Pasijuokime kartu

Horacijus Drapakas
ŽLUNGA ŽIURKĖNO UŽMOJAI
Vienas vadeiva žiurkėno veidu
Keistai svajoti sau įsileido.
Jisai pasaulį melan klampino:
Esą, užimti reik Ukrainą.
„Rusų pasaulį" atkurt panūdo,
Eterį pilną prileido „blūdo".
Vargšai ruskeliai tuo patikėjo
Ir nukariaut ukrainiečius norėjo.

Bet juos sutiko ne gėlės, puotos -
Gynėjų kulkos, taikliai naudotos.
Tūkstančiai žuvo ten okupantų,
Galop pasaulis dabar supranta:
Laisvę pajutus, tauta pabunda -
Neapsigauna kvailom pagundom
Ir užpuolikams duoda į kailį,
Nes atėjūnų niekas negaili.

Gauna maskvėnai sankcijų krūvą,
Kardą pakėlęs nuo kardo žūva.
Sumalti tankai riogso paplentėm,
Karas juk baigsis - reikės gyventi.
Mieli bičiuliai, ką mes išvydom -
Iš mūsų krašto dingo pavydas,
Puolėm padėti, kuo tiktai galim, -
Grįš ukrainiečiai į savo šalį!