Kitu kampu

 Kaip žurnalistui, malonu būti liudininku reikšmingų įvykių, kuriuos tenka stebėti ir nušviesti savo klausytojams, skaitytojams. Tarp jų paminėtinas šiomis dienomis įvykęs Kultūros ministerijos ir Socialinių mokslų kolegijos bendradarbiavimo sutarties pasirašymas.  Tai retas toks atsitikimas, kai vyriausybinė institucija - ministerija - susitaria tiesiogiai bendradarbiauti su mokymo įstaiga - kolegija. Paminėsime bent po porą punktų abipusių įsipareigojimų, nes visos sutarties pakartojimas užimtų pernelyg daug laiko. Ministerija įsipareigoja: priimti studentus praktikai atlikti; kartu su Kolegija organizuoti mokslines praktines konferencijas ir seminarus, atlikti kultūros ir meno sričių tyrimus. Kolegija, savo ruožtu, įsipareigoja: padėti įgyvendinti kultūros darbuotojų tobulinimo programas; sudaryti sąlygas Ministerijos renginius organizuoti Kolegijos patalpose.

     Sutartyje Kolegijos patalpos paminėtos ne šiaip sau. Tai išties naujas moderniosios architektūros šedevras, atsiradęs senos nuniokotos Kuro aparatūros gamyklos vietoje. Statinys sukurtas tarsi kūrybiškumo ir socialinių sąveikų avilys. Jame daug atvirų erdvių bendravimui, savarankiškam mokymuisi, renginiams, saviraiškai, poilsiui. Tai tarsi simbolis, kad mokymasis turi būti įdomus, įtraukiantis, aktyvus, kuriantis naujas žinias ir patirtis. Atvirą pastato vidaus erdvę persmelkia dienos šviesa per visą pastato aukštį ir tarytum pritraukia dangaus skliautą į kiekvieną aukštą. Pasak SMK Vilniaus filialo vadovės dr. Gitanos Neverienės, šių rūmų statyba atsiėjo 25 mln. litų, dalį lėšų projektui skyrė pati aukštoji mokykla, o kitą dalį kreditavo „DNB" bankas.

      Socialinių mokslų kolegija yra nevalstybinė aukštoji mokykla, veikianti nuo 1994 metų. Įkurta privačios iniciatyvos pagrindu, kaip Nijolės Skučienės kalbų ir verslo vadybos aukštesnioji mokykla, 2001 metais ji tapo aukštąja neuniversitetine mokykla. Kolegijoje studijuojama pagal 20 programų socialinių, fizinių mokslų ir menų studijų srityse. Veikia 5 katedros, kurios rengia kompetentingus specialistus, vykdo mokslinę taikomąją veiklą, konsultuoja verslo įmones. Kolegijoje įkurti struktūriniai padaliniai - Paslaugų verslui centras, Projektų vadybos centras, Tarptautinių ryšių skyrius, Sumanaus mokymosi centras.

     Tą birželio pradžios dieną Kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė pasirašė bendradarbiavimo sutartį. „Visose srityse ir, žinoma, valstybės valdymo aparate reikia kuo daugiau kūrybiškų žmonių, nes būtent šioje srityje pastebimas inertiškumas. Reikia ugdyti jaunimą, kuris būtų kūrybiškas, pasiruošęs pokyčiams ir kartu socialiai atsakingas. Tiek verslas, tiek valstybės valdymo institucijos turi būti orientuoti į kūrybiškumą. Tikiu, kad mūsų bendras darbas atneš naudos kuriant valstybės tvarumą", - kalbėjo Kultūros ministras Šarūnas Birutis. Po sutarties pasirašymo Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė pristatė kolegijos veiklos rezultatus, pasidalino ateities planais. „Siekiame plėtoti pažangiausias mokymo programas, kurios apjungia kūrybą, meną ir technologijas, mokslą ir verslą. Lietuvoje sukurtas produktas turi būti konkurencingas ", - sakė ji. Socialinių mokslų kolegijos studentės Iveta Vištorskytė ir Ramunė Ričkutė, studijuojančios kūrybos ir pramogų industrijų specialybę ir šiuo metu atliekančios praktiką Kultūros ministerijoje, džiaugėsi galimybe aktyviai prisidėti prie ministerijos veiklos savo įgytomis žiniomis, idėjomis, įgūdžiais.

      Ateityje Socialinių mokslų kolegija planuoja didinti užsienio studentų skaičių. Pernai studentų sulaukta iš Uzbekistano, Kazachstano, Gruzijos, jau keletą metų į SMK važiuojama mokytis iš Azerbaidžano, Nigerijos, Nepalo, Indijos. Pasak kolegijos direktorės, vieno studento iš užsienio įžengimas pritraukia dar daugiau - jis perduoda žinią ir SMK tampa patraukli kitiems užsienio studentams. Studentų iš užsienio skaičius kasmet auga 50 proc. Iš viso SMK turi 2400 studentų, čia dėsto dėstytojai iš JAV, Portugalijos, Jungtinės Karalystės