2024 m. balandžio 20 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Redaktoriaus žodis

*print*

Archyvas :: Dešimtmečiai atiduoti profesionaliai žurnalistikai, grožinei kūrybai

2023-07-15
 
Joną Laurinavičių sveikina Kaišiadorių savivaldybės meras Šarūnas Česna, savivaldybės administracijos direktorius  Karolis Petkevičius. Eglės  Laurinavičės nuotrauka

Joną Laurinavičių sveikina Kaišiadorių savivaldybės meras Šarūnas Česna, savivaldybės administracijos direktorius Karolis Petkevičius. Eglės Laurinavičės nuotrauka

Vytautas Žeimantas
Liepos 14 d. Žurnalistų namuose įvyko žurnalisto, redaktoriaus, rašytojo, Jono Aisčio premijos laureato, LŽS nario Jono Laurinavičiaus 85-mečio sukakties paminėjimas.
Renginį vedė LŽS Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas Skridla. Jis pradėjo liudna gaida - tylos minute buvo pagerbtas netikėtai Anapilyn išėjęs mūsų kolega Vincentas Korkutis.
„ Mūsų geras bičiulis Jonas Laurinavičius gimė Onuškio valsčiaus Pajautų kaimelyje. Jis netruko suvokti, kad dauguma jo gimtojo kaimo gyventojų negali pasigirti net pradiniu išsilavinimu. Ir tėvai, ir kaimynai - beraščiai. Pradėjo skaityti būdamas vos penkerių-šešerių metų. O knygų rasdavo tėvų bei senelių pakraigėse - čia dar tebegulėjo seni elementoriai, kadaise knygnešių atnešti lietuviškos spaudos draudimo metais. Kaimas buvo trikalbis, tad jis anksti išmoko ne tik rašyti, o ir kalbėti lietuvių, lenkų bei rusų kalbomis. Dar lankymas Pasamovio pradinę mokyklą jis turėjo vienintelę svajonę - rašyti į laikraščius. Ir ta svajonė su kaupu išsipildė. Daugiau kaip 50 metų kolega Jonas atidavė žurnalistikai. 2009 m. apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai". Pastaraisiais metais jis tapo aktyvus LŽS Senjorų klubo narys," - sakė Ipolitas Skridla.
Plačiau apie įvairialypę kūrybinę Jono Laurinavičiaus veiklą kalbėjo Juozas Šalkauskas, perskaitęs Stasio Lipskio parašytą Jono Laurinavičiaussukakčiai skirtą tekstą.
„1953 metais pasirodė jo pirmoji publikacija spaudoje. Jo kūrybinė veikla dar labiau suklestėjo besimokant Onuškio vidurinėje mokykloje. Kūrinėlius pradėjo publikuoti ir „Lietuvos pionierius", ir „Moksleivis", ir rajono laikraštis. Ypač atminty įstrigo moksleivių literatų susitikimas su atvykusiais poetais iš Vilniaus - tąkart čia apsilankė Paulius Širvys, Bronius Mackevičius ir Vincas Giedra... Ypatingo poetų dėmesio susilaukė būtent jo eilėraščiai. Kūrybinį nusiteikimą skatino ir tuo metu arti buvę Jo mokytojai - būsimas garsusis rašytojas Jonas Mikelinskas, būsimas mokslų daktaras Juozas Lebionka. Tad tolimesnis Jo kelias tapo aiškus - lituanistinės studijos Vilniaus universitete. Čia Jo kurso draugais tapo tokie iškilūs Lietuvos menininkai, kaip Marcelijus Martinaitis, Algimantas Zurba, Algirdas Gaižutis, Romualdas Rakauskas, Alfonsas Bukontas. Studijų bičiulių portretus Jis įamžino išleistose keturių tomų knygose „Kaip gyvi, mano kurso draugai?" - rašė Stasys Lipskis.
LŽS Padėkos raštą sukaktuvininkui įteikė LŽS pirmininko pavaduotojas Vytautas Kvietkauskas.
Sukaktuvininką sveikino „Kriventos" leidyklos direktorius Kazimieras Matačiūnas, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė Vilija Dobrovolskienė.
Dailininkas Albertas Vaidila sukūrė ir sukaktuvininkui padovanojo eklibrisų triptiką, skirtą Jono Laurinavičiaus 85-mečiui. 
Apie J. Laurinavičiaus ilgametę ir vaisingą veiklą kalbėjo Šarūnas Laužadis, Jeronimas Laucius, Algirdas Matulevičius, Vytautas Žeimantas.
Kolegos pabrėžė, kad Jono Laurinavičiaus kūrybinėje biografijoje šalia žurnalistikos, publicistikos, prozos, svarią vietą užima ir poezija. Pirmuosius eilėraščius jis spausdino dar pradinės mokyklos sienlaikraštyje, vėliau - rajono laikraštyje, respublikinėje spaudoje. Po to pasirodė r jo poezijos knygos „Baltas vėjas", „Ilgesio liepsna", „Altorių šviesoj", „Žydinčios žvaigždės", „Tylus atodūsis", „Tarp vėjų keturių", „Žodžiai be kaukių", „Šviesa tunelio priekyje".
Neseniai atskriejo gera žinia - Jonas Laurinavičius tapo poezijos konkurso „Biblioteka - minties šventykla", skirto Vilniaus universiteto bibliotekos įkūrimo 450-osioms metinėms laureatas. Konkurse jis užėmė pirmąją vietą.
Geru žodžiu buvo prisiminta ir Jono Laurinavičiaus knyga „Mama". Tai sakmė apie autoriaus motiną, paprastą kaimo moterį, kuri nuėjo ilgą ir sunkų gyvenimo kelią nuo XIX a. pabaigos iki sodybų tuštėjimo laikų. Knygoje daug vietos skirta kilniam Zofijos Laurinavičienės ir jos šeimos poelgiui karo metais, kai ji, jos vyras Vaclovas ir tėvas Adolfas Vyšniauskas nuošaliame Griovinų kaime (Onuškio sen., Trakų r.) slapstė ir išslapstė nuo mirties Onuškio ambulatorijos dantų gydytoją žydą Motelį Kovalskį. Tai padėjo padaryti Onuškio parapijos klebonas kun. Nikodemas Švogžlys-Milžinas (1899-1985), kuris nepriklausomoje Lietuvoje apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties).
J. Laurinavičius net 25 metus redagavo laikraštį „Kaišiadorių aidai". Aktyviai domėjosi ir kraštotyra. Apie Kaišiadorių rajoną, jo garsius žmones parašė kelias dešimtis knygų. Jų herojais tapo tokios ryškios asmenybės, kaip arkivyskupas, palaimintasis Teofilius Matulionis, prezidentas Algirdas Brazauskas, poetas Jonas Aistis, kardinolas Vincentas Sladkevičius, Steigiamojo seimo /1920 -1922 m./ narys Stasys Tijūnaitis, kunigas ir dainius Antanas Vienažindys, poetas Marcelijus Martinaitis.
2013 m. jam suteiktas Kaišiadorių rajono garbės piliečio vardas. Todėl ir atvyko, ir sukaktuvininką nuoširdžiai sveikino kaišiadoriečių delegacija - Kaišiadorių savivaldybės meras Šarūnas Česna, savivaldybės administracijos direktorius Karolis Petkevičius, ryšių su visuomene vyriausioji specialistė Edita Levansavičiūtė.
Sveikindamas Šarūnas Čėsna padėkojo už įspūdingą pėdsaką, kurį savo darbu ir kūryba Jonas Laurinavičius paliko Kaišiadorių rajono ir Lietuvos kultūroje bei visuomeniniame gyvenime. Taip pat pabrėžė reikšmingais apdovanojimais įvertintą ilgametę žurnalistinę, kultūrinę ir visuomeninę jubiliato veiklą, daugybę - daugiau nei 200 - išleistų knygų bei nuolatinį dėmesį Kaišiadorių kraštui bei perdavė Jono Laurinavičiaus bičiulių iniciatyva sukurtą 85-mečiui skirtą albumą „Jono Laurinavičiaus gyvenimo laipteliai".
Renginio metu dažnai buvo minima ir biblioteka. Prisiminta ir visai neseniai pasirodžiusi jo knyga „Kur eini? Į biblioteką!", kurioje pasakojama apie jo artimą bendrystę nuo mokyklinių dienų iki šiol su bibliotekomis. Beje, bibliotekoje Jonas Laurinavičius susipažino ir su savo būsimąja žmona - Aldona Čiuladaite, kuri pagal paskyrimą bibliotekoje dirbo iki pat pensijos - trisdešimt aštuonerius metus. Su ja išaugino du sūnus - Saulių ir Valdą, kurie taip pat iš tėvo perėmė meilę knygoms. O sūnus Valdas pateikė Jam malonų siurprizą - tapo bibliofilu. Kartu su Valdu jis sūnaus sodyboje įkūrė privatų literatūros ir istorijos muziejų „Riešė". Su šio muziejaus ženklu Jonas Laurinavičius išleido jau septynias įdomias knygas - apie Justiną Marcinkevičių, Paulių Širvį, Antaną Vienažindį bei kitas kultūros asmenybes.
Palinkėsime sukaktuvininkui tvirtos sveikatos, saulėtos nuotaikos ir dar daug gražių kūrybinių atradimų.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2023-07-25 10:55
 
 

Komentarai (3)

Jūsų el. paštas

Daiva

2023-07-26 13:49

Sveikinu, Gerb. Jonai, su svaria sukaktimi. Sėkmės ir sveikatos! Džiaugiuosi, kad likimas lėmė Jus sutikti.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Antanas

2023-07-22 14:08

Jonai, sveikinu. Sėkmės, laimės, džiaugsmo...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media