Leonas Bukauskas gimė ir užaugo Navasodų kaime, Kaišiadorių apylinkėje. Mokėsi Kaišiadorių vidurinėje mokykloje. Ją baigęs tarnavo armijoje. Grįžęs dirbo Rečionių, vėliau sustambintos Kaišiadorių apylinkės vykdomojo komiteto pirmininku.

Tada ir prasidėjo jo glaudus bendradarbiavimas su spauda. Neakivaizdiniu būdu su pagyrimu baigė Buivydiškių žemės ūkio technikumą ir įgijo agronomo specialybę. Apylinkėje dirbo 34 metus.

Laikraščio ,,Kaišiadorių aidai" 70-mečio sukakties proga, spausdiname Leono Bukausko prisiminimus apie jo bendradarbiavimą su šio laikraščio redakcija.

Leonas Bukauskas

Rašiau rajoniniam laikraščiui

Bendradarbiauti rajoninėje spaudoje pradėjau seniai, gal prieš penkis dešimtmečius, būdamas Kaišiadorių vidurinės mokyklos moksleiviu. Pamenu tuo laiku ėjusį vienintelį rajoninį laikraštį ,,Bolševikiniu keliu".

Kas mane paskatino rašyti straipsnelius į rajoninę spaudą? Ogi žiemai, kada mokiausi vidurinėje mokykloje, tėvai nusamdė kambarį Gedimino gatvėje pas Uršulę Riaubaitę. Be manęs, jos nuosavame namuke gyveno kiti vidurinės mokyklos moksleiviai, vėliau tapę žinomais respublikos žmonėmis. Tai kaišiadoriškiams gerai pažįstamas, dabar jau a. a. Pranas Grabijolas, respublikinių artojų varžybų specialistas Mykolas Arlauskas, A. Kaklauskas.

Šie vyresniųjų klasių moksleiviai pradėjo rašyti žinutes į respublikinę spaudą. Po kiek laiko girdžiu, kad jie kalba apie honorarus, apie gautas pinigines perlaidas už išspausdintus straipsnius. Ėmiau galvoti, o kodėl gi man neparašius žinutės į rajoninę spaudą? Parašiau kritinį straipsnelį apie brigadininką V. S., kuris neapmatavo nušienautų pievų ploto ir neužrašė kolūkiečiams, kiek jie uždirbo darbadienių, nors jau užaugo atolas. Pasirašiau slapyvardžiu K. Yla. Oi, kiek buvo spėlionių, kas išdrįso pakelti balsą prieš brigadininką. Manęs straipsnio autoriumi nieks neįtarė. Straipsnelį išspausdino. Honorarą gavau. Taip ir prasidėjo mano dalyvavimas spaudoje, jis kaskart vis didėjo.

Gaunamus honorarus taupiau. Surinkau atitinkamą sumą pinigų ir nusipirkau už 85 rublius modernų dviratį, kuris buvo atsiųstas iš Maskvos vienam Kriaučiškių kaimo gyventojui. Dviratis buvo nikeliuotais ratais, turėjo spidometrą, kuris rodė, kiek pravažiuota kilometrų.

Vėliau trejus metus teko tarnauti armijoje. Grįžęs iš armijos pradėjau dirbti Kaišiadorių apylinkės vykdomojo komiteto pirmininku. Pradėjau galvoti, kaip man atnaujinti ryšius su spauda. Tai padaryti nebuvo sunku: medžiagos rašyti buvo apsčiai. Tai verdantis kolūkinis gyvenimas, žemės ūkio darbai ir rūpesčiai, o apylinkės teritorijoje tuo laiku buvo 3 ūkiai, gyveno daugiau kaip 3 tūkstančiai gyventojų. Rajono vykdomasis komitetas kasmet organizuodavo apylinkių pirmininkams ekskursijas į pirmaujančias respublikos apylinkes, gražiausias gyvenvietes. Patirtus ekskursijos įspūdžius pateikdavau spaudai. Spaudai rašydavau straipsnius apie apylinkės nusipelniusius žmones, jų darbus, talentus. Dažnai pakviesdavau ilgametį laikraščio fotografą Praną Dubosą. Jis mielai sėsdavo ant motociklo ir abu vykdavome fotografuoti nusipelniusių žmonių, įamžinti jų darbų. Atmintyje dar ir dabar išlikę prisiminimai, kai P. Du-bosas, fotografuodamas žmones, ypač moteris, joms sakydavo: ,,Šypšokitės".

Pamenu, kai buvo pakeistas laikraščio ,,Bolševikiniu keliu" pavadinimas. Buvo parinktas gražus šriftas, tarytum sakantis apie žmonių veržimąsi į priekį, o stiprėjant Sąjūdžio jėgai laikraštis ,,Į komunizmą" buvo perkrikštytas į ,,Kaišiadorių aidus".

Gerą prisiminimą paliko buvęs laikraščio redaktorius Zenonas Lapinskas. Prisimenu jį kaip gerą laikraščio vadovą, talentingą dainininką.

Nuoširdžiu žmogumi išlikęs Benjamino Uždravio paveikslas. Jis buvo ilgametis laikraščio redaktorius.

Pačiu sąžiningiausiu žmogumi laikau taip pat Anapilin iškeliavusį redaktorių P. Grabijolą. Su juo buvo galima nuoširdžiai pasikalbėti, pasidalinti išgyvenimais. Jis mokėdavo žmogų atjausti, suprasti, su juo pajuokauti.

Prisimenu ir kūrybinius laikraščio darbuotojus. Tai R. Lazauskaitę V. Lukenskaitę, J. Raudeliūną, mašininkę M. Aleksejūnienę.

Na, o dabartinis laikraščio redaktorius J. Laurinavičius? Jis puikus praeities knaiseliotojas. Jis stiprus ir darbingas. Jo karjera bus turtinga. Jis ją kuria.

Sveikinu laikraščio ,,Kaišiadorių aidai" redakciją artėjančio garbingo jubiliejaus proga, linkiu redaktoriui J. Laurinavičiui ir visam redakcijos kolektyvui sveikatos, išlikti teisingiems, principingiems ir kiekvienam mums reikalingiems.

Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis