Aktualijos

Ugnė Rimkutė/ Nuėjusi į Lietuvos moksleivių sąjungą (LMS) aš supratau, kad ateitį siesiu su žurnalistika, komunikacija ir bendravimu su kitais žmonėmis. LMS buvau pasirinkusi rinkodaros komitetą, tačiau ten man nesisekė ir perėjau į renginių organizavimą. Dalyvavau konferencijose ir diskusijose, stebėjau kitų žmonių darbą, sėmiausi idėjų ir realizavau sumanymus. Tačiau po kelių mėnesių buvimo ten – išėjau. Po to daug savo laiko skyriau straipsnių bei knygų skaitymui, dainavimui ir grojimui gitara, pianinu. Buvo tokių dienų, kai neturėjau motyvacijos veikti, mąstyti. Neturėjau tikslo ir jaučiausi bejėgė, bet radau Jaunųjų žurnalistų klubą.

Justina Molytė/ Daugelis vaikų tokiomis pačiomis ligomis serga skirtingai. Vieniems komplikacijos būna didesnės, kitiems – mažesnės. Ankščiau nuo tokių ligų kaip gripas niekas neskiepydavo. Todėl šia liga vaikų susirgdavo daugiau negu dabar. Kai atsirado skiepai, jais skiepytis pradėjo vis daugiau žmonių. Tad ir sergamumas ligomis, nuo kurių skiepijama, sumažėjo. Kartais vaikams ligos yra malonumas. Nereikia eiti į mokyklas, darželius. Jie būna namuose, žiūri televizorių, žaidžia telefonu, skaito, ilsisi. Tačiau ligos turi ne tik "gerąsias" puses, bet ir blogąsias. Dėl sunkių ligų dažniausiai vaikus paguldo į ligoninę. O kartais, kai sergama infekcine liga, neleidžiama lankyti ligonių.

Deimantė Subačiūtė/ Koronavirusas sparčiai plinta pasaulyje. Atkeliavo jis iš vieno Kinijos miestelio, kol kas Lietuvos dar nepasiekė. Bet jau dabar oro uostuose atskrendantiems keleiviams matuojama temperatūra, užsieniečiams dalijami lankstinukai, kurie informuoja, kur kreiptis blogai pasijutus. Nuo 2019 metų gruodžio 31 dienos iki šių metų sausio 26 dienos iš viso užregistruota 2 782 koronavirusu užsikrėtę žmonės. Daugiausia jų yra Kinijoje. Ar Europą jau pasiekė šis siaubingas virusas? Kokiose Europos šalyse jis jau yra? Ar negalvojate, kad šis virusas galėtų pasiekti Lietuvą?

Aistė Pugačiauskaitė/ Šiais laikais stengiamasi gerinti žmonių požiūrį į pedagogo darbą. Būti mokytoju nėra prestižas ir dėl šios priežasties trūksta gerų mokytojų. Dažniausiai žmonės, norintys dirbti pedagogo darbą ir turintys tam pašaukimą, pasuka kitu keliu būtent dėl prestižo nebuvimo. Taigi, kaip paskatinti žmones rinktis šią profesiją? Pati esu turėjusi kelias mokytojas, kurios įnešė didžiulį indėlį į mano gyvenimo suvokimą ir leido suprasti, kad mokytojas gali būti kaip draugas. Nusprendžiau paklausti mokytojos Akvilės Kazlauskienės ir Agnės Motiejūnės apie jų požiūrį į savo darbą ir pedagogų padėtį Lietuvos visuomenėje.

Iveta Siničina/ Šiais laikais, kaip žinome, gana daug vaikų keičia savo mokyklą. Labiausiai žinoma priežastis yra ta, kad tėvai turi pakeisti gyvenamąją vietą dėl savo darbo. Arba šeima mėgsta keliauti ir mokyklos keitimas yra jiems kaip naujas išbandymas. Kitos priežastys: mokiniams jų mokyklos lygis per žemas ir jie ieško daug geresnės mokyklos, arba mokykloje iš vaikų tyčiojasi kiti. Aišku, kad ne visi vaikai sugebės papasakoti apie patyčias savo tėvams. Esu sutikusi nemažai naujokų. Buvo atvejų, kai juos ne visi klasės mokiniai norėjo priimti.

Aistė Pugačiauskaitė/ Didelė dalis šių laikų suaugusiųjų yra linkę į materializmą, nori turėti daugiau ir daugiau pinigų ar daiktų. O koks yra vaikų ir jaunimo požiūris į pinigus? Ar šiais laikais jauni žmonės supranta pinigų vertę ir reikšmę? Tėvai dažnai pinigais skatina savo atžalas. Šiais laikais ir seneliai savo anūkams negaili didelių sumų ir už gerą pažymį, ir už padeklamuotą eilėraštuką. Tačiau neretais atvejais tokie „atlygiai“ vaikams tampa kaip žaidimas ir jie nesupranta, ką su pinigais daryti. Duotais pinigais vaikai giriasi darželiuose ar mokymosi įstaigose, kas tik dar labiau sukelia norą turėti daugiau pinigų.

Aistis Michailovskis/ Kūno kultūra – tai pamoka, kurioje turėtų sportuoti, mankštintis ar judėti visi vaikai, tačiau taip toli gražu nėra. Vaikai mūsų klasėje per pertraukas laksto išsijuosę ir jokių negalavimų neturi nė vienas, bet prasidėjus kūno kultūros pamokai priežasčių, kodėl tądien jie sportuoti negali, yra begalė. Pavyzdžiui, skauda koją, nors ką tik bėgiojo ir net žaidė futbolą, arba ,,atsitiktinai'' antrą mėnesį pamiršo aprangą. Aš juos pavadinčiau profesionaliais simuliantais, nors mokytoja jais tiki. Tačiau lazda turi du galus: vaikai visvien turi atlikti pratimus, kuriuos visi turi atsiskaityti, ir pusmečio gale jie negauna teigiamo įvertinimo.

Girmantė Zolubaitė/ Kalėdos – kone visų laukiamiausia šventė. Jų laukia tiek vaikai, tėvai ar net seneliai. O taip nutinka, nes visi laukia to stebuklo, kai po egle randamos dovanos. Tačiau kai kuriuos vaikus apdovanoja jų pačių tėvai. Tad jie nustoja tikėti šiuo stebuklu. Na, o kitiems tai šventė, kai atsibudus ryte po egle randi dovanų. Taigi ar Kalėdų Senelis neša ne tik staigmenėles, bet ir reikalingus daiktus? Į šį klausimą atakymas yra: ,,Taip!’’ Aš nuo pirmos klasės svajoju tapti skaute, o šiais metais esu dėl to pakvaišusi. Tad Kalėdų Senelis man atnešė miegmaišį ir kompasą. O mama padovanojo skautišką gertuvę.

Aistis Michailovskis/ Internetiniai žaidimai įtraukia ne tik vaikus, bet ir paauglius. Daugelis berniukų žaidžia su šaudymu ir lenktynėmis susijusius žaidimus, tačiau tikrai ne visi. Kiti to net neapsikenčia, kai kurie labiau mėgsta kitokio stiliaus žaidimus, pavyzdžiui, krepšinį, futbolą, boksą… Šiuo metu tarp populiariausių ir žaidžiamiausių yra “Minecraft, League of Lefgends”, OVERWATCH, Fifa 2020 ir daugelis kitų. Tačiau kai kurie žaidimai vaikams, o ypač paaugliams sukelia neigiamas emocijas, vėliau jie tai naudoja tikrame gyvenime.

Girmantė Zolubaitė/ Pasaulyje yra daugybė žmonių, turinčių regos negalią. Juos gatvėje galima atpažinti iš baltos lazdelės arba juodų akinių. Tokiems žmonėms yra sunku išgyventi. Tad į pagalbą atskuba artimieji. Mes žaidėme žaidimą, kurio metu turėjome užsirišę akis eiti palei virvę. Kad būtų lengviau, pagalbon atskubėjo draugai. Mes pasidalinome į dvi komandas ir rungtyniavome. Kas pasiekdavo nustatytą vietą neprilietęs virvės, laimėdavo savo komandai tašką. Aš per šį žaidimą jaučiausi nejaukiai. Nes nieko nemačiau. Laimei, draugai labai tiksliai viską nurodinėjo ir beveik pelniau tašką! Per šį žaidimą mes patyrėme, ką reiškia nematyti.

Justina Molytė/ Akliems žmonėms gyventi tikrai sunku. Pasikliauti kitų nuomone nelengva, žmonės gali tau pasakyti netiesą ir tai gali baigtis net nelaime. Kai pabandžiau pati vaikščioti užrištomis akimis ir pasikliauti kitų žodžiais, supratau, kad tai tikrai sudėtinga. Ne kartą mačiau gatve praeinant žmogų, kuris turi regos sutrikimą, ir kaip jam niekas nepadeda. Bet gal jis to neparodo viešoje aplinkoje. Regos sutrikimus turintys žmonės dažniausiai vaikšto su balta lazdele ir juodais akiniais. Mano artimųjų rate nėra žmogaus, kuris turi regos sutrikimų. Aš pati nešioju akinukus ir klasėje esu ne vienintelė, kuriai jų reikia.

Viktorija Kšanaitė/ Pasaulyje galite sutikti labai įvairių vaikų. Vieni gali būti gabūs ir entuziastingi, kiti sumanūs ir rimti, o treti tikri svajotojai, per matematikos pamokas pasirėmę ranka smakrą ir skrajojantys padebesiais. Tačiau vaikų būna ir piktų, irzlių ar įžūlių, nemandagių. Šiandien papasakosiu apie nemandagius vaikus. Ar manote, jog visada elgiatės su kitais maloniai ir nuolankiai? Apskritai, kaip reikia elgtis mandagiai? Iš pradžių žmogus sprendžia apie jūsų mandagumą iš pirmo pokalbio.

Justina Molytė/ Telefonų pagrindinė paskirtis yra susisiekimas su kitais žmonėmis skambučiais ir žinutėmis. Bet jis turi ir daugiau paskirčių, viena iš jų – fotografavimas. Niekas turbūt nepagalvotų, kad tai gali būti nesaugu. Juk nuotraukų siuntimas nėra blogai, ypač jei siunti draugėms, giminėms, mamai ir t.t. Tiesiog prieš siųsdami nuotraukas pagalvojate, kam siunčiate, kokias nuotraukas siunčiate ir ar tai saugu. Prisiminkite, ką pasakojo kiti iš savo patirties, skaitytos internete ir girdėtos, o gal patys susidūrėte su problemine situacija.

Gratas Dermontas/ Saugus moksleivių elgesys kelyje rūpi ne visiems. Yra tokių žmonių, kurie dažnai vaikšto ne per perėją ir visiškai nesilaiko eismo taisyklių. Manau, kad ne tik aš, bet ir jūs esate matę moksleivius ne vietoje kertant gatvę. Nors juos mokykloje ir moko, kad tai nesaugu, bet bėgdami ar būdami su draugais vaikai tai pamiršta ir suaugusieji, kurie vairuoja, turi stabdyti ar atlikti kitus manevrus kritinėje situacijoje. Tiesą sakant aš ir pats esu keletą kartų nesaugiai kirtęs gatvę skubėdamas, bet stengiausi tai daryti kuo greičiau, atidžiau ir saugiau.

Vakaris Vingilis/ Vilnietis Lukas Mackevičius būdamas moksleiviu ieškojo savęs daugybėje veiklų. Lankė įvairius sporto būrelius, Kūrybos studijoje mokėsi kūrybinio rašymo ir publikuodavo tekstus internete. Bet visai neseniai pradėjo save pažinti kitoje srityje – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pradėjo studijuoti kino dramaturgiją. Nuo pat vaikystės Luką traukė kūryba bei menas, taigi toks pasirinkimas nebuvo spontaniškas. Šis interviu su buvusiu Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Kūrybos studijos nariu, o dabar jau studentu, galbūt būsimu dramaturgu Luku – apie kino dramaturgiją, pomėgius ir paauglystėje lankytus būrelius.

Girmantė Zolubaitė/ Lietuvos motokroso čempionato antrajame etape, vykusiame birželio 22-23 dieną Anykščių Mickūnų trasoje, dalyvavo tiek suaugę, tiek vaikai. Vienas iš jų – dešimtmetis Benas Blaževičius, bendroje įskaitoje užėmęs ketvirtą vietą. Benas gyvena Airijoje. Jam labai patinka šis sportas ir labai norėtų tapti čempionu. O kas to nenori? Berniukas jau turi daug laimėjimų. Airijoje, 50cc motociklų klasėje, Benas yra laimėjęs daug pirmų ir prizinių vietų. Beno negąsdina šis rizikingas sportas. Vienų varžybų metu įvyko nelaimė. Startuojant jį užkliudė varžovas, Benas nukrito nuo motociklo ir jį pervažiavo dar 3 ar 4 vaikai.

Mėta Liepa Kvedaravičiūtė/ Aš nelabai mėgstu žiūrėti televizorių, todėl daugiau laiko praleidžiu naršydama telefone. Aš turiu daug socialinių tinklų: Snapchat'ą, Instagram'ą bei Twitter'į. Telefone mėgstu užeiti į šias socialines erdves, bet dažniau naudojuosi Youtube. Ten aš labai mėgstu žiūrėti savo mėgstamos grupės ''BTS" įrašus, dainas ir juokelius. Man labai patinka, kaip jie dainuoja ir šoka. Aš labai norėčiau, kad "BTS" su koncertiniu turu atvyktų ir į Baltijos šalis. Taip pat Messenger'yje aš labai mėgstu susirašinėti su draugėmis. Gerda su telefonu praleidžia daug laiko, bet stengiasi laiką riboti.