Žurnalistų kūryba

Juozas Stasinas,

vyriausiasis redaktorius

Ką tik iš spaudos išėjusiame „Tėviškės gamtos" mėnraštyje skaitytojai, kaip visuomet, ras daug aktualios informacijos aplinkos apsaugos, gamtos pažinimo, ekologinio švietimo, etnokultūros, žuvininkystės ir kitomis temomis.

Net du leidinio puslapiai skirti aplinkosaugos aktualiems klausimams nušviesti. Informacijoje "Naftos produktai neturi patekti į aplinką" rašoma: "Per metus Lietuvoje nesutvarkoma ir į aplinką pakliūva apie 15 tūkst. tonų pavojingų naftos produktų atliekų, sutvarkoma vos 10-20 proc. susidariusių atliekų kiekio. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto vadovas habil. dr. prof. Pranas Baltrėnas sako, kad naftos produktų ir vandens mišiniai sudaro apie 50 proc. pavojingų atliekų Lietuvoje. Pasak mokslininko, naftos produktais užteršto dirvožemio ar vandens valymas užtrunka  ilgai ir kainuoja brangiai, todėl labai svarbu užtikrinti, kad atliekos nepatektų į aplinką, o būtų laiku ir tinkamai sutvarkomos".

Pastaraisiais metais daug kalbama ir rašoma apie klimato kaitą. Pastebėta, kad žmonijos įtaka klimato kaitai yra neabejotina. Šia tema spausdinamoje medžiagoje skaitytojas ras nemažai faktų ir skaičių, patvirtinančių šį teiginį. Kaip rašoma Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje, kuri buvo pristatyta praėjusių metų rugsėjo 27 d. Stokholme, žemės paviršius kiekvieną iš paskutiniųjų trijų dešimtmečių yra šiltesnis nei ankstesniais dešimtmečiais nuo1850 metų. Globali oro temperatūra 1880-2012 metais išaugo 0,85 0 C. Tikėtina, kad 1983-2012 m. laikotarpis Šiaurės pusrutulyje buvo šilčiausias per paskutinius 1400 metų. Mokslininkai teigia, kad, siekiant išlaikyti globalios temperatūros nepadidėjimą nors 20C, būtini neatidėliotini visų pasaulio šalių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo veiksmai. Nesiimant šių veiksmų, ir toliau vyks pasaulinės temperatūros didėjimas, kurio pasekmes, pasireiškiančias jūros vandens lygio kilimu,  uraganiniais vėjais ir nepataisoma stichinių reiškinių žala šalių ekonomikai, pajusime mes visi.

Aplinkosaugininkai  ir toliau griežtina kovą su gyvosios gamtos įstatymų pažeidėjais, kitaip tariant, su brakonieriais. „Žvejojai ne pagal taisykles - atsisveikink su vandens transporto priemone",- sakoma tokio pavadinimo informacijoje. Pagal Regionų aplinkos apsaugos departamentų duomenis, praėjusiais metais konfiskuotos 96 vandens transporto priemonės: Alytaus regione - 12, Kauno- 8, Klaipėdos - 13, Marijampolės - 4, Panevėžio - 5, Šiaulių - 11, Utenos - 33, Vilniaus - 10. Aplinkos ministerija pateikė Seimui svarstyti ATPK pakeitimus, pagal kuriuos būtų konfiskuojamos ir pažeidėjams nuosavybės teise nepriklausančios vandens transporto priemonės.

Prasidėjus šalčiams, suaktyvėjo ir „Kaminuko" akcija, kuri tęsis iki kovo l d. Šios akcijos metu aplinkosaugos pareigūnai kartu su seniūnijų ir kitų institucijų atstovais lankysis pramoniniuose ir gyvenamuosiuose rajonuose, kur tikrins padidintą taršą skleidžiančius šaltinius: transporto priemonių remonto dirbtuves, garažų bendrijas, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmones tikslu patikrinti, ar jose nedeginamos gamybos atliekos, panaudoti tepalai, naftos produktais užterštos atliekos, impregnuota ar laminuota mediena.

„Laiškų" puslapyje Neries regioninio parko vyr. specialistė  Karolina Tamašauskaitė  kelia aktualią problemą gamtinei aplinkai, ypač saugomose teritorijose, apsaugoti nuo visureigio transporto. Kritiniame straipsnyje „Vilniaus visureigių klubas žygyje prieš gamtą" autorė rašo: „Nepravažiuojami miško keliukai, išdraskyta augalų paklotė, purvo klampynėmis paverstos paupių pievos, sudarkytos ledynmečio prieš tūkstančius metų sustumtos kalvų, kalvelių keteros. Kasmet toks važinėjimas bekele žaloja šimtus hektarų pačių gražiausių Lietuvos vietų. Vėliau šie gamtos pažeidimai, norint atstatyti pirmykštę gamtinės aplinkos būseną, mokesčių  mokėtojams kainuoja didelius pinigus. Gamtos žalojimas galingomis technikos priemonėmis toli gražu nėra „tikrojo, visuomenės užslopinto vyriškumo įrodymas", kaip deklaruojama Vilniaus visureigių klubo internetinėje svetainėje.

Žurnalistas Vytautas Bagdonas iš Svėdasų redakcijai atsiuntė kritinių pastebėjimų ciklą, pavadintą „ Žemės žaizdos mūsų". Sausio numeryje spausdinamas pirmas pastebėjimas - „Piktžolynai tarsi kokios piktžaizdės". Kolega Vytautas rašo: „Važiuojant Vilniaus - Utenos betonkeliu, Vilniaus rajono teritorijoje galima pastebėti didžiulius plotus, kuriuose veši Sibirinis barštis. Kasmet tie plotai vis didėja, nes šis bjaurus, pavojingas žmonių sveikatai, sunkiai išnaikinamas augalas labai sparčiai plinta. Kaip bebūtų keista, barščiai želia net visai šalia sodybų, pro juos vos besimato gyvenamieji namai, tvartai. Ir niekas tų bjaurių augalų nepjauna, nenaikina.

Leidinio puslapyje „Akistata su gamta" rašytojas ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius su skaitytojais dalinasi savo įžvalgomis apie sausį. Straipsnyje, pavadintame „Sausį žiemos beieškant", didelis gamtos paslapčių žinovas rašo: „Ne kasmet taip nutinka, kad sausis nuo pat pradžios būtų toks rudeniškas. Šio sausio pirmosios dienos tokios ir buvo - be sniego ir be šalčio, taigi - lyg „nukritusios" iš rudens...Sausį grįžta saulė. Po Kalėdų, kai gamtos metų ratas pradėjo vėl suktis, kasdien iš tamsos išplėšiama keletas minučių šviesos...Tai negali būti nepastebėta. Gamtoje toks laimėjimas taip pat labai svarbus, nes gyvūnai jautriai reaguoja į tekančią  saulę ir jos laukia... Sausį pamatome, kiek turime pas mus likusių žiemoti paukščių. Paskutinį dešimtmetį labiausiai neramina  kurapkų būklė. Visoje Europoje šių paukščių sumažėjo, o Lietuvoje kurapka, dar neseniai buvusi įprasta, tapo didele retenybe. Žiema kurapkoms - sunkiausias metas, joms išgyventi galime padėti tik mes... Sausis atsisveikina praturtinęs dieną dideliu šviesos pliūpsniu. Vasaris - dar žiemos mėnuo, bet jis mus veda pavasario link"- rašo Selemonas Paltanavičius.

Šeštajame laikraščio puslapyje žurnalistas Juozas Stasinas Redakcinės tarybos ir šalies gamtos bičiulių vardu sveikina Gamtos bičiulių asociacijos prezidentą, Vilniaus Edukologijos universiteto Gamtos mokslų fakulteto Regioninės geografijos katedros profesorių Algirdą Stanaitį, vasario 15 dieną pažymintį gimimo 80-ties metų  sukaktį. Straipsnio „ Profesoriaus Algirdo Stanaičio jubiliejinis kraitis" autorius pažymi, kad žinomas šalyje pedagogas ir mokslininkas parengė ir į gyvenimą išleido ne vieną kartą mokytojų, kurie sėkmingai dirba mokyklose, kitose kultūros, mokslo įstaigose, gamtosaugoje. Išskirtinę vietą Profesorius užima mokslinėje veikloje ir ekologinio švietimo srityje. Gamtamokslinės veiklos tematika plati ir įvairi: Lietuvos gamta, atskiri jos gamtiniai komponentai, gyventojų ir gyvenviečių tyrimai, kraštotyrinė veikla, edukacinė geografija, gamtosauga, Lietuvos ekologinės ir globalinės problemos. Minėtomis temomis Jubiliatas vienas ir kartu su savo bendradarbiais publikavo per 350 darbų, per 100 mokslinių ir 200 mokslo populiarių straipsnių, parengė ir išleido 20 įvairios apimties leidinių.

„Saugomų teritorijų" puslapyje žurnalistė Diana Rakauskaitė pristato etnografiškiausius namus saugomose teritorijose. Jiems išryškinti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba organizavo konkursą, kuris ir nustatė, kokie namai yra etnografiškiausi mūsų šalies nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kurie išlaikė tradicinės architektūros bruožus. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos rūpesčiu išleisti 5 tradicinės architektūros katalogai „Kaimo statyba" - visiems Lietuvos etnografiniams regionams. Pasak autorės, konkursu ir leidiniais siekiama skatinti žmones saugoti etninės architektūros paveldą, pateikti visuomenei gražiausius etnografinės architektūros pavyzdžius.

Apie žiemą senajame Lietuvos kaime išsamiai pasakoja nuolatinis laikraščio bendraautorius žinomas šalies etnokultūros žinovas prof. Libertas Klimka. „Tradiciniame mūsų krašto kalendoriuje sausis dar būdavo vadinamas „pusčiumi, didžiojo rago ar vilkų mėnesiu" , - primena skaitytojams Profesorius savo straipsnyje „Žiema senajame Lietuvos kaime". Tarp kitų vertingų minčių, straipsnio autorius pateikia ir žvejybos būdą žiemos metu. „Kai ledas jau storokas, o sniego dar nepridrėbta, galima imtis žūklavimo", - rašo Libertas Klimka.- Šiaurės rytų Lietuvoje, ežerų krašte būta tokio savotiško, labai sportiško būdo. Žvejys pasiimdavo peikeną ir sunkią kuoką - vieną ant vieno peties, kitą - ant kito. Prie kojų pasiriš pačiūžas, ir lekia ledu, žiūrėdamas bene pamatys gelmėje juoduojant lydekos nugarą. Tada trinkteli toje vietoje per ledą  kuoka, apsvaigusi žuvis ir iškyla pilvu į viršų. Peikena prakerti ledą ir pasiimi lydį. Būdavo tokių didelių, kad uodega ledu vilkdavosi į krantą gabenant. Toks senoviškas žūklavimas vadintas - paledžiavimu".

„Ekologinių skaitymų" puslapyje redakcijos svečias poetas Vytautas Barauskas pirmą kartą prisistatė „Tėviškės gamtos" skaitytojams. Jis sako: „Į Lietuvos žurnalistų sąjungą buvau priimtas 1962 metais jau turėdamas dešimties metų žurnalistinio darbo stažą. Tad neabejotinai šios Sąjungos dėka per 30 metų tapau meno kūrėju, sėdėjau įvairiausiose redaktoriaus kėdėse, iš kurių matėsi labai platus ir įvairiaspalvis pasaulis" Pagrindinė ir jaudinanti Vytauto Barausko poetinės kūrybos versmė, kaip sakė redakcijoje poetas - meilė žmogui ir gamtai. Nors Vytautas šiomis dienomis švęs gimimo 80-ties metų jubiliejų, bet energijos ir poetinio polėkio galima jam pavydėti. Poetui sutikus, laikraštyje spausdiname eilėraščius „Ačiū tau, Žeme", „Naktis gimtinėje", „Laiko taku", „Mini noveles" ir „Įskiepytas mintis".

Kaip ir ankstesniuose laikraščio numeriuose 9 puslapis skirtas žuvininkystei. Šį kartą  spausdiname Klaipėdiečio mokslinio darbuotojo Egidijaus Bacevičiaus straipsnį „Baltijos vandenys išsivaduoja nuo tinklų - „šmėklų", kuriame plačiai pasakojama apie jūroje paskandintus tinklus ir daromą didelę žalą žuvininkystei.

10 laikraščio puslapis skirtas prof. Algirdo Stanaičio pasakojimui apie Norfolko salą, kurią aplankyti svajoja ne vienas turistas ar šiaip gamtos mylėtojas. „Salos įžymybė - nuostabi gamta, puiki rami vieta pailsėti, atitrūkus nuo triukšmingo pasaulio",- rašo autorius.

„Kaip išpranašauti žemės drebėjimą", - tokiu pavadinimu straipsnį parengė Žygintas Petrulis, kurio nuolat spausdinama medžiaga domina mūsų skaitytojus.

Tiek, mieli žurnalistų internetinės svetainės lankytojai, glaustai papasakojau apie pirmąjį šių metų „Tėviškės gamtos" numerį. Lauksime jūsų straipsnių, įdomių pasakojimų apie gamtą, jos apsaugą. Tėviškės gamtos gynimo tikslu  bendraukime nuolat, neleiskime  gamtos žaloti niekam, kokiais kilniais motyvais beprisidengtų 

Susitikti su „Tėviškės gamta" akis į akį galima internetiniame puslapyje www.teviskesgamta.weebly.com/

Rubrika "Žurnalistų kūryba" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.