2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Algirdas Matulevičius:KELIAUJANTIEMS PO MAŽĄJĄ LIETUVĄ (5 dalis)

2019-03-17
 
Senoji Tilžė

Senoji Tilžė

Dr. Algirdas Matulevičius,
Istorikas, enciklopedistas, LŽS ir Donelaičio draugijos narys


Tęsinys. Pradžia 2018 10 18

 

Karaliaučiuje veikė lietuvininkų parapija, kurioje pamaldas lietuvių kalba pradėtos laikyti nuo 1526 m. Didžiosios ligoninės maldos namuose, vėliau Steindamo (Šteindamas) priemiesčio Šv. Mikalojaus , nuo 1603 m. - rytinio priemiesčio Sakaimio Šv. Elžbietos bažnyčioje. Karaliaučiuje lietuvių kunigais dirbo: pirmasis 1531 - 1535 m.Jonas Tartyla, 1550 - 1587 m. B. Vilentas, 1587 - 1602 m. Biblijos į lietuvių kalbą vertėjas Jonas Bretkūnas, atsikėlęs iš Labguvos ,1621 - 1629 m. Jonas Rėza, 1841 - 1884 m. Fr. Kuršaitis ir kiti. Lietuviškų pamaldų atsisakyta 1915 m., vykstant karui. Kaliningrado rytinėje dalyje, iš Lietuvos pusės įvažiavus pro Sakaimio,arba Lietuvos, vartus, Lietuvių pylimo ( nuo XVIIa.Ipusės;Litauisches Wall; Litovskij val) pradžioje 1991 m. pradėjo veikti pirmoji po II pasaulinio karo Kaliningrado srityje Šventos Šeimynos Katalikų parapija, pastatyta barako tipo surenkama medinė bažnyčia (Vokietijos dovana). Iki 2000 m. kunigavo dekanas, kanauninkas žemaitis Anupras Gauronskas. Bažnyčia tapo ir Kaliningrado lietuvių švietimo ir kultūros centru.Iš mieste veikusių 33 bažnyčių per karą nukentėjo 15,po jo-dar daugiau.išliko viena seniausių baltų kraštuose Judyčių(Juditten) bažnyčia,pastatyta apie 1294 metus. Visos jos neveikia.
XVII - XIX a. Karaliaučius buvo apjuostas gynybiniu žiedu su 11(išliko 6) bastionų, 15 fortų, ravelinais, giliais grioviais ,11 vartų(išliko 6) ir kitais fortifikaciniais įrenginiais. Palei Lietuvių pylimo gatvę įrengtas gen. Grolmanno gynybinis žiedas (nuo Priegliaus iki Aukštutinio tvenkinio šiaurėje) su pagrindiniu įtvirtinimu - Kronprinco tvirtove. Šiaurinėje miesto dalyje, Trakaimio rajone, įtvirtinimai baigiasi Prūsijos generolo feldmaršalo Fr.Dohna vardu pavadintu Dohna fortu (jame veikia unikalus Gintaro muziejus). Vienas iš bastionų Priegliaus pakrantėje pavadintas Lietuvos (Litauen) vardu. Įspūdingas 5-asis fortas miesto vakariniame pakraštyje, pakeliui į Rausvius (Raušiai, Rauschen; Svetlogorsk) prie Baltijos. SSRS kariuomenė, užėmusi šį fortą, iš vakarinės pusės apgaulingu manevru pradėjo Karaliaučiaus šturmą. Miesto centre, prie naujojo universiteto (nuo 1862 m.), buvo įrengtas Koenigsbergo komendanto gen. Lašo (Lasch) bunkeris, kuriame 1945 m. balandžio 8 d. pasirašytas miesto įgulos kapituliacijos aktas. Jame veikia muziejus Blindaž. Kaliningrado vakarinėje dalyje - pirmasis po karo Sovietų Sąjungoje Pergalės memorialas 1200 gvardiečių su Pergalės alėja. Įrengė lietuviai skulptoriai J. Mikėnas (vadovas), B. Pundzius, R. Jakimavičius, P. Vaivada. Netoliese veikė observatorija; vietos astronomai bendravo su Vilniaus astronomais. Išliko paminklas Friedrichui Schileriui (Šileris). 
Karaliaučius - prūsiškos ir lietuviškos spaudos centras (nuo XIX a. - Tilžė). Reformacijos tikslas buvo evangelikų tikėjimą, liuteronybę skelbti ir platinti Prūsijos tautų gimtosiomis kalbomis. 1524 - 1940 m. iš 190 veikusių spaustuvių leidinius lietuvių kalba spausdino 23. Jau 1545 m. išspausdintas Katekizmas prūsų kalba (2 leidimai), 1547 m. - M. Mažvydo Katekizmas lietuvių kalba. Didelė Hartungų spaustuvė (1745 - 1934) išleido Mažajai Lietuvai lietuvių kalba 367 knygas bei smulkiuosius leidinius. 
Karaliaučius buvo vienas gražiausių Prūsijos miestų. Nuo 1946 m. Kaliningradas - srities centras. Senamiestyje išardytos senos gatvės, nugriauti puošnūs kvartalai, nutiestos naujos gatvės, namai - dėžutės, tai daro slogų sovietmečio architektūros vaizdą. Miestas sudarkytas, nebeliko puošnaus gotikinio - renesansinio Karaliaučiaus, tapo nykiu, subjaurotu veidu Kaliningradu: tai sovietinio militarinio režimo pavyzdys. Tiesa, pastaruoju laikotarpiu pastatyta ir modernių namų.
Iš Karaliaučiaus galima per Labguvą ir Skaisgirius važiuoti į Tilžę ir grįžti namolei. Jei turime laiko, ypač verta pavažinėti po prūsų Sembą - alkaviečių, romovių, pilkapių ir piliakalnių žemę. Kaip rašo įžymus Kaliningrado srities archeologas prof. dr Vladimiras Kulakovas, geroje geografinėje ir strateginėje padėtyje, turtingoje, ypač gintaru, Semboje sembai viduramžiais gyveno tankiai, panašiai kaip išvystytos Anglijos gyventojai. Sembai - viena karingiausių prūsų genčių.Noriu pabrėžti,kad Semboje ir Aistmarių pakrantėse kryžiuočiai anksčiau , jau nuo XIIIa., XIVa.,statė pilis,bažnyčias.O Mažosios Lietuvos rytinėje dalyje- vakarinių lietuvių žemėse Nadruvoje,Sūduvoje,Skalvoje,tai yra Mažosios Lietuvos branduolyje,-vėliau ir rečiau.Tai susiję ir su Lietuvos valstybės kariuomenės puldinėjimais ir dėl kitų priežasčių. Iš Karaliaučiaus patartina nuvažiuoti į Rudavą (Rūdava; Rudau; Melnikovo), 16 km į šiaurę. Kryžiuočiai, sugriovę sembų pilį, 1270 m. pastatė savo, XIV a. pradžioje - mūrinę. Netoli Rudavos 1370 m. vasario 18 d. įvyko didelis LDK kariuomenės (Algirdo, Kęstučio, Vytauto pulkai) mūšis su Vokiečių ordino riteriais. Kryžiuočių kronikose rašoma, kaip įprasta, kad lietuviai pralaimėjo. Betgi žuvo Ordino vyriausiasis maršalas Heningas Schindekopfas (Šindekopfas), du komtūrai (karinių apygardų vadai), net 26 riteriai, apie 300 raitelių. Tais metais didysis kunigaikštis Algirdas puolė Maskvą, Kęstutis, remdamas brolį Liubartą, - Lenkiją. Trys dideli žygiai per metus rodo LDK kariuomenės mobilumą ir valstybės galią. Mūšio vietoje kryžiuočiai pastatė akmeninį obeliską. XXa.pabaigoje dar buvo likučių su užrašu H.Schindekopfui atminti .Baigiama griauti XVIa.pabaigoje pastatyta bažnyčia.
Kelionę po Mažąją Lietuvą galima pradėti ir iš Klaipėdos per Šiaurės Šveicariją - Kuršių neriją; kadaise per čia ėjo žvyruotas pašto kelias. Kuršmarių pietiniame gale - gyvenvietė Krantas (Cranz; Zelenogradsk). Čia gyventa prūsų, kuršininkų, lietuvių; dar XVIII a. I pusėje senoliai mokėjo prūsiškai. Apylinkėse Kaupe (Kaup) ir šalia Viskiautuose (Wiskiauten; Mochovoje) IX - XI a. buvo didelė vikingų iš Skandinavijos kolonija, gintaro ir kitų brangenybių prekyvietė. Svarbi strateginė vieta: tarp Baltijos ir Kuršių marių, netoli sąsiaurio, jungusio jūrą su mariomis. Rasta daug pilkapių, keli šimtai kapų. XIX a. Krantas tapo miestu kurortu. Mums svarbiausia - Pabėtai (Pabėčiai, Pobethen; Romanovo). XIV a. pabaigoje pastatytoje bažnyčioje 1540 - 1575 m. kunigavo vienas pirmųjų prūsų krašto evangelikų liuteronų kunigų, prūsistikos pradininkas Abelis Vilis (Will). Padedamas pamokslų į prūsų kalbą vertėjo prūso Pauliaus Megotės (Megoto), jis išvertė iš vokiečių į prūsų kalbą Martino Liuterio (Luther) - liuteronybės Prūsijoje pradininko - Enchiridioną, trečiąjį prūsų kalba Katekizmą (išleistas 1561 m. Karaliaučiuje). Pabėtų bažnyčia - vienintelis su prūsų raštija susijęs paminklas, kurioje sovietmečiu buvo trąšų, grūdų sandėlis, visai baigia griūti. Juk tai europinės kultūros paveldas. Prie Bėtos upelio stovėjo sembų pilis, kurią 1255 m. sugriovė kryžiuočiai ir jos vietoje pastatė Ordino. 1283 m. , 1289,1307 m. sugriovė Lietuvos kariuomenė. Per Didįjį prūsų sukilimą(1260-1274m.) Pabėtuose ir apylinkėse vyko smarkūs mūšiai su kryžiuočiais.Per Prūsijos valstiečių sukilimą,1525m.pilį užėmė ir sugriovė Jono Geriko vadovaujami sembai. Sembos šiaurės vakarinėje dalyje gausiai gyveno XIIIa. į Sembą kryžiuočių ištremtų sūduvių,tas kraštas vadinamas Sūduvių kampu(Sudauer Winkel).Vokiečių kronikose rašoma, kad dar XVIa. jie kalbėjo ir dainavo lietuviškai,daugiausia Pabėtų apylinkėse. Pabėtų piliakalnio dalyje sovietmečiu buvo įrengtas karjeras, smarkiai apardytas. Klaipėdos Vydūno klubas, ypač jo tarybos narys, universiteto dėstytojas doc. dr. Jurgis Mališauskas, nuo 1988 m. ne kartą prašė Kaliningrado Kultūros valdybos piliakalnį apsaugoti. Kasimo darbai buvo sustabdyti, pastatytas stendas su įrašu, kad tai Respublikinės reikšmės IX - XII a. archeologinis paminklas. Vėliau jis atitvertas geležine tvora su vartais. Atliktas svarbus darbas, dėkui tuometinei valdžiai.
Važiuojant į pietus Karaliaučiaus magistrale, 3 km iki Rausvių (Raušiai, Rauschen, Rauschen; Svetlogorsk) kurorto prie Baltijos, kairėje pusėje už kelių kilometrų yra Sankt Lorenz (Selskoje) bažnytkaimis. 1450 m. pastatyta gražios originalios išvaizdos jūreivių globėjo šv.Lauryno bažnyčia. Užfiksuota, kad joje XVII a. II pusėje (apie 1670 m.) įvyko paskutinės Prūsų krašte pamaldos prūsų kalba,be vertėjo(tulko). Pastatas sovietmečiu naudotas žemės ūkio reikmėms, dabar baigia griūti. Netoliese jaunas ąžuolynas. Ant aukšto stataus Baltijos kranto Rausviai iki šiolei garsėja ne tik kaip kurortas, bet mums svarbiausia, - prūsų sembų maždaug prieš 400 metų prie ežerėlio (įteka Rausvės, vok. Katzbach, upelis) sodintos 3 liepos; išpuvusių kamienų viduje gali tilpti gal du žmonės. Prie Rausvės ištakų Kramavos (Cramm; Gračiovka), arba Plinkių (Pillberg) didelis piliakalnis (manoma, prūsų pilis stovėjusi nuo III a.) ir kapinynas. 4 km į pietvakarius nuo Sankt Lorenzo, Varnikų girios pakraštyje, ant kalvos tarp pelkių - Beržininkų (Bersnicken; Jagodnoje), arba Varnikų (Warnicken) piliakalnis. Asfaltuotu keliu važiuodami į pietvakarius būtina užsukti į Girmavą (Germau; Russkoje). Čia stovėjo sembų pilis Girmovė, svarbiausias atsparos punktas vakarinėje Semboje. XIII a. II pusėje užkariavo Ordino riteriai. Apie 1270 m. prūsų piliakalnio vietoje jie pastatė savo, o XIV a. pradžioje, kitoje vietoje, - akmeninę pilį. 1581 m. į čia iš Laukstyčių pilies buvo perkelta Gintaro valdyba ir prievaizdo būstinė. Nuo1644m.pilyje veikė Gintaro teismas,ant kalvos stovėjo kartuvės.Sovietmečių ieškota Gintaro kambario. 1610 m. pilies pietinis sparnas buvo perstatytas į bažnyčią. 1945-1947m. ją nugriovė sovietiniai jūreiviai. Ant Girmavos upelio kranto išlikęs piliakalnis. XXa. pabaigoje bažnyčios ir pilies giuvėsių liekanas vokiečiai konservavo. Bet jie, XX a. pabaigoje įrengdami Vokietijos karių kapines, iškirto šimto ir daugiau metų senumo liepas su alėjomis. Sunaikintas gamtos paminklas. Kaip pavyzdį minėtas dr. doc. J. Mališauskas kelias šakas vežėsi į konferenciją Vokietijoje apie prūsus ir kaltino barbariškumu (ne tik svetimtaučiai rusai kolonistai griauna baltų ir vokiečių kultūros bei gamtos paveldą).
Antrasis Girmavos piliakalnis (Grosser Hausenberg) yra ant aukšto kalno (apie 90 m.), dabar apaugusio mišku bei krūmynais (rus. Bolšaja), apie 2,5 km į šiaurės vakarus nuo bažnytkaimio. Manoma, čia buvo prūsų pagonių kulto vieta, pastatyta pilis. Ją užėmęs Ordinas pastatė mūrinę. Semboje tiek kalvų, pelkių, tad tinkamos vietos pilims statyti. Dar vienas stipriais įtvirtinimais prūsų piliakalnis yra 4 km į šiaurės rytus nuo Girmavos - Klein Hausen Berg. Sovietmečiu ir po 1990 metų su dr. J. Mališausku, VDU prof. A. Kopūstinsku ir kitais per ekspedicijas po visą Mažąją Lietuvą, pagal senus vokiškus žemėlapius, Girmavos apylinkėse suradome dar vieną prūsų piliakalnį - Ziegenberg (Cygenberg - liet. Ožkakalnis).
Į pietryčius nuo Girmavos - Kumėnai (Kumehnen; Kumačiovo) netoli Karaliaučiaus - Rausvių magistralės. Gotikinėje bažnyčioje (pastatyta 1390 m.) kelis šimtmečius pamaldos laikytos ne tik prūsų, bet ir lietuvių kalba; jos laikytos, nors ne visose bažnyčiose, beveik visoje Semboje. Kaip rašo kraštą išvaikščiojęs žymiausias Mažosios Lietuvos architektūrologas dr. M. Purvinas, pro Kumėnus kadaise ėjo vieškelis iš Karaliaučiaus į Palvininkus prie Baltijos. Po karo bažnyčia buvo paversta sandėliu, 1976 m. nugriautas bokštas. Svarbiausia, Kumėnai yra Alkų kalvagūbrio (Alkebirge) vakarinėje dalyje (tęsiasi nuo Pabėtų iki Medinavos, iškilęs iki 90 - 117 m.). Prie Kumėnų - Drugėnų yra aukščiausias (117 m) prūsų piliakalnis Gailgarbis (prūs. gail - baltas + garbis - kalnas), vokiškai Galtgarben. Turbūt yra viena aukščiausių Baltijos šalyse kalvų. Padavimuose pasakojama, kad čia buvo visų prūsų valdovo Vydevučio (Vaidevučio) sostas. Jo sūnus Samas ant piliakalnio pasistatė pilį. Sembos piliakalnius ir pilkapius yra aprašę Rimantas Matulis, Valdemaras Šimėnas. Ordino laikais vietovė vadinta ir Rinava (Rinau; Čaikino). XIV a. I pusėje Sembos vyskupas ant prūsų šventovės pastatydino akmeninę pilį. 1816m.ant piliakalniobuvo pastatytas granito paminklas žuvusiems Prūsijos kariams kare su Prancūzija,su Napoleono I armija atminti, 1906 m.(ar 1914m.)- ant kalno pastatytas Bismarcko bokštas. Čia Karaliaučiaus universiteto studentai švęsdavo Rasos šventę. Po 1945 m. šiame svarbiame strateginiame punkte bazavosi sovietinis karinis dalinys, po 1991 m. - Rusijos. Per ekspediciją teko matyti piliakalnio gilius apsauginius griovius, gynybinius pylimo įtvirtinimus. Ar ne prūsų sostapilė?!
Iš Kumėnų galima grįžti į Karaliaučių nakvynei arba važiuoti namo. Bet dar laukia labai įdomių, reikšmingų vietovių. Patartina užsukti į šiaurės vakarus ant Baltijos kranto esančias baltų aukso - gintaro kasyklas Palvininkuose (Palweniken, Palmnicken; Jantarnyj). Baltijos pakrantėse gintaras pradėtas kasinėti XVI a., XIX a. II pusėje Palvininkuose įrengtos dvi šachtos. Metinė produkcija siekdavo 400 tonų - didžiausias gintaro telkinys pasaulyje. XX a. pradžioje įrengtas atviras didžiulio ploto karjeras, pastatyta įvairių įmonių, plovyklų, iki jūros nutiestas geležinkelis. Pavyzdžiui, 1934 m. iškasta 600 tonų. Po 1946 m. Sovietai atnaujino gintaro gavybą, ilgainiui buvo išgaunama 90% pasaulinės produkcijos. Išžvalgytos atsargos sudarė 132 100 tonų. Netoli Palvininkų - Mažasis Dirsūnkaimis (Dirškaimis, Klein Dirschkeim; Dvoriki). Geresnis kelias važiuoti nuo Girmavos, 5 km į šiaurės rytus. Manoma, čia buvusi vakarinių baltų šventovė Romuva: vokiečių mokslininkai pastebėjo, kad jau nuo XIV a. ši vietovė vadinta Rumnowe, Romayn, Rohmenen. Yra kaimas Romowe. Slegiantį įspūdį sudaro šiukšlynu paverstas karjeras - Krivių Krivaičio buveinė.

 

Bus daugiau 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-04-10 13:08
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Marius

2019-03-24 14:48

Verta aplankyti. Skaitai, o ten tiek lietuvybės...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media