Pasijuokime kartu

POEZIJA IR PELNAS

Po alaus būna gera nupilt,
Kaip medžioklėje šerną nupilt,
Bet galėtum nudėti ir kiškį,
O paskui kur tik nori, ten kiški, -
Šitaip mintijo vienas rašeiva.
Jam pati priekaištavo: „Rašei va,
Kad Pegasą tariesi pakinkęs,
Tik per plonos, vyruk, tavo kinkos,
Kad poezija duotų tiek pelno,
Kaip ir tiems, kurie duoną sau pelno
Iš darbų, rimtesnių negu eilės,
Nestovės prie tavo knygelių eilės..."
Bet poetui liūdėti neverta,
Nes jis kuria ne pinigo vertą,
O aukštesnį dvasinį gėrį,
Kuriuo tie, kas supras, pasigėri.