Pasijuokime kartu

Kiaulystės metai

Nedarbas, bankrotai, emigracija

Jau tapo slogia okupacija.

Žmonės suirzę, pikti, pasimetę,

Išbristi iš skurdo kelio nemato.

Be kiaulių maro tautą apsėdus,

Spaudžia tautiečius ir kitos bėdos.

Ką bedarytum, kur pasisuksi

Visur, lyg tyčia, kiauliškai kriuksi.

Ir tautos balso niekas neklauso,-

Sako ką duodam, - tas ir priklauso.

Ir nedejuokit, nėra ko pykti,

Valdžia nuo dievo, jos reik klausyti.

O gal jau laikas, mielas lietuvi,

Balsą pakelti dėl savo būvio.

Rimtai pamąsčius apie rytdieną,

Kai kam pasiūlyt ravėti... šieną.