Kitu kampu

Kijeve, Lietuvos Respublikos ambasadoje įvyko Ukrainos lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavimas. 

Gausiai susirinkusius sveikino Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje Jo Ekscelencija Marius Janukonis, sakydamas, kad „susirinkta pasidalinti patirtimi, išgirsti, ko tikimasi ateityje, bendraujant su ambasada ir tarpusavyje", priminė artėjančio Lietuvos šimtmečio reikšmę, trumpai kalbėjo apie rengiamą nacionalinę ekspediciją Dniepro upe, sustojant ties lietuviams brangiomis vietomis.

Žodį suteikus Mykolo Romerio universiteto atstovui, buvusiam LR Seimo nariui, režisieriui, išgirsta, kad šiame universitete besimokančiais studentais ukrainiečiais, universitetas patenkintas. Jie, baigę mokslus, grįžta dirbti į savo gimtinę, kur juos pasitikę darbdaviai nenusivilia jų žiniomis. 

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė (Dalia Hanke) suvažiavimo dalyviams pristatė Pasaulio lietuvių chartą, VLIKO priimtą 1949 m. birželio 14 d.: „pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę/ Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada/ Kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys. Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė./ Šeima yra tautos gyvybė/ Tautinė kultūra yra kelias į tarptautinį pripažinimą ir bendravimą/ Mokykla yra tautinės dvasios židinys./Mūsų tėvų kovos ir aukos dėl lietuviškos knygos yra testamentinis įpareigojimas visoms Lietuvių Tautos kartoms. Lietuvis organizuoja ir remia spausdintą lietuvišką žodį./Tautos istorija yra geriausia tautos mokytoja. Lietuvis brangina savo tautos praeitį ir tautinius papročius. Lietuvis stengiasi būti vertas savo protėvių, kad paliktų pagarbų pasididžiavimą savo palikuonims./. Kalbėta ir apie tai, kad Pasaulio lietuvių bendruomenei priklauso 45 bendruomenės, o pasaulyje dabar gyvena beveik milijonas lietuvių. Pasaulio lietuvių bendruomenė palaiko glaudžius ryšius su LR Seimu, Vyriausybe, atskiromis ministerijomis, ypač su švietimo ir mokslo, užsienio reikalų. Labai aktualus ir vis niekaip neišsprendžiamas dvigubos pilietybės klausimas. Artėja Lietuvos 100-metis, ir jam ruošiasi ne tik visa Lietuva, bet ir įvairiose pasaulio šalyse išsisklaidę lietuviai. Š.m. liepos 8-11 d. vyks PLB XVI Seimas: dalyvių tarpe bus ir 4 Ukrainos lietuvių bendruomenės nariai.

Justina Jakavonytė, Lietuvos ambasados Ukrainoje atstovė, ragino teikti projektus Lietuvos užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijoms: žadėjo moralinę bei metodinę paramą.

Trumpai ir detaliai apie Ukrainos lietuvių bendruomenę kalbėjo jos pirmininkė Dalia Makarova: Ukrainoje gyvena apie 7000 lietuvių, tačiau bendruomenių veikloje dalyvauja apie 500, t.y. kas 14-tas lietuvis. Juos vienija 10 bendrijų, draugijų, centrų... Kaip ir PLB pirmininkė, Dalia sakė, kad vienas svarbiausių klausimų yra dvigubos pilietybės klausimas ir dar pridėjo, kad Ukrainos lietuviai (kaip ir ukrainiečiai) dažnai išvyksta darbo ieškoti kitur, todėl jų gretos Ukrainoje smarkiai retėja. Jos kalbą palydėjo kiekvienam dalyviui įteiktas PLB išleistas Lietuvos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus ženkliukas.

Marina Trocenko (Lvovo lietuvių bendrijos „Medeina" pirmininko pavaduotoja) sakė, kad Lvovo lituanistinė mokykla - Lvovo lietuvių pasididžiavimas - keičia mokymo formą. Kadangi nesusirenka reikiamas kiekis mokinių, tai dabar ją lanko besikonsultuojantys, tie, kuriems reikia vienu ar kitu klausimu patarti, pamokyti. Draugija nedalyvauja ir projektinėje veikloje dėl finansinio atsiskaitymo sunkumų, nors Dalia Makarova teigė, kad viską galima sutvarkyti, pervedant už projektus gautas lėšas į Ukrainos lietuvių bendruomenės sąskaitą Lietuvoje.

Zaporožės lietuvių bendrijos pirmininkė Regina Baltušytė irgi apgailestavo, kad lituanistinės mokyklos jau nėra, nes, kaip ir daugelyje kur kitur, nesusirenka norintys mokytis, bet draugija gyva savo susitikimais su Zaporožės gyventojais, kuriems pristato Lietuvą. Visai neseniai, minint Taraso Ševčenkos 200-metį, renginyje, trukusiame beveik 2 valandas, kalbėta ne tik apie ukrainiečių poeto, dailininko, rašytojo, etnografo, Imperatoriaus menų akademijos akademiko Taraso Ševčenkos ryšius su Lietuva (Vilniaus universitete mokėsi dailės pas Joną Rustemą), bet ir apskritai apie Ukrainos ir Lietuvos ryšius. Draugijos 20-mečio proga Zaporožėje skambėjo lietuviškos dainos, sukosi poros: čia vyko XII Ukrainos lietuvių dainų ir šokių festivalis. Draugija, kaip ir kitos Zaporožės tautinių mažumų atstovės, visada dalyvauja miesto šventėje „Pokrovskije prazdniki", Nacionalinės vėliavos šventėje. Lietuvą, anot pirmininkės, Zaporožėje ne tik gerbia, bet ir myli. Ir čia, be abejo, draugijos įdirbio esama.

Vinicos lietuvių istorijos ir kultūros centro „Sakalas" pirmininkas Vasilijus Sugak vis dar neatsisako veikloje įamžinti Lietuvos kunigaikščių Karijatovičių, Vinicos įkūrėjų, atminimą Vinicoje, todėl pirmininkas - dažnas svečias tiek Miesto merijoje, tiek susitikimuose su radijo, televizijos, spaudos atstovais.

Vieno seniausių Ukrainos lietuvių susivienijimų - Kijevo Maironio lietuvių draugijos - pirmininkė Virginija Choruža pasidžiaugė, kad vis dar veikia ansamblis „Viltis" ir visur koncertuojantis bei daug aplodismentų sulaukiantis lietuvių folkloro ansamblis „Sesulės". Veikia ir lituanistinė mokykla. Pasakojo ir apie draugijos organizuojamas išvykas po Kijeve esančių, su Lietuva susijusių, vietų lankymą, apie Lietuvos ambasados Ukrainoje organizuojamus renginius - parodas, knygų pristatymus, filmų peržiūras - ir aktyvų dalyvavimą juose.

Įdomią naujieną paskelbė Lietuvos Respublikos garbės konsulo Chersone (Pietų Ukraina) Viktoro Popov patarėja, Kultūros centro Ukraina - Lietuva valdybos pirmininkė Natalija Danutė Bimbiraitė: Chersone dar tebestovi Vytauto Didžiojo bokštas. Pasak legendos, jį statęs pats Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Kultūros centro uždavinys - išsaugoti jį ateities kartoms. 

Ukrainos lietuvių bendruomenės kūrimosi istoriją fragmentiškai pristatė alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis (dabar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas), buvęs vienas iš to vyksmo vykdytojų.

Po oficialiosios suvažiavimo dalies dar ilgai netilo kalbos apie Ukrainos lietuvių šiandieną ir rytdieną, apie artėjantį Lietuvos šimtmetį ir dalyvavimą jame.