Su Osvaldu Aleksa susipažinome universitete, nes studijavome tame pačiame Istorijos-filologijos fakultete - jis kursu aukščiau lituanistiką, o aš - žurnalistiką. Susipažinome ne auditorijose, o tada prestižiniame Tauro bendrabutyje. Mat abu viename jo aukšte gyvenome.

Osvaldas buvo draugiškas, mėgo humorą, neblogai grojo akordeonu. Aš kaip tik turėjau instrumentą, bet nemokėjau groti. Jis pasišovė pamokyti, - atnešė įvairių dainų, šokių muzikos gaidų, dažnai į kambarį užsukdavo. Pamenu, buvau pramokęs groti lėtą valsą „Gluosniai svyruokliai". (Deja, tuo mano mokslai akordeonu ir baigėsi).

Grįžtant prie Osvaldo humoro, įsiminė toks epizodas. Gyveno jis kambaryje su dar trimis kolegomis. Vienas iš jų turėjo pavardę, prasidedančia V raide. Jis buvo kilęs iš sostinės apylinkių ir vis įrodinėdavo, kad Vilnius yra ne lietuvių, o lenkų miestas. Kambario draugai tai priimdavo kaip humorą ir „moksliškai" su juo polemizuodavo.

Lenkas studentas po kiekvienos išvykos namo grįždavo ratuotas rūkytomis dešromis, kumpio bryzais, sviestu. Jo puotos erzindavo likusių kolegų nosis. Kartą Osvaldui šovė išganinga mintis.

Iškilus eilinei diskusijai dėl Vilniaus priklausomybės, jis už dešros rinkę sutiko Užupį pripažinti Lenkijai. Tai paglostė V savimeilę, ir jis dešrą paaukojo. Vėliau viskas vyko pagal tą patį scenarijų: už dešros rinkę, kumpio gabalą Lenkijai buvo pripažinti Valakupiai, Šnipiškės, Žvėrynas, Antakalnis....

Apie taip pardavinėjamą Vilnių žinios pasiekė artimiausių kambarių gyventojus. Kilo sujudimas: kas bus pardavus paskutinį sostinės rajoną, universitetą, Tauro bendrabutį?

Buvo sudaryta kelių asmenų delegacija, kuri nuėjo Aleksos ir jo draugų reikalauti, kad nebūtų parduotas Gedimino kalnas, Katedra, Aušros vartai, universitetas ir, be abejo, Tauro bendrabutis. Šie, ilgokai pasispyrioję (nukentės maitinimasis), sutiko.

Po kurio laiko ir V pagailo produktų, savimeilė buvo patenkinta, žaidimas pabodo, tad Vilniaus išpardavinėjimas baigėsi.

O Osvaldas Aleksa, baigęs universitetą, tapo žinomu žurnalistu, grožinės literatūros vertėju.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-01-08 15:23

Atgal

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Algis

2016-01-07 13:25

Įdomūs tie studentiško gyvenimo epizodai, ypač garsiojo Tauro bendrabučio istorijos, kurių daug klajoja prisiminimuose, o išeitų didelė odisėja. Gaila, kad su daugeliu savo kolegų mažai ką aptariame, pasipasakojame jiems gyviems esant. Tyliai ateidamas į senjorų klubo susirinkimus, taip tyliai ir išėjo į negrįžtamus tolius Osvaldas Aleksa. O juk buvo įdomi asmenybė, tik kažkaip nuošalėje likdamas nuo mūsų garsių kalbų ir tostų kasmėnesiniuose susirinkimuose.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus