Fotografija

Gruodžio 3 d. (trečiadienį) 17.30 val. „Prospekto" galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma kolektyvinė paroda „Mobilumai kadre ir už kadro". Paroda veiks iki sausio 17 d.

Parodos atidarymo metu bus pristatytas ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos 2025 metų metraštis „Lietuvos fotografija". Šiam leidiniui sudarytoja Agnė Gintalaitė atrinko 32 menininkų 302 darbus. Leidinyje taip pat publikuojami Linos Michelkevičės, Dovilės Jakniūnaitės ir Agnės Gintalaitės tekstai. Parodoje rodoma tik nedidelė šią publikaciją pristatančių kūrinių dalis.

Paroda „Mobilumai kadre ir už kadro" Prospekto galerijoje pristato to paties pavadinimo leidinį, kuriame nėra hierarchinės sekos ar kanono, pradedančiųjų skyrelio, geros ar blogos fotografijos, meno ar nemeno, kūriniai veikia kaip tarpusavyje susiję prasmių ir idėjų mazgai, kviečiantys Lietuvos fotografiją mąstyti kaip mobilų, neužbaigtą tinklą, kuriame istorija, geografija ir technologijos kinta kartu su mūsų judėjimais, sustojimais ir gebėjimu kritiškai žiūrėti į pasaulį.

Juozas Kazlauskas savo fotografijose judėjimą parodo kaip egzistencinę būtinybę patirti ir suprasti ribines žmogiškosios būties situacijas, jis juda ne tik geografiškai, bet ir politiškai, nuo Arkties iki Sausio įvykių. Juda ir poetiškai. Būtent šis, poetiškas judesys fotografijoje ,,Mano vaikystės sapnai" (1985 m.) paskatino pasirinkti ją kaip parodos ir leidinio išeities tašką. Žaisminga, menkai žinoma, kanono neatitinkanti nuotrauka atveria tai, kas visada domino fotografą - judesys, kelionė, rizikingas nuotykis, peržengiantis įprastas žmogaus galimybių ribas. Galime tik nujausti, kad šio vaizdo atsiradimo istorijoje neapsieita ir be technologinių eksperimentų. Joje pro lėktuvo langą matyti debesys ir, tarytum Piteris Penas ar Supermenas, skrendantis žmogus.

Istorinius, politinius ir poetinius mobilumo sluoksnius randu ne tik J. Kazlausko, bet ir Romualdo Augūno darbuose. R. Augūno Pamyro ekspedicijos kadrai atskleidžia topografiją kaip kolonijinio ir antikolonijinio judėjimų persipynimo lauką, kuriame lietuviški kalnų pavadinimai tampa tylia rezistencijos forma, įrašyta imperijos žemėlapiuose.

Rūtos Spelskytės fotografija seka paskui magnetito trajektorijas ir tiria neracionalius orientacijos būdus, kuriuose kelionė kaip tyrimas generuoja jutiminį, o ne naratyvinį žinojimą. Kiti autoriai plečia mobilumo sampratą toldami nuo kelionių, bet tik tiesiogine to žodžio prasme. Alio Balbieriaus žvyrkeliai iš paukščio skrydžio paverčia lėto judėjimo infrastruktūrą jautriomis, gyvomis linijomis, įrašytomis į kraštovaizdį, kaip bendro žmogaus ir gamtos pasaulio kūrimo pėdsakus, o ne žmogaus kovą su gamta. Gyčio Skudžinsko „Laukimo zonos" konceptualiu ir poetišku tipologo žvilgsniu rimuoja oro uostų erdves, kuriose mobilumo pažadas virsta lėtu laiko tirpimu, o vieta - depersonalizuota niekieno žeme. Socialinių ir politinių mobilumo režimų įtampą ryškina Rėdos Brandišauskienės „Balta tamsa" - miesto peizažo intervencija, kritiškai pateikianti nekilnojamojo turto neoliberalistinį urbanistinį augimą UNESCO saugomo paveldo sąskaita. Sienos grupės miško dokumentai atskleidžia žmonių kūnus žalojančią judumo ribojimo politiką, kur pelkės ir tankmė tampa pasienio ginklais. Visvaldo Morkevičiaus „Kostya" reflektuoja prievartinį karo sukeltą mobilumą ir naujausiomis technologijomis bando atkurti ne tik namų vaizdą, bet ir jausmą. Kūriniai leidžia suprasti, kad (ne)mobilumas (angl. (im)mobility) niekad nėra neutralus - tai gali būti ir prievarta, ir privilegija.

Nuo karo, netiesos, skausmo ir blogio kartais norisi trumpam nutolti. Iki mėnulio ir atgal. Technologinis ir kosminis mobilumas atsiveria Artūro Medvedevo astrofotografijoje, kur žmogaus žvilgsnis, medijuotas technologijų, tampa kyborgo žvilgsniu ir pamato ūkuose įstrigusį gilujį laiką. Dominykos Kaselytės mikroistorijoje, fotografija, kadras po kadro, juda ne tik įvykio akimirkomis, bet ir emocijomis, kuria afektinę, intersubjektyvią erdvę, kuri nebeleidžia jos pamiršti, kokia paprasta, buitiška ir nereikšminga bebūtų. Taip gimsta miesto legendos. Vego Šimbelio (Das Vegas) „Step by Step" ne tik grąžina žmogiškojo judėjimo tyrimą į vizualų pasakojimą, bet ir demaskuoja reprezentacijos sistemą kaip nepajėgią iki galo suvaldyti mobilumo patirties. Autorius pasitelkia technologiją kurti žinioms apie judėjimą postpozityvistinės epistemologijos perspektyvoje: priešingai nei klasikiniuose Marey ar Muybridge'o tyrimuose, jis nepaklūsta racionalumo režimui, bet atsiveria trikdžiams, netikėtumui ir daugiareikšmiškumui.

Parodos dalyviai: Romualdas Kęstutis Augūnas, Alis Balbierius, Rėda Brandišauskienė, Dominyka Kaselytė, Juozas Kazlauskas, Artūras Medvedevas, Visvaldas Morkevičius, Sienos grupė, Gytis Skudžinskas, Rūta Spelskytė, Das Vegas.

Parodos kuratorė ir leidinio sudarytoja Agnė Gintalaitė.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia Medijų rėmimo fondas.

„Prospekto" galerijos darbo laikas

II-V 12.00-18.00; VI 12.00-16.00