Žurnalistų kūryba

Iš jaunų dienų Algirdui atmintin įsirėžę šeimos nakvynė lankoje ant šieno kupetos ir virš jų praskrendantis degantis lėktuvas. Buvo karo pabaiga. Nuo tada jam tėvai pastovumo, tvirtybės garantas. Viena svarbiausių žmogaus vertybių,

Antras epizodas iš atostogų Nidoje. Atvykus pirmą vėjuotą, lietingą naktį praleido kempinge. Jis su žmona gulėjo iš šonų, o sūneliai viduryje. Nors perkūnas baisiai trankėsi, visi išliko ramūs, nes visa draugiška šeima buvo kartu. Jo manymu, nieko brangesnio pasaulyje už vaikus nėra.

Studijuojant abu dažnai pasikalbėdavome. Jis buvo išrinktas Vilniaus universiteto istorikų mokslinės draugijos prezidentu. Darbas su jaunimu, mūsų ateitimi buvo viena iš didžiausių vertybių. Maždaug tuo pačiu laiku apsigynėme istorijos mokslų kandidato disertacijas. Manome, kad žinios žmogui yra svarbi vertybė.

Abu dėstėme Vilniaus inžinieriniame statybos institute. Jam perėjus į kitą aukštąją mokyklą, ryšiai su doc. dr. Algirdu Kavaliausku nenutrūko. Abu su savo žmonomis išauginome po dvi atžalas, iš kiekvienos atžalos susilaukėme vaikaičių. Abu esame patenkinti savo draugiškomis, darniomis šeimomis, neįkainojamomis vertybėmis...

Algirdas šiltai atsiliepia apie savo pirmuosius mokytojus - tėvelius, kurie mokino gimtosios lietuvių kalbos, iš kurių vaikas mokėsi gyvenimo supratimo.

Motinos Tūbelytės-Kavaliauskienės Zofijos dėdė buvo Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas. O mamutės Bieliūnaitės-Tūbelienės Onos brolis kunigas. Šeimoje knygų netrūko. Jis nuo vaikystės mėgo skaityti, klausytis artimųjų giminaičių išminties. Susiformavo gyvenimo samprata apie gyvenimo esmę - lietuvybę. Lietuvybės šerdies - lietuvių kalbos klausimams jis skyrė savo po darbo laisvą laiką ir sugebėjimus. Paskelbė nemokamai, lietuvybės reikalui labdarai, per šimtą straipsnių periodikoje, savo lėšomis išleido knygą, skirtą lietuvybei, lietuvių kalbai, kurią laikė asmenybės egzistencijos vertybe.

Visa tai buvo svarbu, kad gyvenimas nepraeitų pro šalį.