Pasijuokime kartu

Horacijus Drapakas

POEZIJA IR MARGARINAS

Užsitepęs duonos žiauberę
Margarinu, ne sviestu,
Lyg papūtęs būtum skiauterę,
Kad pasauliui šviestų.
Kažkada garsėt norėjęs,
Bet spėkų per maža,
O eilių dirbtinių vėjas
Buvo tik miražas.
Toks priklus, kaip margarinas,
Ir nykus, beskonis.
Daug eiliuot yra mėginę,
Tikras - tik Maironis.
Iš kompiuterių srovena
Baltos eilės, liesos,
Ką pusiau beraščiai stena,
Nesupras nė biesas.