2021 m. gruodžio 6 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Sukaktys, jubiliejai

*print*

Archyvas :: Akademikas Algirdas Gaižutis: gyvenimo ir veiklos paralelės. Gimimo 80-mečiui

2021-10-14
 
Algirdas Gaižutis

Algirdas Gaižutis

Juozas Skomskis, Antanas Kiveris

 

 Algirdas Gaižutis - Lietuvos menotyrininkas, kultūrologas. Gimė Subačiuje 1941 m. spalio 17 d. Jo vaikystė - be tėvų: 1945 m. motina, areštuota už rezistencinę veiklą, kalėjo Vorkutos, tėvas - Norilsko lageriuose. 1959 m. vidurinę mokyklą baigęs Utenoje. Įžymaus pedagogo, kultūros veikėjo Rapolo Šaltenio paskatintas, studijavo lituanistiką Vilniaus universitete (1966), po to - filosofiją ir estetiką Maskvos M. Lomonosovo universitete (1970). „Pastarieji metai buvo įsimintini, - mena pašnekovas. Tai kelio į mokslą pradžia, pažinties su pasaulio filosofinės minties galiūnais laikas."

Po studijų šio universiteto Estetikos katedroje apginta filosofijos mokslų kandidato disertacija „Apie meninių vertybių prigimtį". 1970-1985 m. dr. Algirdas Gaižutis - tuometinio Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) estetikos disciplinų dėstytojas, 1976 m. - docentas, 1978-1985 m. - VISI Filosofijos, Estetikos katedrų vedėjas. 1984 m. apginta habilituoto daktaro disertacija „Dvasinis kūrybinis menininko potencialas" (kūrybos, psichologijos, meninio talento prigimties ir ugdymo problematika). Nuo 1985 m. - profesorius.
Mokslinė bičiulystė su to meto Maskvos universiteto garsiais filosofais ir estetologais - nenutrūkusi. Tolimesnis prof. Algirdo Gaižučio veiklos kaleidoskopas - intensyvus ir sudėtingas: administracinės pareigos Mokslų akademijos Istorijos, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutuose. Inicijuotas Kultūros ir meno instituto, vėliau pertvarkyto į Kultūros, filosofijos ir meno institutą, įsteigimas. Jam vadovaujant, plėtotos naujos mokslo kryptys. Keletą kartų bandė išvykti į užsienį, tačiau jo neišleido, nes laikė nepatikimu sovietiniam režimui. Stažuotis Paryžiuje pavyko tik 1993 m.
Nuo 1990 m. Algirdas Gaižutis - Mokslų akademijos narys korespondentas, nuo 1998 m. - akademikas. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, Mokslo tarybos kolegijos narys ir Humanitarinių mokslų ekspertų komisijos pirmininkas. „Menotyros", „Senovės baltų kultūros", „Lietuvos kultūros tyrimų", „Lietuvos sakralinės dailės" žurnalų vyr. redaktorius, „Problemų", „Humanistikos", „Sociologijos", „Mokslo ir gyvenimo", „Dailės" ir kitų žurnalų redakcinių kolegijų narys. Lietuvos švietimo tarybos narys, Europos Sąjungos Lietuvos ateities forumo prezidentas. 1999 m. - Mokslo premijos laureatas. 2001 m. - Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas.
2003 m. kovo 26 d. Vilniaus pedagoginio universiteto (vėliau - Lietuvos edukologijos universitetas) Senatas akademiką Algirdą Gaižutį išrinko rektoriumi, kuris šiai didžiausiai šalyje aukštajai mokytojų rengimo mokyklai vadovavo penkiolika metų. Tuo metu pertvarkyta ir išplėtota ugdymo pedagogikos, edukologijos mokslo tyrimų, studentų pedagoginės praktikos efektyvumo sistema. Akademikas pelnė kelių Europos valstybių pedagoginių universitetų garbės profesoriaus titulą - Honoris Causa. - Visą tą laiką ryškiai išsiskyrė rektoriaus - esteto, menotyrininko bruožai.
A. Gaižučio inicijuota universiteto rūmuose greitai pagarsėjusi tarp menininkų dailės galerija, kuri ne vieną penkmetį rengė nuolatines tautodailės, tapybos, grafikos, meninės fotografijos parodas - iškilmingas universiteto bendruomenės šventes. Išskirtinėmis tapo ir didžiųjų pasaulio meno, mokslo ir kultūros asmenybių vardinių auditorijų įsteigimas, kaip antai J. V. Gėtės, E. Hemingvėjaus, V. Šekspyro, Ž. P. Sartro, Lietuvos švietimo, tautinės mokyklos koncepcijų autorės Meilės Lukšienės, rektoriaus Jono Laužiko, edukologo prof. Vlado Rajecko, politinio kalinio, Vladimiro kalėjimo kankinio Arkivyskupo Mečislovo Reinio, legendinio Lietuvos partizanų vado, Pedagoginio instituto absolvento Adolfo Ramanausko-Vanago kūrybos, gyvenimo, dvasinės veiklos, kovos už laisvę vaizdinės aulos.

2004 m. A. Gaižutis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi, 2009 m. - „Už nuopelnus Lenkijai" Karininko kryžiumi. 2018 m. sausį, kai Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės sprendimais Lietuvos edukologijos universitetas buvo įtrauktas į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sudėtį ir tapo VDU Švietimo akademija, rektorius atsisveikino su paskutine savo gyvenimo ir mokytojų rengimo veiklos institucija.

Išminties plunksna - gyva. Susitinkame prie akademiko Algirdo Gaižučio darbo stalo ir klausiame: Kaip jaučiasi gyvenimo ir žmogaus kultūros, jo dvasinės jėgos, meninės kūrybos filosofas šiandien, kai ant pečių solidi aštuonių dešimtmečių gyvenimo ir didelės patirties našta?

- Kiekvieno likimo skirtąjį kelią nuėjusio žmogaus jo skaistaus saulėlydžio šviesoje yra ir ramybės, ir nerimo, ir džiaugsmo, ir širdies skausmo, - sako pašnekovas. - Dažnai pagalvoju: per daug laiko veltui paaukojau įvairiems administraciniams rūpesčiams. O juk mano kelias buvo ir yra skirtas knygoms - žmogaus asmenybės, brandos, vilčių lobiams atskleisti.
Čia pat ilga autoriaus knygų lentyna: dvidešimtys monografijų, tarp kurių ryškiausiai šviečia ankstyviausioji „Menas ir humanizmas: apie meninių vertybių prigimtį" (1979). Vėliau sekė: „Vaikystė ir grožis" (1982), „Kūrybinė menininko galia" (1989), „Meno sociologija" ir „Menų giminystė" (1998), „Estetika: tarp tobulumo ir mirties" (2004) ir kt. O šį įspūdingą kraitį užbaigia „Daugiaveidis elitas" (2008). Per 200 mokslo straipsnių, apžvalgų, recenzijų. Ir tai - ne pabaiga.
 
„Mokslo Lietuva"

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-10-14 10:13
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media