šaltiniuose Mėginytė)...

ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba patvirtino politinį susitarimą dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2020 metais. Europos komisija pasiūlė “Dėl itin prastos beveik visų Baltijos jūros žuvų rūšių būklės” smarkiai mažinti žvejybos kvotas, o rytinėje jūros dalyje uždrausti žvejoti net ir mėgėjams.

„Registrų centro“ duomenys apie įmonių savininkus Lietuvoje prieinami prasčiau nei kitose Šiaurės ir Baltijos regiono valstybėse, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ir partnerių atlikta apžvalga. Šiuos duomenis apie galutinius naudos gavėjus kaupia Estija, Latvija, Švedija ir Danija. Lietuva jų registro neturi, nors nuo 2020 m. sausio 1 d. yra numatyta pradėti juos skelbti viešai.

Praėjo jau 30 metų, kai 1989 – aisiais Lietuva po daugelio metų vėl laisvai šventė Kalėdas. Tomis dienomis Lietuva buvo pasaulio dėmesio centre. Pirmą kartą VFR telekompanijos grupė transliavo per Euroviziją Piemenėlių šv. Mišias iš Vilniaus arkikatedros. Kalėdų nakties liturgijos tiesioginę transliaciją matė ne tik Lietuvos, bet ir abiejų Vokietijos valstybių, Austrijos, Šveicarijos, Olandijos, Belgijos, Prancūzijos, JAV bei Japonijos gyventojai. Kiekvienai valstybei liturginis komentaras buvo perduodamas sava kalba. Daugeliui žiūrovų tai buvo tikras stebuklas, kad jie galėjo stebėti šią transliaciją iš legendinės arkikatedros, kuri tik prieš metus buvo grąžinta tikintiesiems.

2019 m. lapkričio 27 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija organizavo apskritojo stalo diskusiją „Autorių teisių apsaugos internete iššūkiai“.

Lapkričio 14-15 dienomis Užsienio reikalų ministerijoje surengtas kasmetinis susitikimas su Lietuvos regioninės žiniasklaidos atstovais, skirtas užsienio politikos aktualijų aptarimui.

Lietuvos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. sausio 23 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja Marija Gimbutienė, 2021-uosius nusprendė paskelbti Marijos Gimbutienės metais.

Rytoj sueina 20 metų, kai žemišką kelionę baigė ilgametis „Dirvos“ redaktorius, žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos garbės narys Vytautas Gedgaudas. Jis mirė Jungtinėse Valstijose, Klyvlendo mieste 1999 m. lapkričio 29 dieną. Buvo palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Todėl kviečiame kolegas ateiti rytoj prie jo kapo, pagerbti žinomo žurnalisto atminimą, prisiminti sunkų ir permainingą jo gyvenimo ir kūrybos kelią.

Šiais metais Lietuvos fotomenininkų sąjunga švenčia 50-ies metų veiklos jubiliejų. Šia proga lapkričio 19 d. Nacionalinėje dailės galerijoje vyko šventinis vakaras, kurio metu buvo skaitomi pranešimai, apdovanoti profesionalai, labiausiai prisidėję prie fotografijos lauko, bei prisiminta visa institucijos istorija, kuri palyginta su šiandien vykdoma veikla.

Vilniuje dienos šviesą išvydo knyga su gana intriguojančiu pavadinimu – “Iki globalinės katastrofos liko tik dvyliką metų”. Jos autorius – Algimantas Valentinas Indriūnas, LŽS Senjorų klubo narys, docentas, socialinių mokslų daktaras, specializavęsis socialinių sistemų valdymo srityje. Autorius knygos leitmotyvu pasirinko Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtą žinią, kad, jeigu per artimiausius dvylika metų žmonija nesiims visų įmanomų priemonių klimato kaitai sustabdyti, kelio atgal nebebus ir žmoniją ištiks visuotinė katastrofa.

Išėjo LŽS nario, rašytojo, poeto Jono Laurinavičiaus eilėraščių knyga lenkų kalba „Wieczny krąg“ (Amžinas ratas). Ją išleido Kaune esanti leidykla „Naujasis lankas“. Knygą į lenkų kalbą išvertė žinoma Vilnijos poetė Wladyslava Orszewska – Kursevičienė

Gruodžio 10 d. 17:30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19) atidaroma kino fotografijų paroda „24 kadrai per sekundę ir lėčiau“.Paroda veiks iki 2020 m. sausio 11 d.

Paroda „Susitikimai praeitame šimtmetyje: Algimanto Kunčiaus fotoarchyvas 1963–2000 m.“ atidaroma gruodžio 4 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1). Ji veiks iki 2020 m. vasario 16 dienos ir kvies pasimatyti su žymiais praėjusio amžiaus kūrėjais: į lankytojus jie pažvelgs lygiai taip pat, kaip anuomet žvelgė į kultūrinį gyvenimą nenuilstamai fiksavusio fotografo Algimanto Kunčiaus fotoobjektyvą.

Bartoszo Frątczako fotografijų parodos „Paskutinieji liudininkai. II-ojo pasaulinio karo herojų portretai“ atidarymas įvyks gruodžio 18 d., 18 val., Vilniaus pranciškonų vienuolyne (Trakų g. 1)

Kolega Alfredas Pliadis atsiuntė įdomią nuotrauką - kolegą Vidą Mačiulį netikėtu rakursu

„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų. Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas - sekmadieniais, 15 val. per TV8.

TV3 kulinarinių pokalbių laidoje „Virtuvės istorijos“ Alvydas Stonys vyras atskleis sveikos gyvensenos receptą, kuris padėjo jam suvaldyti ligą, ir papasakos, kuo gyvena šiandien.

Neseniai Vokietijoje eksponuota paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945–1948“. Iš ten ji buvo atvežta į Pagėgių viešąją biblioteką ir veikė visą rugsėjį. Spalį ji veikė Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, o lapkričio 6 dieną persikėlė į Plungės Oginskių rūmus ir ten bus eksponuojama iki kitų metų sausio 6 dienos ir po to toliau tęs kelionę po Lietuvą.

„Kaip gerai, kad sulig 50-60-tųjų sugrįžimo banga, kartu sugrįžta ir gebėjimas matyti, kokios gražios yra monumentalios, brutalistinės architektūros formos, ir kaip, išlikdamos aktualios, jos gali būti originaliai prikeltos naujam gyvenimui,“ – sako architektė Ieva Folk, ėmusis iššūkio – paversti Vilniaus centre esantį, architekto Justino Šeiboko kurtą, Ryšių Ministerijos pastatą vieta, kurioje ne tik plaks pulsuojanti kūrybinių industrijų širdis „Talent Garden Vilnius“, bet ir atsivers dar viena traukos vieta vilniečiams ir Vilniaus svečiams.

Žurnalistų namuose įvyko Enciklopedijos rengėjų gamybinis pasitarimas, kuriame buvo aptarti tolesni „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos" ruošimo ir leidimo klausimai. Šio pasitarimo sušaukimą paskatino paskutiniajame LŽS Tarybos posėdyje priimtas sprendimas aktyvinti šios Enciklopedijos rengimo darbus.

Tokių žmonių Vardyną dabar sudaro 2074 žmonės. Jis, aišku, dar negalutinis. Gali būti tikslinamas. Leidėjai yra nutarę, kad kolegos patys save pristatys Enciklopedijai. Jeigu jūsų veikla atitinka bent vieną iš aukščiau išvardintų kriterijų, sėskite ir rašykite. Norėdami paspartinti informacijos rinkimą, skelbiame sąrašą žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų, kurie galėtų patekti į dabar spaudai ruošiamą „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją".

Tai tik gairės, kurios turėtų padėti geriau suprasti enciklopedinį rašymą. Mums pavyzdys - neseniai išėjusi „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ (25 tomai). Prieš sėdant rašyti, galite joje pasidairyti. Jei ką nors svarbaus praleidau – duokite žinią. Draugaukime.

Vilniuje veikianti leidybos įmonė “Kriventa” išleido memuarinę knygą apie nuožmias Lietuvos pokario partizanų kovas su bolševikais praėjusio amžiaus 5- 6 dešimtmečiais Kaišiadorių, Trakų ir Širvintų rajonuose. Lietuvos partizaninio judėjimo Didžiosios kovos apygardos štabo viršininko Benedikto Trakimo -Genelio prisiminimai įrodo kiek daug Lietuvos patriotų buvo išėję į miškus kovoti už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę

Naujoje savo knygoje „Viskas yra sukru*ta. Knyga apie viltį“ Markas Mansonas nukreipia žvilgsnį į visame pasaulyje nesibaigiančias negandas. 2017 m. išleista leidyklos “Liūtai ne avys” (ankstesnis pavadinimas - Forsmart) išleista Marko Mansono knyga „Subtilus menas nekru*ti sau (ir kitiems) proto“ puikiai atskleidė nuolatinį tyliai kuždantį nerimą, persmelkusį modernųjį gyvenimą.

Lietuvos knygynus pasiekė ypatingas trileris, kuriame susipina šių laikų realijos ir senovės paslaptys. Knyga, pasakojanti apie protą jaukiančius nuotykius ir paslaptingą Vilniaus Gaono – vieno ryškiausių žydų pasaulio asmenybių – palikimą. Apie slaptus šventųjų raštų kodus ir jų besigviešiančius piktadarius.

Šeimos vieta - būdoje!?

1948 m., lapkričio 21 d., lygiai prieš 71 metus, Bostone pradėtos pardavinėti pirmosios komercinės momentinės kameros „Polaroid Land Camera Model 95“. Nors dabar jos neatrodo kaip įspūdingas išradimas, tuomet tai buvo fotografijos galimybių aukštumos. Momentinės kameros leido fotografuoti visiems, o ryškias nuotraukas gauti iš karto. Tam, kad šis išradimas atsirastų, fotografijos pradininkai turėjo nemažai paprakaituoti. Todėl šia proga „Bitės Profai“ plačiau pasakoja apie fotografijos raidą iki šių dienų.