Tylos minutė

Kaune, rugpjūčio 14 dieną, eidamas 82-uosius metus, mirė redaktorius,poetas, vertėjas Algimantas Mikuta.

Algimantas Mikuta gimė 1943 m gegužės 13 dieną Mažeikiuose. 1960 metais baigė Mažeikių vidurinę mokyklą. 1960-1964 metais Kauno politechnikos institute studijavo pramonės ekonomiką, 1965-1967 metais - Vilniaus universitete žurnalistiką. Nei vienų, nei kitų studijų nebaigė, kaip pats sakė - dėl poezijos.

1967-1972 metais buvo žurnalo „Nemunas" skyriaus vedėjas, 1991-2004 metais vyr. redaktorius.

Nuo 1966 metų Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1972-1982 metais Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus literatūrinis konsultantas, pirmininkas, 1982-1988 metais - atsakingasis sekretorius.

A. Mikuta eilėraščius pradėjo rašyti nuo vaikystės. Pirmieji eilėraščiai publikuoti, kai jam buvo penkiolika metų.

1962 metais jis išleido pirmąjį poezijos rinkinį „Gėlės braižykloje". Išleisti debiutinę knygą jį, Kauno politechnikos instituto pirmakursį, laišku paskatino Justinas Marcinkevičius.

Vėliau išleido poezijos knygas „Spektras" (1965), „Paukščių žemė" (1968), „Ašmenys" (1970), „Mūsų automobiliai" (1972), „Šiandien piešime žaibus" (1973), „Švytuoklė" (1978), „Žalios vyšnios" (1981), „Apuoko valanda" (1984), „Juodasis pėstininkas" (1998), „Aštuoneiliai" (2002), „Šeško šokis" (2007), „Veranda" (2010), „Keltininkas" (2013), „Gyvenau be laikrodžio" (2014), „Paukšteliai laksto pažemiais" (2023), satyros rinkinį „Palubinskas ir Pažemeckas" (2003), publicistikos „Kompostas: dešimties metų (1996-2005) užrašai" (2009), posakių knygą „Blakutės" (2012).

A. Mikuta pasitiko 80 metų jubiliejų taip pat kaip ir 70-metį ar 75-metį - su nauju poezijos rinkiniu „Paukšteliai laksto pažemiais" (leidykla „Kauko laiptai") ir išleista didelės apimties knyga „Iš languotų sąsiuvinių: dešimties metų (2011-2020) užrašai".

Teigiama, kad A. Mikuta - vienas iš nedaugelio kūrėjų, likęs ištikimas tradicinei eiliavimo formai, rimui ir ritmui. Visa jo kūryba paženklinta tikrumo gelmės siekiu.

„Mikutos lietuvių poezijoje esama daugiau, negu matome, - rašė literatūrologė Viktorija Daujotytė. - Mikuta kilo, stiprėjo ir iš kažkokio galynėjimosi su pasauliu, iš ryžto nepasiduoti, išsilaikyti".

„Algimantas Mikuta atėjo kiek iš kito, mūsų poezijai neįprasto pasaulio, kuris su lyrika mažai kuo susisiekdavo. Tam pasauly gyvena braižytojai, statybininkės mergaitės, boksininkai, skaičiai, motorai, tie patys džiazistai, ten yra šokių salės ir bufetai..." - 1976 metais rašė Marcelijus Martinaitis.

„A. Mikuta - vienas žymiausių Lietuvos poetų, sukūręs ne tik savitą, originalų stilių, bet ir išugdęs, paskatinęs daug dabar žinomų poetų", - teigia Lietuvos rašytojų sąjunga. Pasak jos, būtent su A. Mikutos vardu siejama poetinė Kauno mokykla, jo kūryboje ryškus filosofiškas, paradoksalus mąstymas, baladei, pasakėčiai būdingi vaizdai, ryškus ekspresyvus dinamiškas stilius, pagrįstas konkrečia detale, netikėti kontrastai, pasitaiko ironijos, grotesko.

Poetinė jo kūryba versta į keliolika užsienio kalbų. Sukurta daugiau kaip 50 dainų pagal autoriaus tekstus.

A. Mikuta išvertė Č. Aitmatovo, M. Bulgakovo, R. Gamzatovo, G. Markovo, B. Pasternako, K. Paustovskio, O. Suleimenovo ir kių kūrybos. Jo pastangomis lietuviškai prabilo „Ešafotas", „Meistras ir Margarita", „Daktaras Živaga"

A. Mikuta susilaukė daug apdovanojimų. Jis „Poezijos pavasario" (1979), literatūrinės „Varpų" premijos (2002). Salomėjos Nėries premijos (2003), . Bernardo Brazdžionio literatūrinės premijos, Lietuvos rašytojų sąjungos premijos (abi 2014) laureatas.

Apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu (2003). Vyriausybės kultūros ir meno premija (2011). Kauno meno kūrėjų asociacijos premija, Kauno miesto savivaldybės II laipsnio Santakos garbės ženklu (abu 2013).

Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė užuojautą dėl A. Mikutos mirties.

„A. Mikuta buvo iškili asmenybė ir išskirtinio talento poetas savo subtiliu, jautriu braižu ir filosofiniu stiliumi praturtinęs Lietuvos poezijos pasaulį", - rašoma prezidento užuojautoje.

Pasak šalies vadovo, A. Mikutą prisiminsime kaip poetą savo kūryba padariusį didelę įtaką mūsų šalies poezijos radai ir prisidėjusį prie jaunųjų poetų ugdymo. Prezidentas pažymėjo, kad kultūros ir meno žurnale „Nemūnas" dirbęs A. Mikuta ženkliai prisidėjo prie kultūrinės žiniasklaidos plėtros Lietuvoje.

Ministrė oirmininkė Ingrida Šimonytė taip pat išreiškė užuojautą dėl poeto mirties.

„Šiandien mus paliko taiklaus žodžio meistras - Algimantas Mikuta. Nebijojęs aštrios minties ir gebėjęs filosofiją, paradoksą, konkrečias detales, ironiją ir begalę kitų minties formų surimuoti paprastai nepaprastu būdu A. Mikuta paliko neabejotinai ryškų pėdsaką Lietuvos poezijos, literatūros, kultūros istorijoje. Užuojauta šeimai ir visiems šio poeto bendražygiams", - sakoma premjerės užuojautoje.

 

REMIA: