„Esu 2 kurso Kūrybos visuomenės komunikacijos programos Vilnius Tech universiteto magistro studentė. Šiuo metu rašau baigiamąjį magistro darbą „Politinė dezinformacija socialiniuose tinkluose". Darbo tikslas yra identifikavus pagrindinius dezinformacijos naratyvus įvertinti dezinformaciją Lietuvos socialiniuose tinkluose. Tyrimo metodas pasirinktas pusiau struktūruotas interviu su žiniasklaidos atstovais ir kitais šios srities ekspertais, siekiant surinkti informaciją dezinformacijos sklaidos ir reguliavimo tema Lietuvos socialiniuose tinkluose.

Jūsų atsakymai į interviu klausimus padės giliau įžvelgti dezinformacijos ir cenzūros problematiką ir sprendimus iš praktinės pusės. Jeigu pageidautumėte galėčiau pasidalinti darbo rezultatais, - rašo laiške Rimantė Kučauskaitė.

Smagu, kai mūsų jaunimas domisi tokiomis aktualiomis temomis. Mielai sutikau atsakyti į kelis klausimus. Manau, kad tai gali būti įdomu ir LŽS svetainės skaitytojams.

Kokia Jūsų nuomonė apie dezinformacijos sklaidos galimybes Lietuvos socialiniuose tinkluose?

Lietuvoje dezinformacijai sklisti yra palankios sąlygos, nes socialiniai tinklai yra populiarūs, laisvai ir nemokamai prieinami, užtenka turėti kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Be to nėra amžiaus cenzo - socialiniais tinklais gali naudotis net ir maži vaikai.

Kokios pagrindinės priežastys lemia efektyvią dezinformacijos sklaidą socialiniuose tinkluose?

Jų daug. Vartotojai į spausdintą žodį dažniausiai žvelgia ne kritiškai, o net su pasitikėjimu. Dažniausiai žiūri į turinį, o nesidomi iš kur ta žinia atėjo. Be to Lietuvoje nėra valstybinės politikos kovoje su dezinformacija. Kai tuo tarpu mums priešiškose šalyse dezinformacijos skleidimas pastatytas valstybiniu pagrindu.

Kokius pavojus kelia dezinformacija? Koks dezinformacijos poveikis demokratinės politikos kokybei?

Pavojai gali būti dideli. Gali būti didinamas nepasitikėjimas valdžios institucijomis, valstybės pamatais. Profesionaliai parengtos melagienos gali sukelti masinės baimės jausmą, net paniką. Gali supriešinti žmones tautiniu, religiniu, regioniniu ar kitu aspektu.

Kaip, Jūsų nuomone, būtų galima pagerinti informacijos reguliavimą socialiniuose tinkluose?

Nelabai įsivaizduoju kaip galima tiesiogiai reguliuoti socialinius tinklus. Galima uždrausti, bet tada ir tų tinklų neliks.

Ar sutinkate, kad dezinformacijos reguliavimas gali būti priskiriamas cenzūrai, t.y. žodžio laisvės varžymui pateikite argumentus?

Sutinku.

Ar sutinkate, kad piliečių nepasitikėjimas vyriausybe ir polinkis pasitikėti dezinformacija yra susiję? Kokias priemones turėtų naudoti valstybė siekdama padidinti piliečių pasitikėjimą?

Be abejo, net labai susiję. Ir čia didinant piliečių pasitikėjimą nieko naujo nereikia išgalvoti - o realiai daryti tai, kas dabar tik deklaruojama - turiu omeny valdžios veiklos skaidrumą, viešumą, atsiskaitomumą.

Kaip manote, koks piliečių informacinis raštingumas yra Lietuvoje ar jis yra pakankamas ?

Mano nuomone piliečių informacinis raštingumas priklauso nuo mūsų visuomenės išsivystymo lygio. Dabar mes tik kuriame savo visuomenę, todėl ir piliečių informacinis raštingumas yra silpnas.

Kaip valstybinės institucijos turėtų gerinti piliečių informavimą bei švietimą dezinformacijos tema?

Apie dezinformacijos įtaką reikia galvoti ne tada, kip ji yra skleidžiama. Jai reikia ruoštis ir jau nuo mažumės. Jau mokyklose turėtų būti vaikams aiškinama kas yra melagiena, kaip ją atpažinti, jai pasipriešinti. Daugiau dėmesio melagienų demaskavimui turėtų skirti skirti ir mūsų žiniasklaida, valdžios institucijos, mokslininkai.

Kaip valstybinės institucijos turėtų gerinti piliečių informavimą bei švietimą dezinformacijos tema?

Pradėti nuo mokyklų, koledžų, universitetų. Vien tik Krašto apsaugos ministerijos pastangų čia nepakanka. Turint omeny, kad dezinformacijos srautai didėja, melagienos kurpiamos profesionaliai, net valstybiniu lygiu, manau, gal reikėtų pagalvoti irgi apie valstybinės institucijos įkūrimą ES mastu, o gal ir pačiai Lietuvai.

Kaip Jūsų nuomone atskirti dezinformaciją nuo tiesiog asmens nuomonės ? Kaip Jūsų nuomone reikėtų tinkamai vartoti dezinformacijos terminą?

Žmogus gali meluoti to nežinodamas, taip manydamas, arba sąmoningai. Pirmuoju atveju - tai jo nuomonė, antruoju - dezinformacija, melagiena.

Kaip gyventojams patiems patikrinti informaciją? Kaip Jūsų nuomone yra geriausia atskirti dezinformacija nuo tikros informacijos?

Visų pirma kritiškai vertinti informacijos šaltinį. Pažiūrėti ar apie tai skelbia šaltiniai, kuriais pasitiki.

Į klausimus atsakė Vytautas Žeimantas

Rubrika "Redaktoriaus žodis" yra SRTRF projekto dalis.