Pasijuokime kartu

Juozas Pocius   

  NESUSIKALBĖJIMAI

(ištrauka iš naujųjų laikų dramos)

Scenoje dekoracijų daugiau negu aktorių.

Scenos apšvietimas - tobulas.

Du aktoriai stovi scenos vidury, kaip senos, surūdijusios, į grindis įkaltos vinys.

(Po ilgos psicho pauzės.)

Senis. Atsiprašau, kur čia durys, pro kurias galima išeiti?

Senė. Ateitis taip lengvai nenuspėjama. (Pauzė).  Pasirinkimo nėra. (Pauzė). Teisingos krypties šiame gyvenime nerasi. (Pauzė). Ar jauti iš kur pučia vėjas?

Senis. Kas mūsų laukia kitame gyvenime, man nerūpi. Viskas yra iliuzija.

Senė. Šiandien prasti orai. Bet dėl to nereikia kaltinti rytojaus... Pasakyk man, kas yra iliuzija?

Senis. Valgyti ryte - vakare vien avižinių dribsnių košę nelabai sveika... Tai -  ne iliuzija...

Senė. Kai pripranti ir susitaikai... Gali kentėti...

Senis. Kiekviena kančia turi būti įprasminta ir pamaloninta didelių užmojų...

Senė. Vieversiai nečiulba žiemą. Kodėl?

Senis. Man atrodo, kad prasidėjo karas.

Senė. Potvynio ar didelio žemės drebėjimo sulauksime tikrai...

Senis. Pagal Mėnulio kalendorių reikėtų sodinti žieminius česnakus.

Senė. Moteris du mėnesius gėrė pamidorų sultis. Rezultatai pribloškė.

Senis. Pažiūrėjus į savo kraujo mėginius, galvoju, kad savo neįgalumu aš dar ilgai visus kankinsiu.

Senė. Ir šuo, kariamas pripranta.

Senis. ( Pauzė). Skersvėjis. Jis mums gali pakenkti.

Senė. Ar nepastebėjai, kur mano nėriniuotos šlepetės?

Senis. Kaip danguje, taip ir ant žemės!..

Senė. Iliuzija...

Senis. Dar ne iliuzija...

Senė. O kas yra iliuzija?

Senis. Aiškink tau neaiškinęs, tu nesuprasi...

Senė. Mūsų gyvenimas  - vieni neaiškumai?

Senis. Kodėl?..

Senė. Bet mūsų gyvenimas - ne iliuzija?

Senis. Aš tau dar nesakiau, kas yra iliuzija...

Senė. Kodėl? Tu turi paslapčių?

Senis. Aš taip nesakiau... Aš atviras.

Senė. Aš taip pat su tavim, atvira. Išdrįsk, klok viską atvirai apie savo iliuzijas...

Senis. Dabar?

Senė. O kada?

Senis. Palauk.

Senė. Ko laukti?

Senis. Dar ne laikas...

Senė. Laikas nelaukia.

Senis. Žinau.

Senė. Aš nekantrauju...

Senis. Vaidinkim savo vaidmenis toliau. Iki galo. Lyg niekur nieko. Tuoj nusileis uždanga. Einam į grimo kambarį. Aš tau pademonstruosiu, kas yra iliuzija...

Senė. (Nustebusi). Dabar? Taip staiga? Aš nepasiruošusi... Mano kitas nusiteikimas...

Senis. Laiko nesustabdysi...

( Krenta uždanga.  Pirmo veiksmo galas. Pasigirsta tranki muzika. Žiūrovų spūstis į teatro bufetą.)