2022 m. gegužes 23 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Fotografija

*print*

Archyvas :: 36-oji FOTOAKADEMIJA NIDOJE – trečioji dalis

2013-09-30
 
Fotomenininko Stasio Paškevičiaus (kairėje) parodos atidarymas Thomo Manno namelyje. Autoriaus nuotrauka

Fotomenininko Stasio Paškevičiaus (kairėje) parodos atidarymas Thomo Manno namelyje. Autoriaus nuotrauka

 

Povilas Sigitas KRIVICKAS,

NŽKA narys

 

 

Nuo fotoreportažo iki „fotomandražo"

 

Kaip teigė Nidos tarptautinio fotomenininkų seminaro dalyviams humanitarinių mokslų daktarė Agnė Naršytė, užpernai išleistoje knygoje „Lietuvos fotografija 1990-2010" ji pamėginusi nubrėžti kelias trajektorijas, kuriomis judėjo lietuviškasis šviesoraščio menas po nepriklausomybės atkūrimo. Po knygos pasirodymo praėjo dveji metai, ir autorės žvilgsnis į praeitį šiek tiek pasikeitė. Naujos parodos, knygos ir autoriai jį netikėtai nukreipė liestine, sujungusia tai, kas knygoje liko tarp eilučių. Anksčiau vaizdų prasmės skaitymas leido įžvelgti juose uždarytą tapatybę ir atmintį, lėto savistabos laiko ir nuobodulio likučius. Dabar į akis krenta nepaaiškinami atsitiktinumai, incidentai, kurie kartais absurdiškai sumezga laiko galus ir nesuderinamas tikrovės. Tačiau liko neskaityta ir tarp fotografijos eilučių, tai turbūt reikštų - tarp kadrų, ten, kur nieko nėra, ko nerodo vaizdas, arba ką jis rodo netiksliai, atspindėdamas išvirkščiai, sudegindamas žinotas tiesas trumpuoju vaizdų jungimu. Dabartinėje lietuviškoje fotografijoje ryškėja vaizdų konfrontavimo tendencijos, rodančios ironijos, grotesko, paradoksalumo apraiškas.

Galima sakyti, kad šiuolaikinė fotografija, išsišakojanti į daugybę krypčių, pasireiškia įvairiopais bandymais, vieno šmaikštuolio žodžiais tariant, - nuo fotoreportažo iki "fotomandražo".

Fotografijos projektų vadovė, šiuolaikinės dailės kuratorė Michaela Bosakova iš Bratislavos (Slovakija) taip pat ieško drąsių ir įdomių fotografų, kurie nebijo eksperimentuoti su realybe bei fotografija, neturi išankstinio nusistatymo, siekia naujos vizijos ir kokybės. Maisto ir mados fotografija šios menų ekspertės nedomina. Ji organizavo daugybę fotografijos parodų Slovakijoje ir Europoje, parašė straipsnių ir apžvalgų fotografijos tema. Yra pagrindinio projekto - enciklopedijos „Europos fotografijos istorija 1900-1938" gamybos ir antrojo jos tomo parengimo  vadovė. Michaela Bosakova seminaro dalyviams kalbėjo apie XX-XXI a. slovakų fotografijos palikimą, o taip pat padarė įdomią  1939-1969 M. Europos fotografijos apžvalgą.

Į senesnius laikus pamėgino grįžti aktyvus fotografijos meno propaguotojas palangiškis Adas Sendrauskas. "Agilos" kultūros renginių centro pašonėje jis įrengė atvirą studiją, darančią nostalgišką retro fotografiją.

Nuo 1986 metų Nevados dykumoje (JAV) vyksta festivalis „Degantis žmogus". Jis yra pripažintas unikaliausiu ir didžiausiu alternatyvaus meno reiškiniu pasaulyje. Per paskutinę rugpjūčio savaitę į festivalį susirenka iki 60 000 dalyvių, realizuojama daugiau kaip 3000 įvairiausių kūrybinių projektų: fantastiškiausių meninių skulptūrų, instaliacijų, perfomansų ir kitų naujausių kūrybinių ieškojimų. Iš įvairių pasaulio šalių atvykę lietuviai 2011 ir 2012 metais festivaliuose pristatė muzikos, molinių lipdinių, Blukio, Velokino ir kitus unikalius projektus. Šių metų lietuvių bendruomenės bendras projektas „Lituanikos Paukščiai" skirtas žymiai Lietuvos datai - Dariaus ir Girėno 80-osioms skrydžio per Atlantą metinėms - paminėti. Fotomenininkas Romualdas Požerskis pasidalino įspūdžiais ir parodė 2008, 2011, 2012, 2013 metais „Degantis žmogus" festivaliuose užfiksuotus amerikiečių bei lietuvių kūrybinius projektus.

1984 metais Rygoje buvęs studentas Valerijus Dolgovas (24 m.) įvykdė dvigubą žmogžudystę. Tyrimas truko dvejus metus, 1986-aisiais paskelbtas nuosprendis - mirties bausmė, o kitais metais įvykdytas. Buvo sukurtas dokumentinis filmas "Aukščiausiasis teismas" (rež. H. Frankas, operatorius A. Seletsiks, fotografas V. Michailovskis). Vilhelmas Michailovskis už filmavimo metu sukurtą fotografijų seriją „Kvietimas mirties bausmei" 1988 metais pelnė WORLD PRESS PHOTO konkurso pagrindinį prizą „Aukso akis". Paskutinę šiemetinio Nidos seminaro dieną įžymiąją savo seriją autorius pristatė žiūrovams "Agilos" kultūros ir turizmo centre.

Viskas prasidėjo dar 1970-aisias, kai Jurijus Vasiljevas ir Jevgenijus Koziulia sugalvojo „Minsko" fotoklube rengti parodas fotografikos tematika. Tuometinėje Sovietų Sąjungoje, užsimaskavus techniniu pavadinimu „Fotografika", atsirado galimybė parodyti visuomenei modernistinę fotografiją, aktą, fotomontažą, kitokias fotografijas, kurių į kitas parodas neįsileisdavo „socialistinio realizmo" saugotojai. „Fotografikos" buvo toji „orlaidė", pro kurią fotomeninikai galėdavo įkvėpti gryno oro, netradiciškai kuriantys fotografai - pasižvalgyti po pasaulį ir parodyti savo kūrinius. Tais laikais parodos „konspiracijos" sumetimais buvo vadinamos tarpklubinėmis, nes tarptautines galėjo organizuoti tik Maskva. Parodose „Fotografika" aktyviai dalyvavo Lietuvos ir užsienio šalių fotografai. Apie tai kolegoms papasakojo nebe pirmą kartą Nidos seminare dalyvaujantis Baltarusijos fotomenininkas Jurijus Vasiljevas.

Ne tokiu duobėtu keliu, kaip "socialistinio lagerio" šalyse, ėjo fotografija Vakaruose nuo pat jos paskelbimo išradimu Prancūzijos mokslų akademijoje 1839 metais: be ideologinių apynasrių ar ezopinio gudravimo prieš vienpartinę valdžią. Tai liudija ir naujausias reiškinys - trečiasis festivalis „Circulation(s)", kurį rengia „Fetart" asociacija. Pastarasis toks sambūris vyko 2013 m. kovą Bagatelio parke Paryžiuje ir sulaukė 28 000 lankytojų. Renginys įvertintas kaip labai teigiama patirtis rodant 43 jaunų fotografų darbus. Plačiajai visuomenei buvo siūloma naujai pažvelgti į Europą per fotografiją. Paryžietė menotyrininkė Olivia Marsaud pristatė rinktinę programą, įskaitant kviestinių svečių ir žiuri atrinktus darbus.

Greta fotografijos meno kūrėjų, kritikų, kuratorių seminare vėl kaip pagrindinė rėmėja dalyvavo garsioji fototechnikos kompanija "Sony", pademonstravusi savo naujoves. Seminaro rengėjai taip pat dėkingi ir kitiems rėmėjams bei partneriams: Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, Neringos miesto savivaldybei (meras D. Jasaitis), laikraščio "Lietuvos rytas" redakcijai, bendrovėms "Smiltynės perkėla" ir "ZoomBook", viešbučiui "Nerija", fotomenininko ir verslininko K. Mizgirio "Gintaro galerijai muziejui", Nidos kultūros ir turizmo centrui "Agila".

Seminaro metu vyko konkursas „Fotografuojame Nidoje 2013". Jame šiemet dalyvavo 95 fotografai, kai pernai dalyvių buvo 77. Tarptautinė vertinimo komisija - Hannes Heikura (Suomija), Michaela Bosakova (Slovakija), Olivia Marsaud (Prancūzija), Romualdas Požerskis, Stanislovas Žvirgždas, Algimantas Aleksandravičius, Edgaras Jazelis - geriausia kolekcija pripažino Sauliaus Žiūros fotografijų rinkinį apie žvejus. Už tai jam įteiktas pagrindinio rėmėjo, „Sony" kompanijos prizas - naujausio modelio fotoaparatas SONY NEX6Y su dviem objektyvais. Arčiausiai pagrindinio prizo dar buvo Dariaus Jurevičiaus, Lauros Vansevičienės, Raimondo Tuminausko kolekcijos. Kito seminaro rėmėjo „ZoomBook" prizais apdovanoti penkių geriausių fotografijų autoriai: Antanas Beniulis, Inga Dinga, Svetlana Batura, Vėtrė Antanavičiūtė, Vytautas Suslavičius.

Tuo ir baigėsi šiemetinis 36-asis tarptautinis fotomenininkų seminaras Nidoje.

 

36-ąją Nidos fotoakademiją palydint

 

Lyg pagreitintame filme praskriejo penketas dienų, per kurias vyko 36-asis  tarptautinis fotomenininkų seminaras Nidoje. Sėkmingai įvykdyta visa numatyta programa -  atkako visi pranešėjai, atvertos ne tik visos planuotos, bet ir papildomos fotoparodos. Pavyko ir konkursas „Fotografuojame Nidoje". Apie jo rezultatus pranešėme praėjusiame rašinyje, o už praėjusių metų geriausias nuotraukas balsavę  portalo "lrytas.lt" skaitytojai pirmenybę atidavė Saros Poisson darbui. Nors kasdien varvanojo lietus, seminaro dalyviai jo beveik nepastebėjo, nes buvo labai užsiėmę. Saulė, lyg atsiprašydama, pasirodė praėjusį šeštadienį, kai teko traukti į namus.

Todėl ne vienas automobilis įkalne dar riedėjo į aikštelę prie Parnidžio kopos, nuo kurios giedru oru galima vienu galvos pasukimu pamatyti ir Kuršių marias, ir Baltijos jūrą. O tarp jų - pušynai, smėlio pusnys ir kas sekundę kintantys rudens debesys, pro kuriuos ryškiu šuoru prasiskverbia saulės spindulių pluoštas. Šie vaizdai liks ne tik gyvoje, bet ir skaitmeninėje atmintyje ar vis labiau grimstančiose praeitin fotojuostelėse.

Nebus pamirštas ir dar vienas rudeninis fotomenininkų sambūris, pelnytai vadinamas rudens fotoakademija. Jame apžvelgta ne tik Lietuvos, Europos, bet taip pat plati dabartinio pasaulinio fotomeno panorama. Pasak svečio iš Japonijos Yukihiro Yoshiharos per fotografiją galima ne tik iš naujo atrasti savo protėvius, nutolusius per šešetą generacijų, bet ir kaupti šiandienos artimųjų veidus, kuriuos džiaugsis atradę ainiai ateityje. Ilgai tikėta fotografijos, kaip nepaneigiamo dokumento galia. Tačiau dabartiniame medijų jungimosi amžiuje kliba ir tokio įsitikinimo pagrindai. Anglų fotomenininkė Anna Fox parodė, kad, pasitelkiant  šviesoraštį, galima kurti įvairias fikcijas, tampančias tikra fakto priešingybe. Panačią mintį išreiškė fotomenininkas, Vilniaus dailės akademijos profesorius Alvydas Lukys sakydamas, kad šiuolaikinėje fotografijoje gausėja krypčių, kai labai nutolstama nuo pradinio „meninio fakto" (artefakto) iškeliant į pirmą planą konceptualumą - idėją šalia artefakto. Taip kvestionuojamas pats realistinis vaizdas. 

Ar fotografija gali būti įvardijama kaip būdas tyrinėti socialinę tapatybę? Ar socialinės tapatybės tyrimas gali būti mokslinio metodo dalimi, kai identiteto problema tiriama sąmoningai, iš anksto pasirinkus veiksmų planą? Kaip fotografija taikoma tapatybės problemos supratimui ir aktualizacijai? Tokius klausimus kėlė menotyrininkė ir parodų kuratorė Eglė Deltuvaitė bei fotomenininkas Arturas Valiauga.         

Sklandų seminaro vyksmą lėmė ne vien Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininko Jono Staselio aktyvus organizuotumas, bet ir jam talkinusių LFS atsakingosios sekretorės Vilmos Samulionytės, fotomenininko ir dizainerio Gyčio Skudžinsko pastangos. Kaip ir ankstesniais metais, tarp seminaro dalyvių buvo populiari iš Vilniaus atvežta laikinoji fotografijos leidinių biblioteka, kurią sukomplektavo ir pateikė lankytojams Palmira Barkuvienė.

Seminare buvo kas veikti ne tik akims, bet ir gomuriui - nuo žuvienės iki rūkytų ešeriukų ar karšių, kuriais mėgautasi seminaro pradžios ir pabaigos pasibuvimuose. Lik sveika, Nida, iki kito rudens!

 

Rubrika "Fotografija" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-09-30 14:41
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

???

2013-10-01 21:16

fotomandražas - tai gerai.....

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media