2024 m. gruodžio 21 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Redaktoriaus žodis

*print*

Archyvas :: Šiandien LRT kalba ir gieda apie Lietuvą lietuviškai...

2024-02-18
 
Vytautas Žeimantas
Taip pavadino filosofas Krescencijus Stoškus savo nedidelį komentarą, paskelbtą Facebook‘e.
Krescencijus Stoškus rašė: „Būtų nuostabu, jeigu visi imtume iš žiniasklaidos reikalauti, kad ji pradėtų taisyti šiurkščiausius lietuvių kalbos pažeidimus. Pirmiausia ji privalėtų apsivalyti nuo tipinių rusų ir anglų kalbų kalkių:
1. Praeities nusakymas (vietoj "prieš daugelį metų" - daug METŲ ATGAL);
2. Neiginio kilmininkas (vietoj „gražus renginys nebus" - gražaus RENGINIO nebus);
3. kad su bendratimi (kad nusipirkti batus) ir pan."
Komentaras, kaip matote, buvo trumpas, tačiau susilaukė didelio atgarsio. Sureagavo daug žmonių. Pasistengsiu perduoti tą dvasią neredaguodamas pasisakiusiųjų mintis.
Rasa Atroškevičienė: „Ir išmesti jau visuotinai išplitusį siaubingą " bendros giminės" genderistinį kreipinį į visų lyčių asmenis:"Sveiki, Onute/Astute/Rimute!" Juk "sveiki" yra vyr.gim. daugiskaitos bei abiejų giminių, kai kreipiamės į mišrią grupę - vyrus ir moteris - dgs.forma, arba mandagumo forma,- bet NE moteriškos giminės dgs., ir NE mandagumo kreipinys į moterį. Į moterį kreipiamės arba "Sveika", arba "Sveikos"(mand.forma).
Ar mes visi nelankėm lietuvių kalbos pamokų?!
Gal jau geriau kreiptis"Labas", o ne sutrikdyto supratimo apie lytis - "sveiki"...
Matas Velička: " Sveiki " yra " Zdravstujte " , kaip ir "Prie ko čia aš " ( pričiom tut ja ).
(Smegenų giliuose kloduose esta dalykų, vardų, pavadinimų - jų neišravėsi, nepakeitus pačių smegenų)
Tai jau chirurgijos sritis."
Ces Nak: „S v e i k i n a n t i s dažniausiai vartojamas žodis labas. Sveikinamės dvejaip - vardininku ir galininku: labas rytas, labas vakaras, laba diena ir labą rytą, labą vakarą, labą dieną. Abi formos - vardininko ir galininko - taisyklingos ir geros. Neretai vartojamas sveikinimosi žodis sveikas. Šiaip jis yra būdvardis, o vartojamas sveikinantis -artimas jaustukui: S v e i k a s, drauguži! S v e i k i , vaikai! S v e i k o s, merginos! Į tokį sveikinimąsi kartais atsakoma: Sveiki, sveiki! Iš toliau atkeliavę svečiai sveikinami žodžių junginiu sveiki atvykę!"
Virginijus Jaras: „Malonu, Jūs ne tik filosofas, bet ir kalbininkas..."
Tony Shopin: „O kam mums taip tvarkytis jei vienintelis asmuo kalba iš Signatarų balkono..."
Loreta Levickienė: „Stengiasi lietuviai,stengiasi... Nors kartą per metus,ir tas labai gerai!"
Janina Petrauskienė: „Tikrai, visai maloniai nuteikė."
Virginija Juškenienė: „Oi, ma jas kur, gramatines klaidas, manau, pirmiausia reikėtų išmokti skaičiuoti iki dviejų. Ar jau valdžia ir kiti, "diktuojantys madą" iki grabo lentos sakys "du tūkstantis"?
Regina-Irena Kazdailiene: „Be pagiežos, prašyčiau."
Alginutė Matorkienė Špakauskaitė: „Gerai, kad neužmiršo , kad esą lietuviai".
Kestutis Jarašiūnas: „Ne tik kalbėti lietuviškai bet ir mąstyti lietuviškai turėtų".
Jūratė Korsakaitė: „Įdomiausia, kad skaitant jaunosios kartos, nemokančios rusų kalbos, rašinius, susidaro įspūdis, kad sakiniai pažodžiui išversti iš rusų kalbos. Nesuprantu, iš kur tai? O dar mane nervina labai greitai išplitęs amerikonizmas "turėti gerą laiką". Viena varna per TV karktelėjo - ir visi pasigavo".
Krescencijus Stoškus: „Ačiū! Labai puikūs Jūsų pastebėjimai. Mano manymu, dabar rusų kalba veikia ne tiesiogiai, o daugiausia per surusėjusių tėvų ir rusiškų mokyklų kalbą. Tai viena. O antra - Jūs atkreipėte dėmesį ir į tiesiogiai daromą žalingą žiniasklaidos įtaką, kurios nesupranta ne tik pati žiniasklaida, bet ir naujosios kartos LITUANISTAI. Jie išleidžia iš akių, kad jokiais laikais nebuvo tokio greito ir tokio masinio užkrato. Keleriopa padėka už tą pastebėjimą ir žavų sąmojį."
Jūratė Korsakaitė: „Tai Jums AČIŪ, kad nepavargstate stovėti lietuviškumo sargyboje ir mums nuolat primenate, kad esame LIETUVIAI".
Eugenija Ričkienė: „Mokantis mokykloje sakėme,"jis tapo rašytoju, daktaru ir t.t." Ką aš praleidau, kad dabar girdžiu tik "patapo", kada tas žodis atsirado?
Vytautas Petrušonis: „Nors tiek: Reikia sakyti LABAI AČIŪ, (o ne "ačiū labai")
Ir dar: yra DAINININKAS, (o ne "atlikėjas")
(Nėra tokios profesijos, specialybės "atlikėjas" ar "atlikėja"... ir niekada nebuvo)"
Krescencijus Stoškus: „P. Pertrušoni, Jums patarčiau dėmesingiau skaityti, o paskui dalinti patarimus..."
Vytautas Petrušonis: „Jūs parašėte: "Šiandien LRT kalba ir gieda apie Lietuvą lietuviškai..." tik tiek parašėte..., tai aš visiems lietuviškai ir atsakiau: „Nors tiek..."
Tą Jūsų vieną sakinį gal ir nelabai dėmesingai skaičiau, bet, jei būtų buvę daugiau sakinių, tai tikrai paskaityčiau dėmesingiau..."
Sigitas Žilionis: „O galima sakyti ŠIANDIEN PAVALGIAU SOČIAI, ar būtinai reikia sakyti ŠIANDIEN SOČIAI PAVALGIAU?"
Vytautas Petrušonis: „Nors jūs ir "gudriai" parašėte, bet aš jums dabar rašau dar gudriau... taip, kaip reikia:
Kalbėkime taisyklingai...
Gerbkime lietuvių kalbą...
Pažyminys! vartojamas prieš pažymimąjį žodį...!
Sakome:
Labai geras
Labai gera
Labai puiku
Labai gražus
Labai gražu
Labai įdomu
Labai didelis
Labai tvirtas
Labai daug...
Todėl ir Labai Ačiū... 
(o ne ačiū labai)"
Eugenija Ričkienė: „Šiandien senukuose kainos WOW"
Krescencijus Stoškus: „Jeigu čia ne Jūsų mintis, reikėtų pridėti kabutes. Tik tada pradėtume susikalbėti."
Milda Ona Daukšienė: „Taip pat per televiziją viena ryški ponia "voukterėjo" ir tuojau pat atsirado daugybė kitų "vouksinčių", be galo "išprususių", netgi "globalių"... Tarsi maža lietuviškų jaustukų ir ištiktukų! Naudodamasi proga, įdedu nuorodą apie jų rašybą. https://rinkosaikste.lt/jaustuku-ir-istiktuku-rasymas/ Gal kam bus įdomu žvilgterėti...
Artur Peter: „Mano senelis Jonas Kirlys - kalbininkas, Lietuvių kalbos taisytojas periodinės spaudos kolekcionierius. J.E. Prezidento Smetonos 1934 m apdovanotas Vyčio kryžiumi pastoviai visus taisydavo dėl neteisingo kirčiavimo ir rašymo."
Ces Nak: „Artur Peter tekste tik 1 rašymo klaidelė... https://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/kalbos_patarimai
ZURNALAI.VU.LT
www.zurnalai.vu.lt
Alvydas Butkus: „Retas atvejis".
Vytautas Antanas Gudaitis: „...kalbėjimasis ir ieškojimas tiesos kalbos reikaluose, labai džiugina.
Skaityčiau ir skaityčiau...
Gal yra koks lietuvių kalbos grynumo ar jos konstitucinių, istorinių teisių gynimo bičiulių ( lietuvninkų) pokalbių laukas ar erdvė ? Kad ir čia - "Meta" "medžioklės plotuose ar ganyklose" ? O jeigu tokio nėra, tai gal reikėtų ką padaryti, kad toks kuo greičiau atsirastų....
Padėtų ir lietuvių kalbos švarai, jos išsaugojimui.
... ir mums padėtų....Kartais rašai ar sakai, o pilna galva abejonių. Tą kalbos "raumenį" reikia pastoviai judinti ir treniruoti...Tai greitai nykstanti Lietuvos kūno dalis. Ne apie liežuvį rašau, tas tai paleistas visaip....
Jeigu kalbos švarai pavyktų kiek padėti, bent sau, pradėčiau nuo savęs, tai padėtų ir mūsų visai vidinei švarai, gal kiek šviesesniais taptume...
Šiandienos modernioje visuomenėje kartais pasimetama, kai reikia kolegę ar kolegą pakviesti kavos ar arbatos puodelio....
"O kaip teisingai?" - sako tarpusavio pokalbiuose "Meta" erdvėje?"
Algirdas Dauknys: „Savukyną - LRT direktoriumi. Gana patyčių iš LT žmonių ir SĄJŪDŽIO dvasios!"
Kaip matote, kiek žmonių, tiek nuomonių. Kiekvienas gali atsirinkti sau patinkančią. O mane labiausia džiugina kad daugeliui dar rūpi lietuvių, mūsų unikalios kalbos likimas.
REMIA:

 
Paskutinį kartą atnaujinta: 2024-11-30 14:17
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media