Savaitės tema

Aida Vėželienė

Mergaitė, moterystė, motinystė ir mokslas... Šioje sekoje užkoduota prigimtinė ir intelektinė raida, kurioje „M" tampa simboliniu tiltu tarp gyvybės pradžios ir pažinimo. Koks ilgas kelias nuo neatmenamų laikų iki šių dienų. Nuo pirmosios gyvybės ir išgyvenimo iki mokslo ir politikos pasiekimų. Tačiau dar neskubėkime.

Žmogui subręsti gyvybės įsčiose vidutiniškai prireikia keturiasdešimties savaičių. Ši laiko atkarpa yra pirmasis slenkstis, kurį įveikia tik pasaulį išvydęs žmogus. Keturi – tai pamatinis skaičius. Tai keturios stichijos: žemė, vanduo, ugnis ir oras. Tai – keturios pasaulio kryptys, susitinkančios viename taške. Tai – metų laikai. Tai – ketvirtasis matmuo, kurį saugo moteriškoji prigimtis.

Archajinis pradas ir giesmių galia

Nesu buvusi Estijos Kihnu saloje, tačiau mane suintrigavo tenykštis moterystės fenomenas. Kol vyrai išplaukdavo žvejoti ir medžioti ruonių jūroje, susiformavo moterų bendruomenė. Todėl vyrų įtaka papročiams, kultūrai ir kalbai buvo minimali. Moterys tapo kultūros ir tradicijų puoselėtojomis. Kihnu moterų dryžuoti vilnoniai sijonai yra viena įdomiausių komunikacijos formų: spalvų deriniai ir juostų plotis nusako moters amžių, statusą ir net emocinę būseną. Sala turi savo tarmę, sunkiai suprantamą žemyno estams. Jų kalba išliko per dainuojamąją tradiciją (runų dainas): mamos ir močiutės nuo ankstyvos vaikystės stengėsi perduoti savo dukroms simbolių reikšmę, raštus bei žodinį paveldą.

Pasak lingvisto ir etnografo Pēterio Šmito, ypatingas latvių mitologijos bruožas yra vadinamasis motinos (mātes) kultas. Jis mano, jog latviai jį perėmė iš anksčiau jų žemėse vyravusio matriarchato. Mokslininkas suskaičiavo daugiau nei 40 skirtingų motinų latvių mitologijoje: Žemės Motina, Laukų Motina, Vėjo Motina, Jūros Motina ir kitos. Sakoma, kad kiekvienam latviui tenka po dainą. Didžiausia dainų kolekcija saugoma Latvijos tautosakos saugykloje, kurioje sukaupta daugiau nei 1 milijonas tekstų.

Lietuvių sutartines, atsiradusias dar iki krikšto, dažniausiai giedodavo moterys. Dainos skirtos kalendorinėms šventėms, darbui, vestuvėms. Mūsų istorijoje moters figūra niekada nebuvo tik buitinė – ji buvo ir šventosios ugnies sergėtoja. Egzistavo žolininkės ir užkalbėtojos. Žinoma, tai nebuvo mokslas šiandienine prasme, o gyvenimo būtinybė ir gebėjimas skaityti gamtos paslaptis, perduodant jas iš lūpų į lūpas.

Atlikime šuolį, bet ne į nežinią. Į siekiamybę pažinti, suprasti ir pagrįsti. Į moterystės orumo teisę būti valstybės kūrėja.

Nelegalus švietimas ir „Skraidantys" universitetai

Dėmesį patraukė XIX a. pabaigoje Varšuvoje veikęs „Skraidantis universitetas" (Uniwersytet Latający). Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu lenkų moterims buvo uždrausta studijuoti aukštosiose mokyklose, o vykdoma griežta rusifikacija paskatino slapto švietimo tinklo plėtrą. Taip susikūrė nelegali švietimo institucija, dar vadinama „moterų universitetu". Paskaitas skaitė iškilūs Varšuvos mokslininkai, kurie dėl savo pažiūrų neturėjo nuolatinio darbo. Manoma, kad per šį laikotarpį daugiau nei penki tūkstančiai moterų įgijo žinių socialinių, gamtos mokslų, istorijos bei filologijos srityse.

Lietuvių tautinio atgimimo veikėjos Gabrielė Petkevičaitė-Bitė bei Jadvyga Juškytė 1894 m. įsteigė šalpos draugiją „Žiburėlis". Iki pat 1905 m. ši organizacija veikė nelegaliai. Draugijos lėšas sudarė narių mokesčiai bei aukos, o nelegalios veiklos laikotarpiu draugija prioritetą teikė paramai neturtingiems valstiečių vaikams bei pradedantiesiems kūrėjams.

Aukštasis mokslas ir politinė emancipacija

Remiantis 1918 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Valstybės Tarybos priimtu Vilniaus universiteto statutu, 1919 m. sausio 1 d. turėjo būti atidarytas universitetas, tačiau dėl geopolitinių įvykių Vyriausybė persikėlė į laikinąją sostinę Kauną. 1920 m. sausio 27 d. šventiškai atidaryti Aukštieji kursai. Jie padėjo pagrindą Lietuvos universitetui – subūrė mokslo personalą, parengė statuto projektą. Į kursus įstojo 522 klausytojai. Įdomu tai, kad 37-ajame įstatų paragrafe buvo įtvirtinta galimybė studijuoti tiek vyrams, tiek moterims: „Universiteto klausytojai yra abiejų lyčių studentai ir laisvieji klausytojai; juos priima Fakultetų tarybos".

Vasario 11-oji – Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena – primena mokslo svarbą abiejų lyčių atžvilgiu. Tai pabrėžia ir 2023 m. Seimo papildytas Atmintinų dienų įstatymas, įtraukęs vasario 17 d. kaip Nacionalinę emancipacijos dieną.

1907 m. rugsėjį Kaune sušauktas Pirmasis lietuvių moterų suvažiavimas, kuriame gvildenta lygybės būtinybė bei Lietuvos nepriklausomybės siekis. Jau 1918 m. vasario 17 d. Kaune įvyko pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje masinė moterų protesto akcija. Visuomenininkės reikalavo įtraukti moteris į Lietuvos Tarybą, iš kurios jos buvo eliminuotos pasirašant Vasario 16-osios Aktą. Peticija su 20 000 parašų tapo lemiamu lūžiu: 1918 m. lapkričio 2 d. Laikinojoje Konstitucijoje moterims oficialiai pripažinta rinkimų teisė. Galutinai ši teisė įtvirtinta 1919 m. spalio 30 d. Steigiamojo Seimo rinkimų įstatyme, skelbusiam: „Rinkimuose dalyvauja visų tikėjimų ir tautų Lietuvos piliečiai, vyrai ir moteris, kuriems rinkikų sąrašus statyti pradedant suėjo 21 metai."

Baigiamasis žodis: tūkstantmečių atmintis

Pradėjusi rašyti nemaniau, kad ši tema ves mane tokiais vingiais. Šios dvi sukaktys – Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle bei Nacionalinė emancipacijos diena – švenčiamos vasarį. Jas jungia iškilmingoji vasario 16-oji. Pasitinkant datas, dar grįšiu prie moterų moksle: 2024 m. Lietuva Europos Sąjungoje buvo trečia pagal moterų dalyvavimą moksle ir inovacijose (She Figures 2024 ataskaita).

Romėniškuose skaičiuose M žymi tūkstantį, tad šis ketvirtasis matmuo – Mokslas – tampa tūkstančius metų besitęsiančios atminties simboliu. Tai ne tik biologinis tęstinumas, tai moterystės branda, kurianti pasaulio matricą. Tai – ketvirtasis matmuo, kurį saugo moteriškoji prigimtis.

Šaltiniai:

• UNESCO Nematerialus kultūros paveldas: Kihnu Cultural Space. Oficialus aprašymas apie moterų valdomą Kihnu salą (Estija) ir jos tradicijas. Prieiga per internetą: ich.unesco.org
• Kihnu kultūrinės erdvės fondas: Išsami informacija apie salos bendruomenę. Prieiga per internetą: kultuuriruum.ee
• Latvijos nacionalinė enciklopedija: Latviešu tautasdziesmas (Dainas). Išsamus straipsnis apie dainų struktūrą, „motinos" kultą ir dainą kaip pasaulio tvarkos matricą. Prieiga per internetą: enciklopedija.lv
• Latvių mitologija: Apžvalga apie senovės baltų tikėjimo elementus. Prieiga per internetą: lv.wikipedia.org
• UNESCO Lietuva: Informacija apie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimą. Prieiga per internetą: unesco.lt
• Jungtinės Tautos (UN): Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena (vasario 11-oji). Oficiali informacija: un.org
• Lietuvos mokslo taryba: Lietuva - trečia tarp ES valstybių pagal moterų dalyvavimą moksle ir inovacijose. Prieiga per internetą: lmt.lrv.lt
• Mano teisės: Nacionalinė emancipacijos diena ir jos reikšmė Lietuvai. Prieiga per internetą: manoteises.lt