Žurnalistų kūryba

Juozas Stasinas

žurnalistas, redaktorius, leidėjas, ekologas 

VAIKYSTĖ PRIE KESĖS UPELIO

Kese, Kese, tu mano septintoji sesė,

Vingiuojanti per Radviečio laukus.

Meni tu man šėliojančią vaikystę
Ir nebūtin išėjusius tėvus.

Lakių svajonių kupinais laiveliais
Plaukiau į tolimus kraštus,
Klajojau pasakų takeliais,
Surast norėjau gintaro namus.

Mane žavėjo purpurinės pievos,
Žilvičiai upės pakrašty.
Prabėgusios prie Kesės dienos
Ilgam išliks manojoj atminty.

Dulkėti keliai, vingiuoti takeliai,
Radviečio giria ir šimtamečiai ąžuolai,
Balti akmenėliai ir rūtų darželiai –

Tai mano laimingos vaikystės namai.

TEN, KUR TVISKA ŽALI EŽERAI

(Daina, skirta mylimai žmonai Gražinai)

Nulijo, nulijo, nulijo
Auksinis rudens lietus,
Atsisėdęs ant senojo kelmo,
Prisiminsiu jaunystės metus.

Klevo degantys lapai vis krenta,
Žadina mano jausmus,
Geltonkasę mergaitę man mena,
Ir dorus užaugintus vaikus.

Sode obelys jau nebežydi,
Jame nebelaksto vaikai,
Tu sakai, kad mane vis dar myli,
Ir mylėti žadi amžinai.

Saulė teka ir leidžias už miško,
Ten, kur tviska Žali ežerai,
Mano meilė pakyla virš visko,
Tu tik viena man esi amžinai.

Nulijo, nulijo, nulijo
Pavasario šiltas lietus,
Senas kelmas supuvęs išnyko,
Nusinešdamas mano metus.

Žalieji ežerai, 2018, lapkritis

 

KĄ PASAKYS BOČIAI?

Slenka dienos pilkos,
Kaip vanduo Nery,
Širdys skausmo pilnos
Dėl vargų šaly.

Praradau aš viltį,
Džiaugsmą praradau,
Užblokavo siekį,
Laimės netekau.

Tamsūs debesų laivai
Plaukia virš Tėvynės,
Negaliu gyvent ramiai
Namuose gimtinės.

Medžiai virsta, lūžta šakos –

Pjūklai groja miškuose,
Ką sakytų bočių kartos
Dėl melodijos juose.

Kur vertybės ir dvasia?–

Klausia bočiai paslapčia,–

Miškas buvo šventykla
Amžiais puoselėta čia.

Miškas, girios ir laukai
Mūsų viltys ir namai.
Jei neteksime mes jų –

Daug patirsime kančių.

Vilnius, 2020, lapkritis

 

ŽIBUOKLĖS

Pražydo žibuoklės pašlaitėj
Sušildytos saulės skaisčios,
Sučiulbo paukšteliai padangėj,
Linkėdami meilės gražios.

Miškai ir upeliai atgijo
Po miego žiemužės ilgos,
Pavasario džiaugsmas sugrįžo
Gimtinėj manos Lietuvos.

Plačiai aš atvėriau krūtinę
Pavasario džiaugsmui gaiviam, saldžiam
Ir gėriau, vis gėriau begalo
Gamtos meilę žadėtąją man.

Težydi žibuoklės pašlaitėj,–

Sakei Tu man kitados,–

Teskraido paukšteliai padangėj

Virš mūsų galvos visados.

Težydi žibuoklės, težydi
Gimtinėj manos Lietuvos,
Gyvenimą gražų telydi
Neskintos žibuoklės miškuos.

Vilnius, 2019, balandis

 

GIRIA, GIRUŽE

Oi giria giruže,
Ko tu nerami?
Ar tavo dalužę
Nulėmė kiti?

Staugia pjūklai dieną,
Staugia vakare,
Išveža medieną -
Pinigai delne.

Iškirs Labanorą
Ir Punios šilus,
Jau praradom norą
Puoselėt miškus.

Kaip padėti giriai? –

Klausiu aš savęs,
Kai nerūpi valdžiai,
Pyksta ant manęs.

Neliūdėk, giruže,
Tu dar ne viena,
Greit išauš dienužė,
Ją lydės daina.

2019 m. lapkritis