2024 m. gegužes 25 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Mūsų Aldona

2015-07-24
 
Aldona Žemaitytė-Petrauskienė

Aldona Žemaitytė-Petrauskienė

 

Angelė Adomaitienė

 

Medumi kvepianti liepa baigiasi solidžiu žurnalistės Aldonos Žemaitytės-Petrauskienės jubiliejumi.

 

Mūsų Aldona - būtent šiais dviem taupiais žodžiais Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir visa šalies žurnalistų bendruomenė gali apibūdinti savo nenuilstančią, nuolat įvairiais kūrybiniais darbais užsiėmusią  kolegę Aldoną Žemaitytę-Petrauskienę. Tuos darbus bei kantriai ir su meile atliktus visuomeninius įsipareigojimus būtų labai sudėtinga išvardyti, nes jų galybė. Juolab kad pati Aldona tikrai solidų žurnalistikos stažą vertina labai kukliai.

Aldona ir kuklumas, atrodo, neatsiejami dalykai. Ir kalba ji tyliai, ramiai, poetiškai pasverdama kiekvieną žodį. Neeilinio Jubiliejaus išvakarėse paprašyta pakomentuoti, kas jos gyvenimo kelyje buvo išskirtinio, kokiu įnašu į žurnalistiką galėtų pasidžiaugti ir ko tikisi ateityje, atsakė labai taupiai ir paprastai:

- Ačiū už pasitikėjimą ir dėmesį. Bet aš nemėgstu jubiliejų, nevertinu jų, kaip skiriamųjų ženklų gyvenimo kelyje. Nepykit, neatsakysiu į klausimus, į juos niekaip neįtelpa mano laisvę mylinti dvasia. Jeigu ką nors darau, tai būna spontaniškai ir tai, kas man malonu ir miela.

Jubiliejus yra nemalonus reikalas, lyg akmuo, atsigulęs skersai kelio. Akmenį reikia apeiti - niekaip    nenuspirsi ir žygiuoti pirmyn. Ta proga galiu pasakyti savo ankstyvos jaunystės, kai dar buvau kupina idealizmo, obalsį: "Eini - nepargriūk, pargriuvai - atsikelk, užsigavai - nežliumbk. Tik pirmyn, tik į priekį."  Juo ir vadovavausi visą gyvenimą. Manau, jis įkvėpė išsilaikyti nepavydėtinose situacijose. Gyvenimas buvo turiningas, gražus, įdomus. Linkiu ir Jums to paties.

Vis dėlto iš visos širdies sveikindami kolegę su garbinga nukeliauto kelio atkarpa ir linkėdami lengvai nuspirti visus dar pasitaikysiančius akmenis, išlikti idealizmo kupina optimiste, energinga kūrėja, dvasios švyturėliu bei pavyzdžiu naujai žiniasklaidos kartai, trumpai prisiminkime jos žengtus žingsnius.

Dabartinė LŽS pirmininko pavaduotoja, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (NŽKA) valdybos narė,  minėtų organizacijų Vytauto Gedgaudo premijos laureatė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė gimė 1945 m. liepos 31 d. Vilkaviškio rajone, netoli Pilviškių miestelio, Višakio ir Šešupės santakoje esančiame Simokų kaime.

„Dabar ten jau beveik nieko nelikę. Visoje apylinkėje savo gražumu išsiskyrusią tėvų sodybą ilgus metus priminė tik vienišas šulinys, bet ir tas dabar jau užverstas. Tada, kai jis dar buvo, pagal mano scenarijų Lietuvos televizijos "Telefilmas" buvo sukūręs dokumentinį filmą "Apraudotieji mūsų namai". Rašiau ne tik apie savo gimtuosius namus, bet ir apie kitų Lietuvos vietovių žmonių išmarintus, sunaikintus, sutryptus gyvenimus. Tas filmas buvo sunaikintas tragiškomis Sausio 13-osios įvykių dienomis, omonininkams įsiveržus į Radijo ir televizijos pastatą. Filme buvo įamžintas mano tėviškės šulinys, mano pasivaikščiojimai po gimtinės laukus. Taigi dabar sakau: mano tėviškė - visa Suvalkija... Tą, kas vyko vaikystėje ar jaunystėje, atsimeni, lyg tai būtų buvę vakar. Suvalkijon vis norėčiau grįžti ir grįžti, nes atrandu joje tai, ko anksčiau nepastebėdavau",- viename interviu kalbėjo Aldona.

Beje, baigusi vidurinę ji tris mėnesius dirbo mokytoja Sausininkų pradinėje mokykloje, pavaduodama vieną mokytoją. Įsidarbino, nes labai norėjo studijuoti žurnalistiką, o tuomet stojant į šią specialybę reikėjo darbo stažo. „Nesulaukiau to stažo ir jau kitą vasarą nunešiau dokumentus į Vilniaus universitetą lietuvių kalbos ir literatūros studijoms",- prisimena jubiliatė.

1970 m. Aldona Žemaitytė Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. Kaip ji pati sako, rinktis žurnalistiką skatino noras ginti žmogų: nuo valdžios savivalės, piktų žmonių šmeižtų, keršto, pavydo, skriaudų. Jeigu tai pavykdavo padaryti, jautėsi gyvenanti prasmingai.

Aldonos kūrybinė branda ypač išsiskleidė dirbant savaitraštyje "Literatūra ir menas" bei  savarankiškai leidžiant "Dienovidį", taip pat sudarant ir redaguojant knygas, tarp jų tremtinių, politinių kalinių, Sausio 13-osios gynėjų prisiminimus, prozininkės Birutės Pūkelevičiūtės dvitomius "Aštuoni lapai", "Devintas lapas", knygą apie poeto Bernardo Brazdžionio sugrįžimą į Lietuvą ir kitas.

Reikšminga ir kolegės visuomeninė veikla: 1986-1987 m. Lietuvos architektų sąjungos   konsultantė; 1992-1993 m. Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė; 1994-1996 m. Lietuvos katalikų leidėjų asociacijos pirmininkė, ilgametė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narė, LŽS su kitomis valstybės institucijomis skelbiamų konkursų vertinimo komisijų pirmininkė ir narė,  „Į laisvę" fondo lietuviškai kultūrai ugdyti tarybos ir valdybos, LŽS tarybos, Lietuvos kultūros fondo valdybos narė.

„Aldona Žemaitytė LŽS ir NŽKA veikia itin aktyviai. Stebėtinas jos užsidegimas ir rūpestis dėl žurnalistų kūrybiškumo skatinimo. Žinodama, kiek daug suryja rutina, Aldona nepailstamai kartoja kolegoms, kad kūrybinis džiaugsmas atrandamas tada, kai net į menkiausią žinutę ar įprastą interviu įdedi daugiau, nei įdėtų bet kas kitas ar net tu pats. Todėl Aldonos entuziazmas yra užkrečiamas - man ji padeda atrasti naujos energijos ir jėgų tada, kai aplink, rodos, viskas teka lyg pelkėjantis upelis",- teigia LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius. Anot jo, mažai kas žino, o gal net nepagalvoja, kad Aldonos aktyvumas ir noras padėti kitiems - tai neatlygintinas indėlis į žurnalistų bendruomenės stiprinimą.

„Man sunku surasti žodžius, kuriais galėčiau atsilyginti Aldonai už jos indėlį. Juolab kad ji ir šiuo metu kuruoja ne vieną kūrybinį konkursą, kuriems reikia suburti komisijas, pagalvoti apie apdovanojimus ir vertinimus... Tad Aldonos jubiliejinis gimtadienis yra puiki proga jai ne tik padėkoti, bet, visų pirma, palinkėti stiprybės ir to neblėstančio entuziazmo",- žurnalistų vardu linki Dainius.

Apie vieną garbingą jubiliatę pati Aldona parašė štai tokius žodžius: „Žmogus iš kosmoso atsineša jam skirtąją dalią. Daugelio religijų išpažinėjai patvirtintų šį teiginį, o mistikai įvardintų kaip Visatos valdovo įpareigojimą žmogui kuo tobuliau atlikti savo žemiškąją paskirtį. Iš kosmoso atsineštas genas ypač išryškėja kūrybinės dvasios žmonėse".

Pasak Aldonos, gyvenimo atkarpa, kurioje išsiskleidžia dieviškoji žmogaus dvasia, trumpa Amžinybės prasme. O svarbiausia šioje gyvenimo karuselėje, kokia išlieka žmogaus dvasia, kurios jaunumą išduoda akių spindesys.

Tad visi kartu nuotaikingu, melodingu ir skambiu choru linkime - miela Aldona, spindėk akimis, šypsena, darbais, mintimis, jaunatviška dvasia...

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-07-27 11:11
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Svajūnas

2015-07-24 19:33

Miela Aldona, pasirodo, kad esame gimę abu liepos 31 diną :) tad sveikinu su jubiliejiniu gimtadieniu :) Sveikina Svajūnas Sabaliauskas-Geladuonis :)

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas

2015-07-24 12:59

Graži ir prasminga šventė. Linkiu gerai pašvęsti su bičiuliais, o paskui vėl kibti už plūgo ir versti naujas vagas žurnalistiniame lauke.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media