Fotografija

Tomas Ivanauskas,

specialiai iš Maskvos

Šiemet sukanka 45 metai, kai 1969 m. Maskvoje įvyko paroda „9 Lietuvos fotografai", kurioje buvo pristatyti Lietuvos fotomenininkų - Mariaus Baranausko, Vitalijaus Butyrino, Algimanto Kunčiaus, Vito Luckaus, Aleksandro Macijausko, Antano Miežansko, Romualdo Rakausko, Liudviko Ruiko ir Antano Sutkaus kūriniai. Po tos parodos pirmą kartą panaudotas terminas - Lietuvos fotografijos mokykla. Džiugu, kad šis terminas net ir po tiek metų vis dar gana dažnai yra vartojamas įvairiuose kontekstuose, o ypač Rusijoje, iš kur jis ir kilo.

Lietuvos fotografai (ne tik šis devintukas, bet ir kiti) ir jų kūriniai iki šiol yra garbinami Rusijos kolegų, kritikų ir kiekvienas šios mokyklos nario kūrinių pasirodymas kaimyninėje šalyje yra didžiulis įvykis. Tuo galėjau įsitikinti savo akimis vasario 4 d., Maskvoje, kur brolių Liumjerų vardu pavadintame fotografijos centre įvyko parodos „Vietos genijus. Lietuviškos fotografijos klasika" atidarymas. Parodą atidarė fotografijos centro vadovė Natalija Grigorjeva ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje Renatas Norkus.

Kaip atidarymo metu sakė parodos kuratorės Jana Iskakova ir Katerina Zujeva, ši paroda - tai didžiulis šešerių metų bendradarbiavimo su Lietuvos fotografais bei Lietuvos fotomenininkų sąjunga rezultatas. Parodoje buvo pristatyta net 212 darbų ir atskira retrospektyva, skirta paminėti fotomenininko Vaclovo Strauko 90-mečiui. Be jau anksčiau minėtų fotografų devintuko, išskyrus Liudviką Ruiką, parodoje eksponuojami Romualdo Augūno, Rimanto Dichavičiaus, Audriaus Zavadskio, Jono Kalvelio, Romualdo Požerskio, Virgilijaus Šontos ir jau minėto Vaclovo Strauko kūriniai.

„Tais laikais mes ne tik kad fotografuoti, bet ir pagalvoti apie nuogo moters kūno fotografavimą negalėjome, o štai jūs tai darėte kaip norėjote ir kur norėjote", - su pavydo gaidele kalbėjo vienas parodos lankytojų. Kiti svečiai teiravosi, kaip gyvena mūsų klasikai, ar dar sveiki, gyvi? Viso vakaro metu buvo jaučiamas didžiulis dėmesys ir pagarba mūsų fotografams už tuometinį nonkonformistinį požiūrį, už drasą, už parodytą pavyzdį, už nacionalinės estetikos atskleidimą, už fotografijos meno išlaisvinimą. O Brolių Liumjerų fotografijos centro planuose jau sekantis žingsnis - vadinamosios nuobodulio estetikos atstovų Vytauto Balčyčio, Alfonso Budvyčio, Algirdo Šeškaus ir kitų pristatymas Maskvos publikai.

Vasario 5 d. tame pačiame centre įvyko diskusija „Dialogas apie Lietuvos fotografiją", kurioje dalyvavo menotyrininkė Irina Čmyreva ir du Lietuvos fotografijos mokyklos žinovai bei vertintojai, rašę apie ją ir prieš dešimtmečius, fotografijos kritikai Levas Aninskis ir Anri Vartanovas.

L. Aninskio straipsnių rinkinį „Saulė šakose" apie Lietuvos fotografiją  lietuvių kalba yra išleidusi Lietuvos fotomenininkų sąjunga. Kvietime į šį renginį rašoma, kad septintojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos fotomenininkų sąjunga, vadovaujama Antano Sutkaus, buvo laikoma neoficialia laisvos „fotografinės respublikos" ambasada.