Pasijuokime kartu

Horacijus Drapakas

KVAILIŲ LOPŠINĖ

Spindi žvaigždė vakarinė
Aukštai tamsiame danguje.
Kaukia skardi kakarinė
Virš minios, lyg vilkų ruja.
Prietrankų aršų koncertą
Tokiu vadinti sunku.
Gal ir kalbėti neverta,
Jeigu nebūtų klaiku,
Kad paikų dykaduonių daugėja
Tuščiom, lyg puodynės, galvom,
Kurie nei arę kada, nei sėję
Gvelbia, kiek siekia, dykom.
O, susirinkę į krūvą,
Plyšauja lyg skedžiami.
Kur tu nueisi, Lietuva
Su šitokia dabartimi?
Ką tau sukurs idijotai,
Sėdę už vairo girti,
Patys kvaili neribotai?
Kenčia nuo tokių kiti.
Kągi, sakykit, daryti,
Kaip tų šunybių išvengt?
Lieka kartėlį nuryti
Ar iš apykvailių žvengt...