2024 m. birželio 23 d., Sekmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Tylos minutė

*print*

Archyvas :: Mus paliko kolega ir bičiulis Jonas Vėlyvis

2014-09-10
 
Jonas Vėlyvis. Vytauto Žeimanto nuotrauka

Jonas Vėlyvis. Vytauto Žeimanto nuotrauka

 

Mirė Jonas... Šie žodžiai, išgirsti telefono ragelyje, trenkė tarsi žaibas iš giedro dangaus. Dar prieš dvi dienas kalbėjau telefonu su Jonu. Jis ką tik buvo grįžęs iš ligoninės, džiaugėsi, kad ištrūko iš daktarų globos, nedarė operacijos, sakė, kad bus chemoterapijos kursas. Atsisveikinome, sakydami vienas kitam "Iki pasimatymo".

Vėžys pasirodė klastingesnis. Jis Joną pasiglemžė antradienį, rugsėjo 9 dieną.

Nesinori tuo tikėti. Juk atrodo tik vakar kartu su Jonu aptarinėjome ateities planus. Jis pusę lūpų kalbėjo apie naujo romano rašymą. Prisiminėme ir jo pirmojo romano „Neleisk mūsų gundyti" sėkmę. Šis istorinis politinis romanas apie Vincą Mickevičių Krėvę 2001 m. laimėjo pirmą vietą kūrybiniame konkurse, skelbtame Čikagos laikraštyje „Lietuvių balsas". Premija Jonui buvo įteikta Čikagoje. 

Kalbėjome su Jonu ir apie poeziją.  2010 metais jis išleido savo eilėraščių knygą "Lūžtvė". Pluoštą eilėraščių pateikė ir žurnalistų poezijos knygoms " Šitas aidas toli girdis..." ir "Sušvieski, saule". 

"Draugystė su poezija prasidėjo dar kaimo mokykloje, Rudnioje. Skelbiau eilėraščius ir rajoniniame laikraštyje. Kai vaikystėje eilės rašiau, tai man priekaištaudavo, kad jos beidėjinės. Dabar vėl bandau savęs paklausti, kas įdėjo man poezijos idėją", - sakė Jonas, atnešęs savo eilėraštį "Kas įdėjo man idėją" žurnalistų vieno eilėraščio knygai.

Jonas gimė  1940 m. sausio 18 dieną vaizdingame Dzūkijos kaime Rudnioje. Čia mokėsi, baigė Rudnios vidurinę mokyklą. Ir iki šiol buvo išsaugojęs tėvų sodybą, esančią ant gražaus Ūlos upės kranto. Kitu kampu ji rėmėsi į didelę girią. Dažną vasarą jis su žmona Eugenija čia poilsiaudavo. Ne kartą teko viešėti Rudnioje pas Joną, iš girios nešti pilnus krepšius grybų. Jonas labai mylėjo gimtąją Rudnią, visada pabrėždavo, kad yra iš jos kilęs. Nors buvo gimęs ir augęs šalia srauniosios Ūlos ir žydrųjų ežerų, jaunystėje svajojo tapti jūrininku.   

Su Jonu susipažinau prieš daugelį metų, kai jis buvo žurnalo "Darbas ir poilsis" redaktoriaus pavaduotoju, rašiau jam nedidelius dalykėlius. Šiaip Jonas praėjo ilgą žurnalistinės veiklos kelią. 1963-1966 m. jis buvo Šiaulių miesto laikraščio „Raudonoji vėliava" literatūrinis darbuotojas, 1967 m. - Valstybinio radijo redaktorius. 1969-1974 m. žurnalo „Darbas ir poilsis" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, 1977 m. - žurnalo „Buitis" vyriausiasis redaktorius, 1978-1991 m. - žurnalo „Statyba ir architektūra" vyriausiasis redaktorius, 1991 m. savaitraščio „Baltijos birža" redaktorius. 1994-1995 m. valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai" Informacijos leidybos centro viršininko pavaduotojas leidybai. 1996 m. - žurnalo „Vadovo pasaulis" atsakingasis sekretorius, 1997 m. laikraščio „Šalies ūkis" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Buvo priimtas į Nacionalinę žurnalistų kūrėjų asociaciją.

Kodėl jo žurnalistinė karjera prasidėjo Šiauliuose? Atsakymo į šį klausimą reikia ieškoti žodyje "statybininkas".  Antai ir savo septyniasdešimtmečio jubiliejų jis pasitiko ne tik su šampano taure, bet ir su solidžia, per 560 puslapių knyga „Lietuvos statybų vadyba 1945-1989 metais. Ekonominis socialinis ir istorinis aspektai".

Ne kiekvienas žurnalistas imtųsi gvildenti tokią rimtą mokslinę statybinę temą. Jonas išdrįso, nes jame nuo seno gražiai, vieną kitą papildydamos, gyveno dvi asmenybės - žurnalisto kūrėjo ir statybininko.

Kaip žurnalistas jis brendo studijuodamas Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedroje (baigė 1967 m.), vėliau dirbdamas įvairiose redakcijose.

Kaip statybininkas - Vilniaus statybos technikume, kurį 1959 metais baigęs, gavo paskyrimą į Šiaulius. Vėliau kaip statybininkas jis brendo, dirbdamas Šiauliuose statybos pramonės įmonėje, rašydamas ekonomikos mokslų disertaciją statybų klausimais ir ypač - 14 metų vadovaudamas žurnalui „Statyba ir architektūra", kur sukaupė kritinį analitinį patyrimą apie ano meto planinę ekonomiką. Ši gyvenimo patirtis ir padėjo sukurti didelės apimties monografiją, kuri, be abejo, sudomino ne tik  sovietinės ekonomikos metais dirbusius statybininkus, architektus, statybos mokslo tyrėjus, istorikus.

 "Tautos gyvuoja ir kuria įvairiomis valdymo sąlygomis: esant saviems ir svetimiems valdovams ar vadovams. Peržvelgę istoriją nuo seniausių laikų aptiksime, kad įspūdingiausi palikimai yra statiniai. Ir nesvarbu kur jie būtų - atkasti iš po žemių, ar rasti apleisti džiunglėse, ar išlikę griuvėsiai - jie liudija apie buvusių tautų siekį. Juk niekas nesiginčija dėl septynių pasaulio statinių - stebuklų, o aštuntasis vis dar kuriamas..." - rašė Jonas.

Jonas pasireiškė ir kaip aktyvus mokslininkas, dėstytojas. 1980 m. jis apgynė ekonomikos mokslų disertaciją. 1992-1996 m. dėstė ekonomiką Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros studentams. 1996-2005 m. - dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Daug rašė statybos, socialinėmis, ekonominėmis ir valdymo temomis. Išleido knygas "Spaudos laisvė ir jos gynimas", "Vienkiemiai Lietuvoje 1945 -1989 metais". Vadovėlius moksleiviams ir studentams "Europos sutartis", "Verslas", "Statyba", "Verslas pasaulio prekybos sąlygomis", "Euroverslas: laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas".

Išėjęs į pensiją Jonas aktyviai veikė Lietuvos žurnalistų sąjungoje. Buvo LŽS Tarybos narys, Senjorų klubo pirmininko pavaduotojas. Sudarė ir išleido knygą "Senjorai". Nemokamai maketavo kitas LŽS leidžiamas knygas. Aktyviai rašė ir į LŽS internetinę svetainę.

Išėjo Anapilyn geras bičiulis, kūrybingas kolega žurnalistas, poetas, redaktorius, dėstytojas, įvairių monografijų ir vadovėlių autorius, socialinių mokslų daktaras.

Mums tavęs, Jonai, labai truks.

Vytautas Žeimantas

 

P.S.

Jono giminės informavo LŽS, kad jo palaikai bus kremuoti. Atsisveikinti su velioniu bus galima rugsėjo 12 d., penktadienį  nuo 10 iki 16 val. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios 2 laidojimo salėje.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-09-23 12:40
 
 

Komentarai (9)

Jūsų el. paštas

Rolandas Vizgirda

2014-09-13 16:48

Gaila Jono. Netekom Šaunaus ir protingo vyro.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Apolinaras Juodpusis

2014-09-11 17:35

Jonai, buvai toks nepaprastai paprastas, taip mokėjai sueiti į kontaktą ir su labai artimais žmonėmis, ir su tais, kurie ilgą laiką buvo tolėliau. Tarp pastarųjų aš, bet kai Tau 2003 m. padovanojau savo knygą, pirmas mūsų almanachui parašėte recenziją. Žodyje AČIŪ netelpa viskas, ką šiandien, liūdną atsisveikinimo dieną, noriu pasakyti. Mano nuoširdžiausia užuojauta Jono artimiesiems.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Goda Ferensienė

2014-09-11 11:51

Mielas ir gerbiamas Jonai! Išėjai padaręs mums, senjorams, staigmeną...Ačiū Tau už tai, kad būdamas mano vyro Algirdo Ferenso padėjėju, palikai gabaus ir patikimo žurmalisto pėdsaką. Po to jūs darbavotės žurnale "Darbas ir poilsis"...
Kuo šviesiausi atsiminimai!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas Stasinas

2014-09-11 10:01

Staigi Jono netektis giliai sujaudino mane ir "Tėviškės gamtos" redakcijos kolektyvą. Sunku patikėti, tai netiesa... Bet gyvenimas yra negailestingas. Daug laiko turės praeiti, kol apsiprasime su šia mintimi.
Sudie nesakau Tau, Jonai, tariu - iki greito pasimatymo.Po sunkių darbų ilsėkis ramybėje...
Nuoširdžiai užjaučiu Velionies artimuosius.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Albertas Vaidila

2014-09-11 07:54

Netikėta. Liūdna. Netekau geriausio draugo. Per daugiau kaip tris dešimtmečius bendravimo ir bendrai nuveiktų darbų, atrodo, spėjau pajusti jo charakterio subtilybes, pamėgti tokį, koks jis buvo ir toks išliks mano atmintyje. Nuoširdžiai užjaučiu jo šeimą, artimuosius, bičiulius, kolegas, visus,kuriuos palietė ši skaudi netektis.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Gediminas Pilaitis

2014-09-11 07:27

Apmaudu. Joną menkai pažinojau, bet jau po pirmojo susitikimo prie Platelių ežero šiam žmogui pajutau didžiulę simpatiją - po to bendravome lyg 100 metų būtume pažįstami...
Užuojauta artimiesiems ir bendražygiams...
Gediminas Pilaitis

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas Elekšis

2014-09-11 07:25

Perkūnas trenkė ir mane. Šis mėnuo baisus - miršta vienas po kito artimi žmonės. Joną iš jo kūrybos žinau seniai. Dirbdamas Mažeikiuose skaitydavau jo įdomius straipsnius. Susipažinau Vilniuje koncerto metu, kai dainininkai padainavo mano dainą. Jonas mane pasveikino nuoširdžiausiai. Nuo to buvome dvasiškai labai artimi.. Šimtą kartų užuojauta.. Deja atsisveikinti negaliu. Išvykstu Palangon konferencijon, kur turiu kalbėti ir filmuoti renginį.
Juozas Elekšis

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas Nekrošius

2014-09-11 07:24

Kraupi ir netikėta žinia... Tai buvo skaidrus žmogus su švelniai dzūkiška šypsena. Visiems su Jonu buvo jauku ir gera. Man visada atrodė, kad JIS žino daug daugiau, negu pasako. Tai poetiškos dūšios Žmogus su švelnia paslaptimi.
Užjaučiu visus Jono artimuosius - ir - mano kartą, vis dažniau atsisveikinančia su XXI amžiaus žvarba.

Iš rudenėjančio rugsėjo - Juozas.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Jolanta Mažylė

2014-09-10 21:12

Net nesitiki, kad nebegausime Jono korespondencijos su žaviu vėlyvio gėlės žiedu. O taip gražiai šiuolaik tie vėlyviai sužydo šį rudenį!
Turbūt ne vienas tariame Dėkui Jonui už bendravimą, pastebėjimus ir gerą žodį kolegai. Amžinoji šviesa tešviečia...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media