2019 m. lapkricio 18 d., Pirmadienis

Redaktoriaus žodis

*print*

Archyvas :: Pranciškaus Skorinos eilėraštis – pasaulio tautų kalbomis

2015-02-08
 
Šios knygos inicatorius, redaktorius ir leidėjas Alesius Karliukevičius (Алесь Карлюкевiч)

Šios knygos inicatorius, redaktorius ir leidėjas Alesius Karliukevičius (Алесь Карлюкевiч)

 

Vytautas Žeimantas

 

Baltarusijos dienraščio „Zviazda" redaktorius Alesius Karliukevičius iš Minsko man atsiuntė įdomią knygą "Pranciškus Skorina pasaulio tautų kalbomis" (Францыск Скарына на мовах народаў свету). Neslėpsiu, su tam tikru jauduliu ją atverčiau, nes dar pernai A. Karliukevičiaus, žinomo žurnalisto ir rašytojaus, buvau pakviestas sudalyvauti šios knygos leidime.

"Turime įdomų sumanymą išleisti vieną Franciškaus Skorinos tekstą įvairiomis pasaulio kalbomis. Ar nesutiktum šį tekstą išversti į lietuvių kalbą?" - klausė A. Karliukevičius.

Iš baltarusių į lietuvių kalbą jau buvau išvertęs baltarusių rašytojų Lidzijos Arabei, Georgijaus Marčiuko, Volgos Karatkevič ir jau minėto Alesiaus Karliukevičiaus kai kuriuos kūrinius. Todėl baltarusių kalba man tapo gerokai suprantama. 

Žinojau, kad panašų projektą baltarusiai jau įvykdė 1982 metais, Minske išleidę Jankos Kupalos vieno eilėraščio knygą daugelio pasaulio tautų kalbomis. Iš gausios baltarusių klasiko kūrybos buvo pasirinktas eilėraštis "O kas ten eina?".  Poetas atsako: baltarusiai eina, jie nori žmonėmis vadintis. J. Kupala tas eilutes parašė prasidėjus baltarusių tautiniam atgimimui, kai visam pasauliui reikėjo pasakyti, kad baltarusiai yra savarankiška tauta, kad ji nepasiduos rusifikacijai ar polonizacijai.   Baltarusiams šis eilėraštis, kaip lietuviams Maironio „Kur bėga Šešupė". Todėl ir išėjo vienas eilėraštis atskira knyga.

P. Skorinos patriotizmas irgi buvo akivaizdus. Bet buvo ir viena abejonė. P.Skorina leido knygas rusėnų, kitaip - senąją baltarusių kalba. Ar man toks tekstas bus suprantamas? Abejonės išsisklaidė, kai gavau tekstą.

Šią knygą 2014 metų pabaigoje išleido leidybos namai "Zviazda". Ją sudarė žurnalistas ir rašytojas A. Karliukevičius. Knygoje  P. Skorinos tekstas pateiktas net 64 pasaulio kalbomis.  Tarp jų ir lietuviškai:

Pagal savo prigimtį

Žvėrys, klajojantys dykumose,

Žino savo olas;

Paukščiai, skraidantys ore,

Žino gūžtas savas;

Žuvys plaukiajančios jūrose ir upėse,

prisimena ištakas savas;

Bitės, ir į jas panašūs, saugo avilius savus,

Nepamiršta jų;

Taip ir žmonės

Prisimena tas vietas, kur išėjo į pasaulį,

Kur buvo išauginti ir jaučia

Joms didelį prieraišumą.

 

P. Skorina gimė apie 1490 metus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Polocke, tuomet žymiame prekybos mieste, pirklių šeimoje. Jis studijavo Krokuvos universitete, kur 1506 metais gavo laisvųjų mokslų bakalauro, vėliau ir daktaro laipsnį. 1512 metais Italijoje, Padujos universitete, gavo dar medicinos daktaro laipsnį. Nuo to laiko vadino save laisvųjų mokslų ir medicinos daktaru.

Apsigyvenęs Prahoje, P. Skorina turtingų Vilniaus miestelėnų padedamas, 1517 metais įkūrė spaustuvę. Joje išspausdino „Psalmyną" (1517 m.) ir „Rusų bibliją" - Senojo Testamento 22 knygas (1518-1519 m.). Tuos kuklius ir patogius, mažo formato ir pigius, tačiau labai skoningai apipavidalintus leidinius P. Skorina skyrė liaudžiai šviesti.

1519 metais P.Skorina sugrįžta į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, atsigabendamas su savimi spaustuvės reikmenis ir popieriaus atsargų. Vilniaus burmistro Jokūbo Babičiaus namuose jis įkūrė pirmąją spaustuvę Lietuvos Didžiojoje Kunigaištystėje. Ji buvo dabartinių Didžiosios ir Stiklių gatvių sankirtoje. 1522 metais šioje spaustuvėję P. Skorina Vilniuje išleidžia „Mažąją kelionių knygelę", 1525 metais - knygą „Apaštalas". Pirmąjį leidinį sudarė psalmių ir įvairių didaktinių pamokymų rinkinys, o antrąjį - apaštalų laiškai iš Naujojo Testamento. 1530 metais Vilnių nusiaubęs didelis gaisras, matyt, sunaikino ir P. Skorinos spaustuvę, nes jis išvyko iš Lietuvos.

P. Skorina stengėsi rašyti paprasta, šnekamąja  rusėnų, senaja baltarusių liaudies kalba. Jo leidiniai pasižymėjo aukšta spaudos technika, poligrafine kultūra: aiškiu ir stilingu šriftu, turtinga ornamentika, su vinjetėmis, inicialais, puikiomis graviūromis. Jie skatino ir kitus rūpintis knygų leidimu. P. Skorinos leidiniai pradėjo knygų spausdinimo tradiciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Dabar baltarusiai, išleisdami P. Skorinos vieno teksto knygą, pradeda renginių, skirtų baltarusiškos spausdintos knygos 500-mečiui, ciklą,  kurį planuoja užvainikuoti 2017 metais.  Jų motyvai solidus - P. Skorina gimė Baltarusijoje, Polocke. O 1517 metais jis Prahoje išleido "Psalmyną".

Lietuva savo spausdintino žodžio istoriją pradeda irgi nuo P. Skorinos, tik  datą nukelia kiek tolėliau, į 1522 metaus, kai jis Vilniuje išleido  „Mažąją kelionių knygelę".  Ar mes teisingai elgiamės vertindami tik tai, ką jis padarė Lietuvoje? Ar mums negana to, kad P. Skorina buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės pilietis?   

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-02-08 13:36
 
 

Komentarai (6)

Jūsų el. paštas

Antanas

2015-02-24 10:10

Skorina save laikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiu. Todėl, tai ką jis padarė Phagoje irgi mūsų paveldas.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Alfonsas

2015-02-22 11:28

Skorina - Lietuvos žmogus. Tatai svarbiausia

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Jonas

2015-02-21 09:51

Pritariu dėl paminklo Vilniuje.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vilnietis

2015-02-17 23:00

Skorinai Vilniuje reikia pastatyti gerą paminklą.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

AT

2015-02-17 09:29

Skorina toks pats lietuvis, kaip ir baltarusis.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Klausimas

2015-02-14 10:36

Įdomus klausimas. Kas atsakys?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media