Žurnalistų namuose

Žurnalistų namuose LŽS Vilniaus skyriaus aktyvas susitiko su skyriaus nare istorike ir žurnaliste Vida Girininkiene pasvarstyti, kaip aktualizuotini istorijos tyrinėjimai žiniasklaidoje, ką sėkmingai daro kolegė Vida. 

Vida, ne vienerius metus turėjusi savo skiltis „Literatūroje ir mene" ir „Lietuvos ryte" bei mėgstanti lankytis įvairių šalių archyvuose, pasakojo, kaip į juos patenka, kaip spontaniškai vysto savo veiklos planus. 

Susitikime ji pristatė pernai išleistą savo ir šakiečio Raimondo Daniliausko knygą „Įžvalgos apie Šakių apskritį", sudarytą iš Šakių rajono „Laikraštyje valsčius" publikuotų straipsnių. (Nuo 2013 m. gegužės iki 2018 m. gruodžio mėnesio kas mėnesį spausdinti straipsniai apie Šakių apskrities istoriją ir kultūrą su nuotraukomis, Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos archyvuose saugomų dokumentų faksimilėmis), pasakojo įvairių įdomybių, pvz, kaip per pianistą, chorvedį, kompozitorių ir buvusį Naumiesčio (dabar Kudirkos Naumiestis) burmistrą Zigmą Skirgailą Kudirkos Naumiestis siejasi su Paryžiumi, Krokuva ir t.t.. Taip pat pristatė kiek anksčiau (2015 m.) išleistą savo sudarytą knygą „Laiškai Eugenijai", kurioje publikuoti rašytojo ir muziejininko Jono Mačiulio laiškai mylimajai, politinei kalinei Eugenijai Šimanskytei, vėliau jo žmonai, rašyti 1944-1956 metais į kalėjimą ir tremtį. Šie laiškai, atsispindintys jo paties ir artimųjų gyvenimo kelią, sudėtingą Lietuvos pokarį, kurį reikėjo ne tik išgyventi, bet ir išlikti žmogumi, palaikyti kitus, unikalus reiškinys ne tik literatūros istorijoje, nes iš Lietuvos tremtiniams rašyti laiškai nebuvo saugojami dažniausiai dėl saugumo ir kitų priežasčių, laikyti nereikšmingais.

Daug Vidos sumanymų stipriai peržengia istorinių tyrinėjimų ribas - 2018-aisiais ji išleido istorikui, rašytojui ir švietėjui, vienam iš tautinio atgimimo ideologui Simonui Daukantui skirtą kalendorių, o 2017 m. ėmėsi iniciatyvos ir rinko kultūros žmonių parašus, kad 2018-uosius Seimas paskelbtų Simono Daukanto metais, taip paminint jo 225-ąsias gimimo metinės, ką ir pavyko pasiekti. 

Šiemet V. Girininkienė dėmesį kreipia į Senąsias Rasų kapines (jos apie 1820 metus aptvertos mūro siena), svajodama, kad jų viduryje pastatytoje koplyčioje būtų įkurtas muziejus.

Belieka palinkėti Vidai sėkmės realizuoti puikius sumanymus.