Užsienio naujienos

Penkiolika kilometrų nuo Rusijos sienos nutolusio Zoločevo miestelio pavadinimą lietuviškai reiktų versti „Auksiūnai“. Vietos gyventojai puoselėja legendą, jog toks pavadinimas prigijo todėl, jog prieš 350 metų čia vyko kazokų mūšis su totoriais, ir pastarųjų vadas bėgdamas upėje pametė auksinį šalmą bei kardą.

Ruskie Tiški kaime neliko nė vieno sveiko namo, o apie pusę liko nušluoti nuo žemės paviršiaus. Tuo metu iš dvejų tūkstančių gyventojų kaime buvo likę vos keliolika, o ir dabar į jį grįžo vos keli šimtai, nes nėra kur gyventi, o daugumoje gatvių dar nėra elektros. Per mūšius kaime žuvo keliasdešimt žmonių, tačiau ryškiausiu netekčių simboliu vietiniai laiko aštuonmetės Sofijos Evlahovos mirtį.

58 metų Tania Zolotariova nebesišypso nuo tada, kai 34 metų sūnus Andrejus žuvo eidamas gelbėti nuo bado kaimo šunis ir kates. Subombardavus gyvenvietę ir išsilaksčius kaimynams, čia likusius gyvūnus (153 šunis ir 100 kačių) savo kieme ėmė maitinti Lena Bubenko, o jos verdamą košę Andrejus dviračiu veždavo keliolikai kiemuose pririštų šunų.

Vera Sičiova žuvo bėgdama gelbėti kaimynės karvę, mat užsidegė tvartas į jį pataikius fosforinei bombai. Moteris žuvo akimirksniu galvą suknežinus skeveldrai, ji buvo palaidota savo namo kieme, ir ten vis dar tebeguli, nes į sunaikintą pafrontės kaimą niekas iš giminių negrįžo.