Tylos minutė

Liepos 7 dieną po sunkios ligos mirė kritikas, literatūrologas, poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Sigitas Renčys.

Sigitas Renčys gimė 1948 m. lapkričio 8 dieną Šiauliuose.

1971 m. Vilniaus universitete baigė lituanistiką, 1980 m. - aspirantūros studijas Visuomenės mokslų akademijoje Maskvoje. Humanitarinių mokslų daktaras - apgynė disertaciją „Tarybinės istorinės tragedijos žanriniai ypatumai".

1970-1974 m. dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos literatūriniu konsultantu,

1974-1987 m. LKP CK Kultūros skyriaus instruktoriumi, vedėjo pavaduotoju, vedėju, 1987-1991 m. TSKP CK Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoju, Menų sektoriaus vedėju, Humanitarinio skyriaus vedėjo pavaduotoju.

1991-1992 m. buvo leidybinės įmonės „Maratonas" generalinio direktoriaus pavaduotojas. 1992 m. - „Fodio" vyriausiasis redaktorius, 1993-1997 m dirbo MBA Verslo korpuso (JAV) programos direktoriumi Lietuvoje. 1993-2000 m. buvo Baltijos vadybos fondo direktoriumi, 1994 m. valstybės konsultantu mokslui ir technikai LR Vyriausybėje, 1997-1999 m. Kauno technologijos universiteto ir Norvegijos vadybos instituto Biznio mokymo centro programų Vilniuje vadovu, 1999-2000 m. Tarptautinės aukštosios vadybos mokyklos (ISM) Vilniaus filialo administratoriumi, 2002-2009 m. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktoriumi, 2010-2014 m. Valstybinio studijų fondo direktoriumi. 2004-2010 m. buvo Europos mokslo fondo Valdančiosios tarybos narys.

Sigitas Renčys aktyviai dalvavo visuomeniniame gyvenime. Buvo Lietuvos santarvės fondo valdybos pirmininkas, LSDP kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, Vilniaus Rotary klubo narys, Lietuvos vadybos draugijos tarybos narys, Lietuvos mokslo ir technikos draugijų asociacijos valdybos narys.

Dalyvavo įvairiose tarptautinėse konferencijose, seminaruose Lietuvoje ir užsienyje.

Paskelbė daugiau kaip 200 publikacijų apie literatūrą bei kultūrą periodikoje, publikacijų apie vadybą ir ekonominį švietimą.

Nuo 1979 metų - Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Išleido kritikos straipsnių knygas „Ištikimybė žmogui" (19790, „Tragedija: istorija ir nūdiena" (1983), eilėraščių rinkinius „Vilties bedugnė" (1998), „Berniukų eilėraščiai" (2004), „Mergaičių eilėraščiai" (2010).

Sudarė almanachus „Litva literaturnaja" (1971-1978), knygą „Julius Janonis literatūros moksle ir kritikoje" (1978).

Svarbesni straipsniai: „Lietuvių-baltarusių poezijos sankryžos" (Kn. Šiuolaikinės poezijos problemos. - Vilnius: Vaga, 1977), „Jauniausias žanras" (Kn. Šiuolaikinės vaikų literatūros problemos. - Vilnius: Vaga, 1979), „Žodis, turintis likimo prasmę" (Kn. Literatūros kritika ir dabartis. - Vilnius: Vaga, 1988), „Herojus - tai tiesa" (Kn. Amžininkas literatūroje. - Vilnius: Vaga, 1989), „Siekęs minties ir veiklos harmonijos" (Kn. Profesorius Petras Tvarijonavičius - vadybos atgimimo puoselėtojas. - Vilnius: Mokslo aidai, 1998), „Augalų simboliai nūdienėje lietuvių lyrikoje" (Kn. Augalų ir gyvūnų simboliai. Serija: Senovės baltų kultūra. - Vilnius: Kultūros ir meno institutas, leidykla Gervelė, 1999), „Archajinių tikėjimų motyvai dabartinėje lietuvių lyrikoje" (Kn. Nuo kulto iki simbolio. Serija: Senovės baltų kultūra. - Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002).

2005 m. Sigitas Renčys buvo apdovanotas Tarptautiniu ordinu už nuopelnus tarnaujant mokslui ir literatūrai, kurį įsteigė Tarptautinio biografijų centras (Kembridžas, Anglija).

2005 m. Amerikos biografijų institutas (JAV) jam suteikė Metų žmogaus vardą už pasiekimus.

2013 m. Lietuvos santarvės fondas jam įteikė Auksinį santarvės medalį „Pro augenda concordia" už santarvės puoselėjimą.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio giminėms ir artimiesiems.