Pasijuokime kartu

Netikėtai į rankas pateko kukloka knyga "Čia priėjo Kindziulis", kurią "Minties" leidykla išleido 1982 metais. Jaunesniems skaitytojams priminsiu, kad Kindziulis buvo populiarus lietuvuvių humoro personažas, pirmą kartą pasirodęs satytos ir humoro žurnale "Šluota" apie 1960-uosius metus. Pasirodė tuometinio "Šluotos" redaktoriaus, rašytojo ir humoristo Juozo Bulotos lengva ranka ir ilgai bei sėkmingai gyveno džiugindamas ir linksmindamas žurnalo skaitytojus.

Knygos leidėjai teigia, kad tai jau trečioji knyga apie Kindziulį. Pirmoji "Čia priėjo kindziulis" pasirodė 1970 metais, antroji "Čia priėjo Kindziulis antrą kartą" išėjo 1973 metais. Trečiojoje, irgi Juozo Bulotos sudarytoje, pasak leidįjų, sukauptos geriausios pirmųjų dviejų leidinių ir vėliau "Šluotoje' pasirodžiusios naujos humoreskos. 

Juozas Bulota (1918 - 1994) mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, 1936 m. baigė Kvietiškio žemės ūkio mokyklą, 1960 m. - VU žurnalistiką. Dirbo ELTOJE, "Tiesos" laikraštyje. Nuo 1956 iki 1985 metų redagavo "Šluotą". Išleido feljetonų, humoreskų ir pamfletų rinkinius Prieš plauką (1961), Kulniukų klausimas (1966), Papt! (1969), Atbulas išradimas (1974), Žuvęs žmogus (1978), Visapusiška moteris (1981), Pagyvensim, pamatysim (1988). Išleido albumą "Šluota - 50" (1984).. Atskiromis knygomis jo kūryba buvo leidžiama estų, baltarusių, ukrainiečių, rusų kalbomis. Humoreskų vertimai skelbti latvių, lenkų, moldavų, bulgarų, slovakų, totorių, tadžikų ir kitų šalių spaudoje. Kindziulis, Juozo Bulotos dėka, suspėjo daug kur pasisvečiuoti. Jis prabilo rusiškai, estiškai, latviškai, ukrainietiškai, baltarusiškai, rusiškai, armeniškai, lenkiškai, čekiškai, kitomis kalbomis. Daugelis tautų turi savo humoristinius personažus, kurių lūpomis liaudis linksmai pasijuokia iš žmonių ydų ir silpnybių. Lietuviškasis Kindziulis, kurį poetas Teoiilis Tilvytis kadaise pavadino „filosofijos daktaru", atrodo, savo sąmojumi ir išmintimi gali lygintis su Tiliu Ulenšpigeliu arba Hodža Nasredinu, šmaikščiaisis gabroviečiais, armenų radijumi. 

"Išmoningasis Kindziulis - tai herojus, kurį kuria daugelis autorių, jis - kolektyvinės kūrybos vaisius. Kindziulis vaikščioja po mūsų margąjį pasaulį, kaišioja savo nosį kur reikia ir kur nereikia, neprašomas duoda savo patarimų ir pastabų. Jis, turėdamas ypa tingą teisę visur prieiti ir „patraukti per dantį", kartais pasako tokių minčių, kurios liaudyje jau seniai keliauja iš lūpų į lūpas. Taigi nenustebkime, jeigu jo išmintis kartais pasirodo jau lyg ir girdėta, nes Kindziulis vienas daugelyje asmenų, jis vaikščioja tarp mūsų ir, primerkęs akį, atidžiai klausosi, - teigė Juozas Bulota. - Reikia tikėtis, kad ilgainiui Kindziulis pasisems dar daugiau išminties iš lietuvių liaudies humoro lobyno, padės išspręsti daugelį painių klausimų, šypsodamasis pasakys mums į akis kartais gal ir ne visai malonių, bet teisingų pastabų. Nevenkime šypsotis kartu su Kindziuliu, nes, kaip sakoma, juokas prailgina žmogaus gyvenimą..."

Juozas Bulota kviečia mus šypsotis kartu su Kindziuliu. Kelioliką Kindziulo pašmaikštavimų siūlau ir mūsų rubrikos "Pasijuokime kartu" skaitytojams. 

*

- Kodėl tu su žmona lankaisi tik naktiniame restorane? Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

- Kol ji susiruošia, visi kiti jau būna uždaryti.

*

Graži ir elegantiška mergina pasakoja bičiulei:

- Kokia klaikynė! Šiąnakt sapnavau, kad einu gatve visiškai nuoga, tik su labai didele gėlėta skrybėlaite.. .

Čia priėjo Kindziulis ir sako:

- Iš tikrųjų baisu! Juk šiemet niekas nenešioja tokių skrybėlaičių.

*

- Kokia begali būti didesnė nelaimė už žemės drebėjimą...- sako žmona vyrui, vartydama laikraštį.

Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

- Automobilio remontas autoservise. 

*

- Girdėjau, kad Antanas tą nemalonų smūgį labai vyriškai pakėlė. Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

- Tikrai! Jis visą kaltę suvertė žmonai.

*

Vyras iš įstaigos sugrįžo į namus nuvargęs ir paniuręs.

- Kas gi atsitiko?- susirūpino žmona. Čia priėjo Kindziulis ir paaiškino:

- Kalta esate jūs. Rytą jam davėte tokios stiprios kavos, kad vargšas visą dieną darbe negalėjo užmigti.

*

- Klausyk, mielasis, aš iki šiol nežinau, ar tu mane iš tikrųjų myli.

- Brangioji, koks gali būti klausimas?! Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

- Tai galbūt ne klausimas, bet ir ne atsakymas.

*

- Nežinau, ką daryti su savo sūnumi,- skundėsi tėvas.- Jis toks nepastovus. Čia priėjo Kindziulis ir tarė: °- Gaukite jam darbo meteorologijos stotyje,

*

- Keista, toks sausas ir šiltas oras, o cukrus mūsų parduotuvėje šlapias,- stebėjosi pirkėjai. Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

- Tai visiškai normalus reiškinys: kai šilta, visi kūnai prakaituoja.

(cukrų anksčiau nesąžiningi prekybininkai prisodrindavo vandeniu, kad jis būtų ant svarstyklių sunkesnis,- V/Ž)

*

Pirmadienį vyras skambina į darbovietę:

- Ar negalėčiau ateiti po pietų? Esu labai užimtas! čia priėjo Kindziulis ir tarė:

- Nieko, nieko... gulėkite...

*

Lankytojas šaukia padavėjui:

- Kas per velniava! Šis viščiukas - nešviežias! Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

- Pats esate dėl to kaltas. Juk padavėjas jį siūlė jums praėjusį antradienį, o jūs atsisakėte.

*

Aritmetikos pamokos metu mokytojas skaito vaikams uždavinio sąlygą: Iš priešingų miesto pakraščių į centrą skuba du sunkvežimiai: vienas 90, kitas - 100 km/val greičiu. Kur jie susitiks?"

Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

- Autoinspekcijoje.

*

- Ar negeriau būtų, kad atsiimtum savo žodžius?

- Aš niekada nieko neimu atgal. Čia priėjo Kindziulis ir paprašė:

- Paskolink šimtą rublių.

* 

Jaunas vyrukas metrikacijos biure varžydamasis klausia:

- Prašom pasakyti, kiek kainuoja santuokos registracija? Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

- Penki rubliai ir viskas, ką po to uždirbsi.

*

- Šis lektorius žodžio kišenėje neieško! Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

- Bepigu, kai visos citatos jo portfelyje.

*
- Aš ji labai gerai pažįstu! Kaip savo kišenę.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
- Vadinasi, jis tuščias žmogus.
*
- Žinote, nesu labai prietaringas, tačiau bijau, kai juodas katinas perbėga kelią... Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
- Vaikščiokite su šunimi. . .
*
Atėjo pas merginą du girti vyrai ir sako:
- Paieškok ką nors užkąsti. Išgerti savo atsinešėme.
-Nėra man kada ieškoti, nes kiaulės nešertos. Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
-Jie pabus jums už kiaules.
*
- Jūs gi šį namą žadėjote suremontuoti šventėms?
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
- Bet nepasakė - kokioms.
*
Iš tolimojo plaukiojimo sugrįžusį jauną laivo kapitoną apspito būrelis jaunimo.
- Sakykite, okeanuose tikriausiai kiekviename žingsnyje tyko pavojus?!-čiauška merginos.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
- Ką jūs! Tenai net per šimtus jūrmylių nesutiksi moterų!
*
- Štai teisingumo deivė Temidė.
- O kodėl ji rankose laiko svarstykles? Čia priėjo Kindziulis ir paaiškino:
- Nori priminti, kad už apsvėrimus irgi baudžiama.
*
- Ką čia transliuoja? Klausau, klausau ir nieko nesuprantu.
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
- Profesoriau, juk dabar vaikų valandėlė.
*
Kartą viena mergina gyrėsi:
- Pernai aš pozavau dailininkui, kuris piešė paveikslą „Kleopatra ir gyvatė". Čia priėjo Kindziulis ir paklausė:
- O kas pozavo Kleopatrą?
*
Vienas jaunas rašytojas gyrėsi:
- Šiame kioske parduoda ir mano knygą. Čia priėjo Kindziulis ir paklausė:
- O kuriame ją perka?