Redaktoriaus žodis

Viktoras Denisenko

Naujausią tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų" naujienlaiškį tradiciškai lydi informacija apie situaciją globaliame žurnalistikos pasaulyje. Šiai dienai ji atrodo taip: nuo metų pradžios pasaulyje 15 žurnalistų buvo nužudyta, 180 žurnalistų laikomi kalėjimuose dėl savo profesinės veiklos, o dar 151 žmogus įkalintas dėl savo veiklos internete, kuri iš dalies arba visiškai atitinka žurnalistinio darbo principus.

Į šiuos ir panašius skaičius mes neretai žiūrime kiek abejingai. Kaip sakoma, vieno žmogaus mirtis - tragedija, tūkstančio - statistika. Be to, Lietuva pagal spaudos laisvę yra 33 vietoje iš 179 pasaulio šalių, todėl akivaizdu, kad mūsų žurnalistų problemos, ačiū Dievui, yra menkesnės nei tiesioginis pavojus laisvei ar gyvybei (bet tai nereiškia, kad mūsų žurnalistų problemos nevertos dėmesio, juo labiau, kad pagal „Reporterių be sienų" duomenis situacija su spaudos laisve mūsų šalyje po truputį blogėja).

Šio teksto tikslas labai paprastas - tiesiog norėtųsi, kad mes dar kartą susimąstytume apie žodžio laisvės svarbą. Žmonės iš „Reporterių be sienų" sąrašo - mūsų kolegos. 15-os jų jau nebėra tarp gyvųjų, dar 331 jų neteko laisvės, nes nebijojo kalbėti arba rašyti, nepakluso ideologiniams apribojimams. Kol tokie žmonės egzistuoja, žurnalistinis darbas bus prasmingas - ir jų gimtose šalyse, ir Lietuvoje.