Redaktoriaus žodis

Vėl su grupe LŽS kolegų riedame į Vaižgantines, į Malaišius, lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo, kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtinę. Mintyse bandau suskaičiuoti, kelintą kartą važiuoju į šį nedidelį Svėdasų krašto kaimelį, gal dešimtą, gal ir daugiau. Susimąstau, kodėl gi mane kiekvieną rudenį traukia Vaižgantinės? Atsakymą randu tik vieną - Juozo Tumo-Vaižganto aureolė.

Ją jaučiu prisilietęs prie rašytojo gimtojo namo pamatų, žvelgdamas į mažojo Juozuko žingsnius stebėjusius žaliauskarius, pirmuoju rudeniniu geltoniu pasipuošusius klevus, kvėpuodamas tyru, lietuviško kaimo oru. Šią vaižgantišką kūrybingumo aureolę pastiprina, išryškina ir Vaižgantinių organizatoriai. Kolegos, anykštėno žurnalisto Vytauto Bagdono, kitų svėdasiškių ir anykštėnų dėka ši šventė tampa gražiu Juozo Tumo-Vaižganto, jo kūrybos pakylėjimu, lietuviškos dvasios atgaiva. Todėl, manau, ir važiuoja į Malaišius žmonės iš Vilniaus ir Kauno, Utenos ir Anykšių, Pakruojo ir Ukmergės... Vaižgantines galima drąsiai vadinti respublikine švente ir jau tradicine, nes vyko Malaišiuose jau tryliktą kartą.

Ir šiemet Vaižgantinėse buvo visko: įvairių susitikimų, koncertų, parodų, liepsnojo ir Vaižgantinių laužas...

VAIŽGANTO PREMIJA

Šiemet Malaišiuose vėl buvo įteikta literatūrinė Vaižganto premija. Ji buvo įsteigta 2002 metais, kai minėjome Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, Tada Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Lietuvos rašytojų sąjunga įsteigė kasmetinę Juozo Tumo-Vaižganto premiją. Ji buvo skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę, vertinant praėjusių dvejų kalendorinių metų kūrybą.

Premijos laimėtoją nustato vertinimo komisija, kurią sudaro Lietuvos žurnalistų ir rašytojų atstovai. Šiemet ją sudarė nuo žurnalistų - Audronė Nugaraitė, Jonas Staselis ir Gerimantas Statinis, nuo rašytojų - Jurgita Jasponytė-Burokienė, Gediminas Kajėnas ir Danielius Mušinskas. Darbo jai buvo nemažai, nes premijai buvo pasiūlyta net keturiolika kandidatų. Šiemet Vaižganto premiją už publicistikos knygą „Kauno saulė" jie paskyrė Arvydui Juozaičiui, tapusiam dvidešimtuojų šios premijos laureatu.

„Kauno saulė" yra miesto epo, „karo ir taikos" knyga, - sako jos autorius A. Juozaitis, - Rašiau ją ieškodamas naujosios Lietuvos valstybės šaknies, leisdamas tą šaknį. Dabartinės Lietuvos istorija tėra šimto metų, bet kokia nuostabi! Kaip ir kiekviena lemtinga istorija, ji reikalauja tiesaus žvilgsnio ir žodžio. Troškau pamatyti, išgirsti ir aprašyti valstybės stebuklą, pajusti valstybę auginantį miestą. Taip jau yra, kad nūdienos Lietuva gimė Kaune, tad Kaunas - šios istorijos herojus. Miestas, išplėšęs tautą iš nebūties, vertas karo ir taikos epo".

„Kauno saulėje" ypatingas dėmesys skiriamas Juozo Tumo- Vaižganto asmenybei. Su didele meile autorius rašo apie Vaižgantą - daugeliui tai gali būti gera pirmoji gilesnė pažintis. Taip rašoma tik apie žmogų, kai esi artimas jam siela: „Reikia neužmiršti Vaižganto charakterio esmės: jam svarbu ne sau ką nors sukurti ir kur nors įsitvirtinti, ne save matyti kaip vadą ar lyderį - ne, jam svarbu, kad sukurtas „daiktas" gyventų ir alsuotų. O jis pats eis toliau, ten, kur dar trūksta gyvybės. Kitų Lietuvos kampų lopyti, gyvinti". Norėtųsi tai ir apie patį knygos autorių pasakyti. Kad ir šiuos žodžius, kurie taip pat skirti Vaižgantui: „Įvairiapusiais talentais apdovanotas žmogus negali būti nelaimingas. Atsigriebdamas už nuoskaudas, jis gali rašyti, rašyti, rašyti. Alpdamas rašys, mirdamas rašys."

Premijos regalijas A. Juozaičiui įteikė irgi abiejų sąjungų atstovai - poetė Aušra Kaziliūnaitė ir žurnalistas Juozas Šalkauskas, ąžuolų vainiku padabino Anykščių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Dainius Žiogelis ir mero patarėja Vaida Jucienė.

ARVYDAS JUOZAITIS

Šiųmetinis Vaižganto premijos laureatas Arvydas Juozaitis yra filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, redaktorius, rašytojas, publicistas, politinis bei visuomenės veikėjas. Ypač jis aktyviai ir vaisingai pasireiškė prasidėjus Atgimimui. Buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjas ir iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo narys, Seimo tarybos narys. Išleido per trisdešimt - novelių, esė, publicistikos, dramų - knygų, yra daugelio pjesių ir filmų scenarijų autorius, Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

A. Juozaitis aktyviai veikė ir žurnalistikoje. 1988 m. buvo laikraščio „Sąjūdžio žinios" redaktorius ir leidėjas, 1990 m. - savaitraščio „Šiaurės Atėnai" vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas.1995-2000 m. buvo žurnalo „Naujoji Romuva" vyr. redaktorius. 2007-2009 m. - žurnalų „Baltika" (Kaliningradas/Karaliaučius) ir „Paralelės" (Kaliningradas/Karaliaučius - Klaipėda) redakcinių kolegijų narys. 1992 m. jam buvo įteikta Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premija.

„Dieve, kaip sunku kalbėti po šitais medžiais, šioje vietoje... Jo parašo nėra po Nepriklausomybės aktu, be kurio nebūtume buvę, tačiau Vaižgantas buvo Nepriklausomybės siela", - atsiimdamas garbingą apdovanojimą, sakė A. Juozaitis. - Vaižgantas ėjo kiaurai per visas sienas - nuo prezidento iki ubago, stebindamas savo žmogiškumu, nes kiekvienas jam buvo savas ir vertas meilės".

Pasak A. Juozaičio, Vaižganto apysaka „Nebylys" kaip viena mylimiausių knygų, visuomet yra ant jo darbo stalo.

,,Ar jis išėjęs?" - retoriškai klausė A. Juozaitis. Ir darė išvadą, kad ne, jeigu Lietuvoje po jo gyveno vaižgantiškos dvasios žmonės: monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, vienuolis Tėvas Stanislovas, šildydavę žmones giliu krikščioniškumu ir dvasios šviesa.

GAUDŽIA ALAUŠO VARPAS...

Vaižgantinėse buvo ir kitų apdovanojimų. Mažąją Vaižganto premiją „Už nuopelnus Svėdasų kraštui". Svėdasų seniūnas Saulius Rasalas įteikė svėdasiškiui Petrui Šukiui. Šios premijos mecenatas yra firma „Alauša", vadovaujama svėdasiškio Algimanto Čaplinsko.

Juozo Tumo-Vaižganto giminaičio kunigo Aleksandro Papučkos vardu pavadinta „Meilės ir gerumo" premija buvo įteikta Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto trečio kurso studentei, visuomenininkei, literatei Erikai Raštutytei. Šis apdovanojimas skiriamas jaunuoliams už jų kilnius poelgius arba prasmingus, patriotiškus, meile ir pagarba Tėvynei Lietuvai alsuojančius kūrybinius rašinius. Premiją įteikė šio apdovanojimo sumanytojas ir mecenatas, draugijos „Alaušas" Garbės pirmininkas Algimantas Indriūnas. Filologinėms studijoms merginą paskatino lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja-metodininkė Joana Gutmanienė, kuri irgi buvo pagerbta.

Šventėje koncertavo Anykščių kultūros centro kolektyvai: tradicinių kanklių ansamblis „Laumakė", kuriam vadovauja Asta Motuzienė bei Jurgitos ir Roberto Raišelių duetas. Žinomas radijo ir televizijos žurnalistas Juozas Šalkauskas perskaitė Vaižganto padavimą apie Alaušo varpą.

Renginį vedė Anykščių kultūros centro režisierė Vilma Paulauskaitė. Ji priminė, kad 2019-ieji buvo paskelbti Vaižganto metais, o šiuos metus Lietuvos Seimas paskelbė Lietuvai pagražinti draugijos, kurią 1921-aisiais žymusis mūsų kraštietis Juozas Tumas-Vaižgantas kartu su kitais šviesuoliais įkūrė Kaune, 100-mečio metais. Beje. Sovietmetyje uždraustos Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimas kaip tik ir prasidėjo nuo Vaižganto gimtojo Svėdasų krašto. Čia 1991 metų vasarą buvo organizuoti „Vaižganto skaitymai" - pirmasis renginys šalyje, skirtas Lietuvai pagražinti draugijos 70-mečiui. Tai Vaižgantinėse liudijo ir ant senųjų Malaišių kaimo pastatų sienų surengta neseniai mirusio Lietuvai pagražinti draugijos foto menininko Vytauto Ylevičiaus nuotraukų paroda „Gaudžia Alaušo varpas". Šalia labai tiko ir kitos parodos: ant senosios pirties sienos fotografai Simona Bagdonaitė ir Raimundas Kovas eksponavo nuotraukas, menančias 2020-ųjų Vaižgantines, o Kauno anykštėnas architektas ir dailininkas Jonas Lukšė klėties sieną pasirinko fotoparodai, pasakojančiai apie Anykščių rajono istorines vietas, istorinio-kultūrinio paveldo paminklus.

Buvo pagerbtas ir Vaižgantinių siela, žurnalistas, 2014 metų Vaižganto premijos laureatas Vytautas Bagdonas, ką tik išleidęs publicistikos knygą „Vaižgantas: Aš mylėjau Lietuvą".

Po oficialios dalies įvyko smagi vakaronė, galėjome pasigardžiauti Utenos pulkininko Prano Saladžiaus 9-osios šaulių rinktinės narių išvirta šauliška koše, pasimėgauti kvapnia butėniškės Domicelės Augutienės žolelių arbata.

Prisiminimų, apmąstymų akimirkos Juozo Tumo-Vaižganto tėviškėje buvo vertingos.

VAIŽGANTO PREMIJOS LAUREATAI:

Gintautas Iešmantas (2002),

Rimantas Vanagas (2003),

Gintarė Adomaitytė (2004),

Laimonas Tapinas (2005),

Viktorija Daujotytė (2006),

Jonas Mikelinskas (2007),

Filomena Taunytė (2008),

Justinas Marcinkevičius (2009),

Juozas Kundrotas (2010),

Liudvikas Jakimavičius (2011),

Perpetua Dumšienė (2012).

Gediminas Kajėnas (2013)

Vytautas Bagdonas (2014)

Donatas Petrošius (2015)

Julius Sasnauskas (2016)

Egidijus Aleksandravičius (2017)

Loreta Jastramskienė (2018)

Alfas Pakėnas (2019)

Liutauras Degėsys (2020)

Arvydas Juozaitis (2021)

 

Rubrika "Redaktoriaus žodis" yra SRTRF projekto dalis.