Sukaktys, jubiliejai

L. Petkevičiūtė Korkutienė gimė 1934 m. rugpjūčio 10 d. Kaulekiškiuose (Radviliškio valsčius). Mokėsi Šiluvos, Klaipėdos mokyklose. 1952 m. baigė Šiaulių medicinos seserų mokyklą, 1965 m. - Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1967 m. pradėjo dirbti gydytoja Vilniaus miesto klinikinėje ligoninės Dirbtinio inksto skyriuje. Atliko pirmąsias hemodializes. Vėliau dirbo Kraujo perpylimo skyriuje. 1986-1987 m. su vyru geologu-minerologu Vincentu Korkučiu gyveno Pietų Jemene, 1990-1992 m. - Čikagoje. Daley kolegijoje mokėsi anglų kalbos. 1995 m. ji baigė Aukštesniąją katechetų mokyklą. L. Korkutienė ne tik dirbo praktinį darbą, bet ir rengė, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose, ruošėsi moksliniam darbui.

Fotografuoti L. Korkutienė pradėjo dar studijuodama mediciną, o menine fotografija susidomėjo jau dirbdama klinikinį darbą. Pirmąją personalinę parodą surengė 1979 metais Vilniaus miesto klinikinėje. Nuotrauka „Nebijok mažyli" apkeliavo daugelį šalies ir užsienio parodų, pelnė keletą apdovanojimų. L. Korkutienės žymiausių Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslo žmonių nuotraukų ciklas „Kolegos" (1981 m.), skirtas fakulteto 200 metų jubiliejui buvo eksponuotas keliose parodose. L. Korkutienė, gyvendama Pietų Jemene, daug fotografavo ir surengė keletą parodų Adene, o grįžusi į Lietuvą - Vilniuje. Ji sukūrė fotografijų ciklus „Moteris moters akimis" (apie Jemeno moteris ir vaikus, 1986-1987 m.), „Čikaga - po Sausio 13-osios" (1991 m.). „Nebijok mažyli", „Laivas ir žmonės", „Diagnozė", „Bernardo Brazdžionio sugrįžimas" ir kt. buvo eksponuojamos įvairiose parodose. Jos fotografijose atsispindi kolegų medikų, menininkų, visuomenės veikėjų portretai bei tolimųjų kraštų vaizdai. Kelionių reportažai iš Indijos, Pietų Jemeno buvo spausdinami periodiniuose leidiniuose „Švyturys", „Tarybinė moteris". Parengė ir išleido meninės fotografijos albumus „Kolegos" (apie Vilniaus klinikinės ligoninės gydytojų darbą, 1992 m.), „Maestro" (Lietuvos dirigentai, 1994 m.), „Sanus" (apie Lietuvos gydytojų atkuriamąjį suvažiavimą, 1998 m.), „Žvilgsnis" (2000 m.). Surengė 20 personalinių parodų. L. Korkutienė - Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė (nuo 1979 m). 2005 m. jai suteiktas Meno kūrėjo statusas.

Pirmasis L. Korkutienės eilėraštis pasirodė spaudoje 1971 m. 1988 m. išleido eilėraščių rinktinę "Etiudai", 1989 m. - kelionių apybraižą "Sveika jūra", 1991 m. - dramą apie Joną Basanavičių "Vade mecum", kurią pastatė Vilniaus jaunimo teatras. Gyvendama Čikagoje ji aktyviai dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės veikloje. Jos eilėraščių ciklas „SOS iš Lietuvos" išspausdintas Čikagos žurnale „Į laisvę", apybraiža „Saulei pasirodžius" - žurnale „Varpas". Eilėraščiai, publicistiniai straipsniai, reportažai, spausdinti "Sveikatos apsaugoje", "Lietuvos aide" ir kituose žurnaluose bei laikraščiuose. Liko nepublikuotas kūrinys „Keturios popiežiaus dienos Lietuvoje" (su iliustracijomis).

Leona Korkutienė dalyvavo medikų Poezijos pavasario renginiuose. Ji ne tik skaitė savo kūrybą, bet ir daug fotografavo. L. Korkutienės kolegų portretinėmis nuotraukomis iliustruota pirmoji medikų poezijos rinktinė „Skrenda paukštė baltaplunksnė" (1991 m.).

L. Korkutienė buvo Sausio 13-osios brolijos, Asociacijos už žmogaus gyvybę, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė.

Mirė 2015 m. vasario 19 d. Palaidota Saltoniškių kapinėse, Vilniuje.

„...bet kuriuo laiku,

bet kokiu keliu

pašaukti būti ten -

tarp žmonių," - rašė L. Korkutienė, kurios pašaukimas buvo kurti, rašyti, fotografuoti ir gydyti žmones.

Paroda veiks iki gruodžio 30 d.