2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų namuose

*print*

Archyvas :: Gyvybingas knygos ženklas: Lietuvos ekslibrisui - 500

2018-11-08
 
A. Vaidila aptaria A. Čepausko darbus. Vytauto Žeimanto nuotr.

A. Vaidila aptaria A. Čepausko darbus. Vytauto Žeimanto nuotr.

 Albertas Vaidila,
menotyrininkas, LŽS narys
Lietuvoje seniausiai žinomam ekslibrisui šiemet sukanka įspūdingas jubiliejus - 500 metų. Beje, šis knygos ženklas daugeliui Lietuvos žurnalistų yra gerai pažįstamas. Dar nėra išblėsę įspūdžiai iš pirmosios tarptautinės žurnalistų ekslibriso parodos, surengtos Lietuvos technikos bibliotekoje (2012), kuri vėliau, papildyta naujais darbais, iškeliavo į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką (2013). Pastarojoje net 51 dailininkas žiūrovų vertinimui pateikė 165 ekslibrisus. Šių parodų iniciatorius ir vienas aktyviausių jos dalyvių buvo žurnalistas ir dailininkas Alfonsas Čepauskas. O šiais metais mūsų kolega, pažymėdamas ekslibriso jubiliejų, parengė spaudai knygą „Gyvybingas knygos ženklas", o taip pat Vilniaus žurnalistų namuose surengė savo grafikos darbų parodą „Istorinės interpretacijos". Šia proga spausdiname žurnalisto ir menotyrininko Alberto Vaidilos pratarmę minėtai knygai.

***

 

Ekslibrisas gimė Vakarų Europoje XV a. viduryje kartu su spausdinta knyga. Jis atsirado kaip nuosavybės ženklas, visada prasidedantis lotynišku įrašu „Ex libris" (iš knygų), o po to sekdavo savininko titulai bei pavardė. Knygos ženklo mūsų šalyje pradžia siejama su Žygimanto Senojo bibliotekos superekslibrisu (lot. super - virš + ekslibrisas), sukurtu 1518 metais. Prie ankstyvųjų taip pat priskiriami Povilo Alšėniškio, Povilo Jono Sapiegos ir kitiems didikams priklausančių knygų ženklai. Pirmasis lietuvių kalba padarytu įrašu ekslibrisas sukurtas Vaižgantui (XIX a. pab. arba XX a. pr., autorius nežinomas). Šio kūrybos žanro pagyvėjimas prasidėjo XX a. pradžioje ir siejamas su Lietuvos profesionalios muziejininkystės pradininko, menotyrininko, ekslibrisų kolekcionieriaus Pauliaus Galaunės tyrinėjimais ir iniciatyvomis: 1926 metais jis išleido nedidelės apimties knygelę „Ex - libris Lietuvoje (XVI- XX šimtmečiai)", o 1928 metais Kaune organizavo dvi ekslibrisų parodas. Pirmieji prieškario mūsų šalies ekslibriso kūrėjai buvo M. K. Čiurlionis, G. Bagdonavičius, M. Bulaka, M. Dobužinskis, P. Galaunė, V. Kosciuška, P. Rimša, K. Šimonis ir kt., tačiau apie parodas duomenų kol kas neaptinkama.
Ekslibrisas Lietuvoje atgijo nuo 1960 metų, kai buvo surengta pirmoji pokario respublikinė ekslibriso paroda. Vėliau prie Lietuvos dailininkų sąjungos susikūrusi ekslibrisų kūrėjų grupė, vadovaujama grafiko Valerijono Jucio, pradėjo reguliariai rengti šių kūrinių respublikines bendro pobūdžio ir temines parodos, o nuo 1977 - tarptautines Vilniaus ekslibriso bienalės, kuriose dalyvavo Lietuvos , Latvijos, Estijos dailininkai ir vienas svečias iš kitos šalies. 
Apie lietuvių ekslibrisą 1980 metais Amerikoje gyvenantis tautietis Vitolis E. Vengris išleido solidų albumą „Lithuanian book plates. Lietuvių ekslibrisai", kuriame greta užsienyje gyvenančių išeivijos dailininkų, sudėjo ir daugelio Lietuvos dailininkų kūrybą. Vertingą mūsų šalies ekslibriso istorijos studiją „Lietuvos knygos ženklai 1518 - 1918" parengė ir 1984 metais išleido vienas ryškiausių lietuvių dailininkų Vincas Kisarauskas. Kitas šio dailininko monumentalus leidinys "Lietuvių ekslibrisas" pasirodė 1991 metais, kuriame buvo įdėta 106 dailininkų 925 ekslibrisų reprodukcijos.
Nuo 1987 metų Mažvydo bibliofilų klubo ekslibriso sekcijai pradėjęs vadovauti dailininkas ir žurnalistas Alfonsas Čepauskas išplėtė ekslibriso kūrėjų veiklą. Susikūręs ekslibrisininkų klubas paskelbė keliolika tarptautinių konkursų svarbioms Lietuvos istorijos, kultūros, iškilių asmenybių sukaktims pažymėti. Taip pat buvo surengti konkursai, parodos, skirtos respublikos dabarties gyvenimo aktualijoms - sakralinei tematikai, muzikos, šokių ir dainos, rašytojų, žurnalistų, sportininkų ir kitų iškilių asmenybių sukaktims pažymėti, surengė daug vietinių parodų. Klubo veikloje dalyvavo ne tik vilniečiai, bet ir dailininkai, kolekcininkai iš Šiaulių, Panevėžio, Jonavos, Pakruojo, Utenos, kurie populiarino šį žanrą savo miestuose ir rajonuose organizuodami parodas, konkursus ir kt.
Pažymėtina, kad Alfonsas Čepauskas ne tik daugelio ekslibriso parodų, taip pat ir tarptautinių, organizatorius ir dalyvis, bet ir parašė metodinę praktinę knygą „Kaip sukurti ekslibrisą"(2008). Jo parengtas ir šis šalies bei užsienio spaudos publikacijų sąvadas „Gyvybingas knygos ženklas" taipogi entuziazmo ir kruopštaus darbo dėka. Sąvadas deramai prisijungia prie Lietuvos ekslibriso 500 metų jubiliejaus, atspindėdamas ekslibriso klubo veiklos nedidelį istorijos tarpsnį. Dalis užsienyje spausdintų recenzijų, straipsnių šioje knygoje pateikiami originalo kalba, kad dailės istorikams, kitiems ekslibriso tyrinėtojams išliktų autentiški vertinimai. Knygos pabaigoje pridedamoje bibliografijoje rasime su ekslibrisu susijusių leidinių, parodų ir jose dalyvavusių dailininkų sąrašą.
Vietinės, tarptautinės parodos ir kiti renginiai gausino dailininkus, dirbančius šiame žanre. Ekslibrisas tapo savarankišku smulkiosios grafikos kūriniu, didėjo ekslibriso formatas, plėtėsi temos, parodų geografija. Lietuvos ekslibriso parodos surengtos Suomijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Italijoje, Prancūzijoje, JAV ir kitose valstybėse. Danijoje gyvenantis ekslibriso populiarintojas Klausas Riomeris (Klaus Rodel) išleido apie lietuvių ekslibrisą leidinius „Exslibris revue", „Exlibris portret", „Bibliografi portret", „Biliografi. Exlibris", surengė ekslibriso parodų. 
Šiandien, išlaikydamas knygos ženklo funkciją, ekslibrisas išaugo iki estampo formato ir tapo ne tik parodų eksponatu, bet ir kolekcionavimo objektu, proginiu grafikos kūriniu, bičiulystės ženklu. Jau galima kalbėti ir apie lietuviško ekslibriso mokyklą, prie kurios formavimo daug prisidėjo dailininkai: V. Antanavičius, A. Čapskytė, A. Čepauskas, G. Didelytė, S. Eidrigevičius, A. Gedminas, R. Gibavičius, V. Jucys, K. Juodikaitis, V. Kalinauskas, V. Kisarauskas, S. Kisarauskienė, A. Kmieliauskas, A. Kučas, J. Kuzminskas, A. Olbutas, P. Repšys, P. Rauduvė, P. Šiaučiūnas, I.Tarabildienė, I. Žemaitytė, E. Žiauberis ir daugelis kitų. Dailininkus traukia ekslibriso galimybė vaizduoti reikšmingus istorinius įvykius, šiandienos aktualijas, charakterizuoti kolegas, glaustai metaforiškai, poetiškai reikšti savo mintis. Svarbiausi ekslibriso kūrybiniai principai, stilistiniai bruožai susiję su Lietuvos profesionaliosios grafikos raida, naujų kūrybos technologijų atsiradimu, liaudies meno tradicijų variacijomis. 


 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-01-05 13:33
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media