Pasijuokime kartu

Horacijus Drapakas

KO REIKIA LAIMEI?
Visi svajojam apie laimę,
Gyvendami mieste ar kaime,
Norėtume bėdų išvengti,
Turėti darbą, sveiką buitį,
Ligų ir kainų neužguiti
Nezysti, o linksmai kikenti.

Ko reikia tokiai gražiai laimei?
O ji neatsiras savaime.
Tik dvi yra jai galimybės:
Tai - aišku, moterų gerovė,
Protinga vyriška būtovė, -
Visi to norim, iš teisybės.

Pridėkim dar vaikų rūpybą,
Ne žodžiais, iš širdies darytą.
Kad tėčiai pašalpų neprauliotų,
Mamų girti neluptų skaudžiai,
Ir būtų gėda mūsų liaudžiai,
Jog turim tokių idijotų.

Kilnius tikslus Veryga kėlė,
Kad sumažėtų degtinėlės
Laisvai ir visada įgyti.
Deja, toli ieškot netenka:
Girtiems skaičiuot nelieka rankų.
Kur taip nueisime, brolyti?

Kasdien policija prie vairo
Ne vieną girtą stabdo žvairą,
Negali kelio jis matyti.
Tokie dažnai kelionę baigtų
Griovy ar prie skaistyklos laiptų,
Jeigu nebūtų sulaikyti.

Todėl, garbusis Prezidente,
Visiems tikra mums būtų šventė,
Jei Tamsta vietoj gražbylystės
Paimtumėt botagą kietą,
Įkrėstumėt į minkštą vietą
Kvailiams, kas gėdos nepažįsta.

Sakysit: veikia demokratija -
Net ir kvailiai įprato ja
Dangstytis, lyg skėčiu per lietų.
Tai ką darysit Ekscelencija
Kol jūsų tęsiasi kadencija,
Kad Lietuvoj kvailių mažėtų?