Aktualijos

Vakaris Vingilis/ 2019-ųjų metų pabaigoje Kinijoje prasidėjusi koronaviruso infekcija pasaulyje sujaukė tikrai ne vieno žmogaus planus. Jai sparčiai besiplečiant buvo atšaukta daugybė renginių, sporto varžybų ir kitokių veiklų. Ištisuose miestuose paskelbtas karantinas, daugybė parduotuvių, restoranų ir kitų įstaigų laikinai sustabdė savo veiklą. Nemenkas iššūkis teko ir švietimo sistemai – moksleiviai buvo paleisti dviejų savaičių atostogų, po kurių turi sekti trijų savaičių nuotolinis moksleivių mokymas, kuris taip pat gali būti pratęstas. O juk artėja mokslo metų pabaiga...

Deimantė Subačiūtė/ Pirmą kartą Lietuvoje, nespėjus grįžti į mokyklą po atostogų, mes ir vėl turime sėdėti namuose. Tik šį kartą ne atostogos, o kur kas blogiau. Viskas prasidėjo nuo koronaviruso, dėl jo mes ir turime likti namuose. Lietuvoje paskelbtas karantinas, kaip ir daugelyje valstybių. Uždarytos parduotuvės, pramogų arenos, prekybos centrai ir kitos vietos. Dirba tik maisto prekių parduotuvės, taip pat ir vaistinės. Sėdėdama namuose jau antrą savaitę aš nebeturiu ką veikti ir nežinau, ką veiksiu dar po kelių savaičių. Grįžimas į mokyklas po šių ilgųjų atostogų, manau, mums bus tikrai sunkus.

Girmantė Zolubaitė/ Energetikos ir technikos muziejuje su klase apsilankėme dieną prieš karantiną. Tada dar nieks nesibaimino ir ten lankėsi kelios grupės. Aš ir mano klasė atkeliavome į edukaciją "Iliuzijos – mokslas, mistika ar apgaulė?". Mus pasitiko griežta, bet tuo pačiu ir draugiška muziejaus darbuotoja Viktorija. Kai susipažinome, keliavome pradėti edukacijos, bet mergina mus nuvedė prie elektrinės katilo, kur papasakojo, kaip sukurdavo elektros energiją seniau. Na, o tada, mūsų laukė įdomioji dalis...

Gerda Kasčiūnaitė/ Šiais permainingais laikais, kai žinios apie globalinį atšilimą ir būdus, kaip jį stabdyti, apskrieja pasaulį taip greitai, keičiasi ne tik gamtos sąlygos, bet ir žmonių įpročiai. Automobiliai keičiami į vaikščiojimą pėsčiomis, o dažnai ir į važinėjimą dviračiais. Tačiau ne visi miestai yra deramai pasiruošę dviratininkų antplūdžiui. Vilnius yra vienas iš tų miestų, kuriame ruošimasis populiarėjančiam dviračių srautui juda labai lėtai. Vilniuje jau yra "Cyclocity Vilnius" dviračiai ir jų stovėjimo aikštelės, tačiau paprastiems dviračiams stovėjimo aikštelių Vilniaus mieste rasti yra tikrai sunku, nes jų nėra daug.

Aistis Michailovskis/ Koronavirusas jaukia visus planus tiek sporte, tiek už jo ribų. Sportininkai nebegali treniruotis kartu su komanda, dalyvauti varžybose, dėl viruso net metams buvo nukelta Japonijos sostinėje Tokijuje turėjusi vykti olimpiada. Dauguma sportininkų pagal galimybes sportuoja individualiai namuose, jei tai tik yra įmanoma. Tą ragina daryti ir treneriai, kad grįžtume ne silpnesni, o dar stipresnni ir patobulėję. Aš žaidžiu krepšinį, todėl stengiuosi kuo dažniau būti lauke – treniruojuosi krepšinio aikštelėje. Treneris yra atsiuntęs planą, pagal kurį ruošiuosi fiziškai. Bet yra daug kitų sporto šakų, kur sportininkai šiuo laikotarpiu treniruotis neturi galimybių.

Rapolas Streikus/ Jau keletą metų iš eilės Lietuvos mokyklose daugėja moksleivių, o mokytojų skaičius mažėja. Kasmet stojančiųjų į pedagogikos studijas vis mažiau, o tuo pačiu atsiranda galimybė studijuoti ir ne tokiems stropiems studentams. Lietuvoje situacija yra labai įvairi dėl demografinių aspektų. 2018-2019 m. statistika rodo, kad vidutiniškai vienam mokytojui tenka 13 mokinių, o kaimo mokyklose vienam pedagogui tenka 7 vaikai. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro aiškinimu, šiuo metu susiduriama su keliais veiksniais.

Gerda Kasčiūnaitė/ Vaikščiojimas stogais – labai pavojingas užsiėmimas. Bet tuo užsiima įvairūs darbininkai, kurių darbas yra susįjęs su buvimu ant stogų. Statybininkai, stogų smaluotojai, tvarkytojai, remontininkai ir kiti darbininkai, kurie dažniausiai vilki išsiskiriančiomis uniformomis, žmonių yra gerai pastebimi. Aplinkiniai suvokia, jog tokių darbininkų buvimas ant stogų yra susijęs su jų darbu, tad jokių įtarimų apie galimą netinkamą ar net ir pavojų gyvybei keliančią veiklą nekyla. Kartais ant stogų nuklysta vaikai, paaugliai ar jaunuoliai, kurie iki galo nesuvokia didžiulės grėsmės.

Vakaris Vingilis/ Paaugliai yra labai energingi, veiklūs ir visada ieškantys nuotykių. Tam, kad išsilietų ir pasilinksmintų, jie organizuoja įvairiausius vakarėlius. Juose su draugais žaidžia žaidimus, klausosi muzikos ir šoka, bet tai tik vienas iš vakarėlių tipų. Egzistuoja ir tokių, kuriuose susirenka ir nepažįstama publika, vartojamas alkoholis, žaidžiami azartiniai žaidimai ir taip mezgamos pažintys. Kadangi vakarėliai nevyksta lauke, dažnu atveju jiems reikalinga erdvė. Vadinamuosius „plotus“ mokyklinio amžiaus jaunuoliai rengia be tėvų žinios, jiems nesant namuose.

Ugnė Rimkutė/ Nuėjusi į Lietuvos moksleivių sąjungą (LMS) aš supratau, kad ateitį siesiu su žurnalistika, komunikacija ir bendravimu su kitais žmonėmis. LMS buvau pasirinkusi rinkodaros komitetą, tačiau ten man nesisekė ir perėjau į renginių organizavimą. Dalyvavau konferencijose ir diskusijose, stebėjau kitų žmonių darbą, sėmiausi idėjų ir realizavau sumanymus. Tačiau po kelių mėnesių buvimo ten – išėjau. Po to daug savo laiko skyriau straipsnių bei knygų skaitymui, dainavimui ir grojimui gitara, pianinu. Buvo tokių dienų, kai neturėjau motyvacijos veikti, mąstyti. Neturėjau tikslo ir jaučiausi bejėgė, bet radau Jaunųjų žurnalistų klubą.

Justina Molytė/ Daugelis vaikų tokiomis pačiomis ligomis serga skirtingai. Vieniems komplikacijos būna didesnės, kitiems – mažesnės. Ankščiau nuo tokių ligų kaip gripas niekas neskiepydavo. Todėl šia liga vaikų susirgdavo daugiau negu dabar. Kai atsirado skiepai, jais skiepytis pradėjo vis daugiau žmonių. Tad ir sergamumas ligomis, nuo kurių skiepijama, sumažėjo. Kartais vaikams ligos yra malonumas. Nereikia eiti į mokyklas, darželius. Jie būna namuose, žiūri televizorių, žaidžia telefonu, skaito, ilsisi. Tačiau ligos turi ne tik "gerąsias" puses, bet ir blogąsias. Dėl sunkių ligų dažniausiai vaikus paguldo į ligoninę. O kartais, kai sergama infekcine liga, neleidžiama lankyti ligonių.

Deimantė Subačiūtė/ Koronavirusas sparčiai plinta pasaulyje. Atkeliavo jis iš vieno Kinijos miestelio, kol kas Lietuvos dar nepasiekė. Bet jau dabar oro uostuose atskrendantiems keleiviams matuojama temperatūra, užsieniečiams dalijami lankstinukai, kurie informuoja, kur kreiptis blogai pasijutus. Nuo 2019 metų gruodžio 31 dienos iki šių metų sausio 26 dienos iš viso užregistruota 2 782 koronavirusu užsikrėtę žmonės. Daugiausia jų yra Kinijoje. Ar Europą jau pasiekė šis siaubingas virusas? Kokiose Europos šalyse jis jau yra? Ar negalvojate, kad šis virusas galėtų pasiekti Lietuvą?

Aistė Pugačiauskaitė/ Šiais laikais stengiamasi gerinti žmonių požiūrį į pedagogo darbą. Būti mokytoju nėra prestižas ir dėl šios priežasties trūksta gerų mokytojų. Dažniausiai žmonės, norintys dirbti pedagogo darbą ir turintys tam pašaukimą, pasuka kitu keliu būtent dėl prestižo nebuvimo. Taigi, kaip paskatinti žmones rinktis šią profesiją? Pati esu turėjusi kelias mokytojas, kurios įnešė didžiulį indėlį į mano gyvenimo suvokimą ir leido suprasti, kad mokytojas gali būti kaip draugas. Nusprendžiau paklausti mokytojos Akvilės Kazlauskienės ir Agnės Motiejūnės apie jų požiūrį į savo darbą ir pedagogų padėtį Lietuvos visuomenėje.

Iveta Siničina/ Šiais laikais, kaip žinome, gana daug vaikų keičia savo mokyklą. Labiausiai žinoma priežastis yra ta, kad tėvai turi pakeisti gyvenamąją vietą dėl savo darbo. Arba šeima mėgsta keliauti ir mokyklos keitimas yra jiems kaip naujas išbandymas. Kitos priežastys: mokiniams jų mokyklos lygis per žemas ir jie ieško daug geresnės mokyklos, arba mokykloje iš vaikų tyčiojasi kiti. Aišku, kad ne visi vaikai sugebės papasakoti apie patyčias savo tėvams. Esu sutikusi nemažai naujokų. Buvo atvejų, kai juos ne visi klasės mokiniai norėjo priimti.

Aistė Pugačiauskaitė/ Didelė dalis šių laikų suaugusiųjų yra linkę į materializmą, nori turėti daugiau ir daugiau pinigų ar daiktų. O koks yra vaikų ir jaunimo požiūris į pinigus? Ar šiais laikais jauni žmonės supranta pinigų vertę ir reikšmę? Tėvai dažnai pinigais skatina savo atžalas. Šiais laikais ir seneliai savo anūkams negaili didelių sumų ir už gerą pažymį, ir už padeklamuotą eilėraštuką. Tačiau neretais atvejais tokie „atlygiai“ vaikams tampa kaip žaidimas ir jie nesupranta, ką su pinigais daryti. Duotais pinigais vaikai giriasi darželiuose ar mokymosi įstaigose, kas tik dar labiau sukelia norą turėti daugiau pinigų.

Aistis Michailovskis/ Kūno kultūra – tai pamoka, kurioje turėtų sportuoti, mankštintis ar judėti visi vaikai, tačiau taip toli gražu nėra. Vaikai mūsų klasėje per pertraukas laksto išsijuosę ir jokių negalavimų neturi nė vienas, bet prasidėjus kūno kultūros pamokai priežasčių, kodėl tądien jie sportuoti negali, yra begalė. Pavyzdžiui, skauda koją, nors ką tik bėgiojo ir net žaidė futbolą, arba ,,atsitiktinai'' antrą mėnesį pamiršo aprangą. Aš juos pavadinčiau profesionaliais simuliantais, nors mokytoja jais tiki. Tačiau lazda turi du galus: vaikai visvien turi atlikti pratimus, kuriuos visi turi atsiskaityti, ir pusmečio gale jie negauna teigiamo įvertinimo.

Girmantė Zolubaitė/ Kalėdos – kone visų laukiamiausia šventė. Jų laukia tiek vaikai, tėvai ar net seneliai. O taip nutinka, nes visi laukia to stebuklo, kai po egle randamos dovanos. Tačiau kai kuriuos vaikus apdovanoja jų pačių tėvai. Tad jie nustoja tikėti šiuo stebuklu. Na, o kitiems tai šventė, kai atsibudus ryte po egle randi dovanų. Taigi ar Kalėdų Senelis neša ne tik staigmenėles, bet ir reikalingus daiktus? Į šį klausimą atakymas yra: ,,Taip!’’ Aš nuo pirmos klasės svajoju tapti skaute, o šiais metais esu dėl to pakvaišusi. Tad Kalėdų Senelis man atnešė miegmaišį ir kompasą. O mama padovanojo skautišką gertuvę.

Aistis Michailovskis/ Internetiniai žaidimai įtraukia ne tik vaikus, bet ir paauglius. Daugelis berniukų žaidžia su šaudymu ir lenktynėmis susijusius žaidimus, tačiau tikrai ne visi. Kiti to net neapsikenčia, kai kurie labiau mėgsta kitokio stiliaus žaidimus, pavyzdžiui, krepšinį, futbolą, boksą… Šiuo metu tarp populiariausių ir žaidžiamiausių yra “Minecraft, League of Lefgends”, OVERWATCH, Fifa 2020 ir daugelis kitų. Tačiau kai kurie žaidimai vaikams, o ypač paaugliams sukelia neigiamas emocijas, vėliau jie tai naudoja tikrame gyvenime.