Aktualijos

2026 m. balandžio 23 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas plenariniame posėdyje pagerbė prieš 40 metų įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos aukų atminimą.

Sprogimo metu žuvo 31 elektrinės darbuotojas ir ugniagesys, vėlesniais metais nuo vėžinių susirgimų mirė dar maždaug 100 tūkstančių žmonių.

Dėkodamas avarijos likvidatoriams už jų žygdarbį, Seimo Pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė - minėdami šią sutartį kalbame ne tik apie praeitį, bet ir apie vertybes, atsakomybę už žmogų, pagarbą gyvybei, valstybės pareigą saugoti savo piliečius ir apie tai, kad net didžiausios katastrofos akivaizdoje žmogaus drąsa ir solidarumas gali tapti stipresni už baimę.

„Gyvename laikotarpiu, kai karas ir vėl vyksta šalia branduolinių objektų, kai branduolinės saugos klausimai tampa ne tik technologiniai, bet ir geopolitiniai, todėl Černobylio pamokos šiandien yra kaip niekada aktualios. Jos mums primena: saugumas nėra savaime suprantamas, atsakomybė negali būti atidėta, o tiesa negali būti slepiama", - sakė J. Olekas.

Pasak Seimo narės Ilonos Gelažnikienės, Černobylio tragedija neapsiribojo viena valstybe ar karta, jos padariniai palietė visą Europą ir tebėra juntami iki šiol.

„Nuoširdi pagarba avarijos likviduotojams, žmonėms, kurie stojo prieš nematomą priešą, dažnai nesuvokdami tikrojo pavojaus masto. Jie dirbo sudėtingomis sąlygomis, aukodami savo sveikatą, neretai ir gyvybę. Turime kalbėti labai aiškiai: valstybės pareiga nesibaigia prisiminimu, ji tęsiasi per konkrečius sprendimus, tai yra sveikatos priežiūrą, socialines garantijas, pagalbą tiems, kurie sumokėjo savo sveikata už bendrą saugumą", - sakė I. Gelažnikienė.

 

Asociacijos Lietuvos judėjimo „Černobylis" pirmininko pavaduotojas Antanas Turčinas pasigedo deramo valdžios dėmesio černobyliečiams: „Mes nesame prašytojai. Mes esame tie, kurie savo sveikata ir gyvybe nupirko švarų dangų virš Lietuvos ir Europos. Nesitikime stebuklų, tikimės pagarbos ir teisybės. Pagarba - tai ne tik gėlės prie paminklo kartą per metus. Pagarba tai, kai likvidatorius neturi įrodinėti gydytojui, kodėl jam skauda vieną ar kitą daiktą. Tai - kai vaistai ir reabilitacijos prieinami ne popieriuje, o realybėje. Tai - kai mūsų vaikai ir anūkai žino, kad jų tėvai, seneliai nebuvo tiesiog černobyliečiai, jie buvo gelbėtojai."

Padėką Lietuvai išsakiusi Ukrainos ambasadorė Olha Nikitchenko pabrėžė, kad branduolinis pavojus išlieka ir mūsų dienomis, jau penktus metus vykstant Rusijos agresijai Ukrainoje: „Černobylio uždaroji zona buvo viena pirmųjų teritorijų, kurią užėmė Rusijos invazinės pajėgos. Agresorius taip pat užėmė Zaporožės atominę elektrinę ir šiandien susiduriame su situacija, kuri neturėtų būti įmanoma šiuolaikiniame pasaulyje: civilinis branduolinis objektas paverstas karine pozicija. Ginkluotos pajėgos yra ten, kur turėtų būti tik inžinieriai ir saugos specialistai. Sprendimai, turintys įtakos branduolinei saugai, priimami spaudimo sąlygomis, be skaidrumo ir nepaisant tarptautinių normų, ir tai kelia grėsmę, peržengiančią Ukrainos ribas." 

Po Černobylio atominės elektrinės avarijos 20 proc. Baltarusijos teritorijos buvo padengta radiacija, milijonas žmonių buvo priversti palikti savo gimtąsias vietas. Mamos gimtąjį kaimą dėl avarijos praradęs Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas, Nobelio taikos premijos laureatas Alesas Bialiackis priminė netoli Lietuvos sostinės Vilniaus iškilusią branduolinę grėsmę ir išsakė savo paramą mūsų šalies pozicijai: „Baltarusijos atominė elektrinė yra hibridinio karo, kuriuo siekiama destabilizuoti padėtį Rytų Europoje, apraiška. Todėl Lietuvos pozicija principinga ir racionali, nusipelno visapusiško palaikymo".

1986 m. balandžio 26 d. Černobylio atominėje elektrinėje įvykusi avarija sukrėtė visą pasaulį. Černobylio katastrofos likvidavimo darbuose 1986 -1990 metais dalyvavo apie 800 tūkstančių likviduotojų, tarp jų 7 tūkstančiai Lietuvos piliečių.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5) 209 6203, el. p. saule.trembo@lrs.lt