Tylos minutė

Vytautas Žeimantas

Vilniuje 2015 metų liepos 21 dieną, eidamas 87 metus, staiga mirė žinomas žurnalistas, LŽS Tarybos, LŽS Valdybos narys, ilgametis LŽS Senjorų klubo pirmininkas Stanislovas Pleskus.

Kolega Stanislovas gimė 1929 m. gegužės 1 d. Aginčių kaime, Želvos valsčiuje, Ukmergės apskrityje.

"Gimiau mažame Aginčių kaimelyje. Buvau vyriausias. Po manęs gimė dar du broliai ir sesuo. Nors gimiau Aginčių kaime, bet keturmetę mokyklą baigiau tėvams persikėlus į motinos ūkį Pilionių kaime, esantį prie jaukaus Želvos miestelio. 1941 metais įstojau į Ukmergės A. Smetonos vardo gimnaziją, kurią baigiau 1949 metais," - savo vaikystę prisimena kolega Stanislovas.

Apie savo gimtinę, Želvos miestelį jis mėgdavo pasakoti ir visada kalbėdavo tik šviesiomis spalvomis. Mylėjo tą Ukmergės krašto kampelį nuoširdžiai. Net surengė LŽS nariams ekskursiją į Želvą. Važiavome pilname autobuse, ir geresnio gido turbūt niekada neturėsime. Stanislovas galėjo kalbėti apie kiekvieną namą, kiekvieną senesnį medį.

Žurnalistika jį patraukė nuo jaunumės. Iš pradžių rašė į mokyklos sienlaikraštį, vėliau - į rajono spaudą. Greitai pomėgis tapo profesija.

"Nuo 1947 metų pradėjau bendradarbiauti Ukmergės apskrities laikraštyje „Tarybinis kelias". Baigęs gimnaziją, 1949 metais tapau šio laikraščio literatūriniu darbuotoju. 1951 metais pradėjau dirbti naujai susikūrusio Smėlių rajono laikraščio redakcijos atsakinguoju sekretoriumi. Dirbau iki 1955 metų, iki šio rajono likvidavimo, - prisimena kolega Stanislovas.

Vėliau Vilniuje buvo aukštieji mokslai. Juo baigęs, 1959 metais, pradėjo dirbti „Valstiečio laikraščio" skyriaus vedėju. Rašė brandžius straipsnius apie Lietuvos kaimą, jo žmones, problemas. Buvo pastebėtas. 1962 metais jam buvo pasiūlyta vadovauti Alytaus rajono, vėliau Alytaus miesto ir rajono laikraščiui „Komunistinis rytojus". Jis aktyviai domisi Alytaus kraštu, jo dėka laikraštis populiarėja. 1967 metais įstoja į Lietuvos žurnalistų sąjungą, buvo renkamas LŽS valdybos nariu. 1968 - 1984 metais buvo tuomet aktyviai veikiančio „Dainavos" žurnalistų kūrybinio susivienijimo pirmininkas.

Žurnalistinė branda leido kolegai Stanislovui vis drąsiau gilintis į Alytaus regiono problemas, nebijoti kelti į viešumą negeroves, kitaip kritikuoti valdžios veiksmus. Tai, aišku,, negalėjo patikti valdžiai.   

"Laikraščio redaktoriaus pareigas ėjau iki 1983 metų. Deja, partijos miesto komitetas nusprendė, kad šios pareigoms jau nebetinku, nors laikraštis buvo apdovanojamas sąjunginėmis ir respublikinėmis premijomis, o man buvo suteiktas nusipelniusio žurnalisto garbės vardas, 1973 metais išleidau knygą „Alytus," - sakė kolega Stanislovas. - Taip 1983 metais tapau Lietuvos telegramų agentūros Alytaus zonos korespondentu. O persikėlęs gyventi į Vilnių -  ELTOS skyriaus vedėju, atsakinguoju sekretoriumi". ELTOJE dirbau iki 1990 metų".

Nuo 1991 metų jis buvo žurnalo „Baltijos elektronika" redaktorius, laikraščio „Medikų žinios" atsakingasis sekretorius, laikraščių „Bendrovės naujienos" bei „Pašilaičių žinios" korespondentas. Rašė žemės ūkio, ekonomikos, visuomenės gyvenimo klausimais.

Kolega Stanislovas aktyviai veikė Lietuvos žurnalistų sąjungoje.

"2000 metų kovo mėnesį buvau išrinktas LŽS Vilniaus Senjorų klubo pirmininku. Vėliau kelis kartus perrinktas. Taip pat esu išrinktas Lietuvos žurnalistų sąjungos Tarybos ir Valdybos nariu. Man patinka dalyvauti žurnalistų sąjungos veikloje. Džiugu visada jausti kolegų draugiškumą," - sakė kolega Stanislovas.

Taip, ypač daug jis nuveikė vadovaudamas LŽS Senjorų klubui. Jo iniciatyva 2004 metais buvo priimti Senjorų klubo Nuostatai, kur buvo apibrėžti tikslai ir uždaviniai, narių teisės ir pareigos, valdymas. Iš pradžių klubo veikloje vyravo tuo metu aktualesni organizaciniai ir narių materialiniai klausimai. Pradėjus jam vadovauti, imta spręsti ir kūrybinius, visuomeninius klausimus. Vykdavo įdomūs susitikimai su mokslininkais, ministrais, Seimo nariais, visuomenės ir atskirų partijų veikėjais, rašytojais, meno darbuotojais. Jo iniciatyva 2009 metais buvo išleista knyga "Senjorai".

"Knyga "Senjorai" yra savotiškas Senjorų klubo narių žurnalistinio kelio priminimas kitiems ir prisiminimas saviems. Čia kiekvienas sau buvo autorius, redaktorius ir korektorius. Knyga buvo kuriama laisvai, nesilaikant kokio nors išankstinio šablono. Todėl ji išėjo įdomi, turinti ir istorinę, ir bibliografinę vertę," - sakė kolega Stanislovas.

2005 metais jis buvo vienas iš Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos įsteigimo iniciatorių. Jam suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas. 2007 metais jis buvo apdovanotas medaliu "Už nuopelnus žurnalistikai".

"Vis dar nežinau, kaip teisingai turėjau kreiptis į bendražygį ir bičiulį Stanislovą-Stasiuką. Mielas ir gerbiamas Stanislovai arba Stasiuk jam tiko vienodai gerai. Žurnalistų sąjungoje jis buvo ir liko ikona. Simbolis. Ne žurnalistikos, o žurnalistų bendruomenės vienytojo. Šiandien kritikų ir prisitaikėlių gyvenime kaip ir žurnalistikoje yra žymiai daugiau nei tų, kurie stengiasi padėti ir vieniems, ir kitiems išlikti žmonėmis. Todėl Stasiukas, vadovaudamas LŽS Senjorų klubui, iš esmės tapo unikaliu gyvenimo būdo pavyzdžiu daugeliui naujų narių. Man irgi. Nuoširdus pavydas visada persekios jį pažinojusius. Daugelis žmonių nuolat mokosi gyventi, o Stasiukas, man atrodo, mokėjo tiesiog gyventi. Todėl visos gyvenimiškos pamokos, kurias jis nemokamai man ir visiems kitiems dalino kasdien, bus įgyvendintos Žurnalistų sąjungoje. Tai mažas pažadas ir didelis įsipareigojimas mielam ir gerbiamam Stanislovui," - teigia Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Jo palaikus priglaudė Vilniaus Kairėnų kapinės. Lietuvos žurnalistų šeima neteko kūrybingo kolegos ir gero bičiulio.

Rubrika Tylos minutė yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.