Aktualijos

Girmantė Zolubaitė/ Mokytojai. Šis žodis gali reikšti gana daug. Mokytojais mums pirmiausia tampa tėvai, vėliau ir seneliai. Tačiau nepamirškime ir tų mokytojų, mokančių mus mokykloje ar mokiusių darželyje, juk kartais jie vadinami net antraisiais tėvais. Daugelis mokytojus įsivaizduoja senus, nes sakoma, kuo senesnis, tuo protingesnis. Tačiau tai nebūtinai yra tiesa. Šiame straipsnyje publikuojame interviu su vienu iš jauniausių mokytojų – Vilniaus Žemynos progimnazijoje dirbančiu Jonu Jankausku./Taigi pradėkime nuo to, kiek jums metų?/ Man trisdešimt septyneri./ Kiek metų mokytojaujate?/ Jau penktus metus.

Vakaris Vingilis/ Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių neįgalūs žmonės yra integruojami į sportą ir kitas veiklas. Jie aktyviai jose dalyvauja, stengiasi bei noriai siekia įvairių pergalių sporto srityje. Lietuvoje neįgaliųjų integracija užsiema parolimpinis komitetas, neįgaliųjų sporto federacija, įvairūs klubai. Kalbiname Lietuvos sporto universiteto dėstytoją, Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo prezidentę – Vaidą Pokvytytę.

Vakaris Vingilis/ Dėl koronaviruso Lietuvoje buvo sujaukti daugybės žmonių planai, moksleiviai ėmė mokytis iš namų, daugybė žmonių pradėjo darbą nuotoliniu būdu. Šalies abiturientai taip pat susidūrė su problemomis, daugelis svarsto, kaip laikys egzaminus ir kur norėtų studijuoti. Taip pat ne vienas dvyliktokas rimtai susimąstė, ar jo studijų pasirinkimas tikrai geras, galbūt visą gyvenimą jis tokio darbo net nenorės dirbti. Tokias mintis paskatino ir šalies herojais praminti gydytojai, ypač virusologai, gelbėjantys sergančiuosius virusu.

Vakaris Vingilis/ Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos paskelbus karantiną daugybė žmonių pradėjo dirbti iš namų ar pasiėmė atostogų ir nusprendė laiką praleisti namuose. Šeimų būstuose taip pat nuotoliniu būdu mokosi ir moksleiviai. Žmonės dar niekada tiek daug nebuvo savo namuose su artimaisiais. Jau pasigirsta atvejų, kai per karantiną daugiau laiko kartu praleidę poros ima pyktis, taip pat neišvengta ir byrančių santuokų. Taigi, kiek laiko būti kartu su kitais yra normalu? Ar žmogui reikia bent kiek laiko pabūti vienam? Ar tokia trintis nekelia pavojaus žmonių emocinei būsenai?

Liepa Rimkutė/ Per šios žiemos atostogas buvau šiaurės Italijoje slidinėti. O kaip visi žinome, šiuo metu Italijoje situacija yra labai bloga – daug žmonių serga, o mūsų Venecijos Trevizo oro uoste, į kurį atskridome, jau buvo patvirtintų koronaviruso atvejų. Tačiau tada situacija buvo suvaldoma, nes jei būtų kitaip, nebūtume ten skridę. Grįžus į Lietuvą patyrėme daugiau panikos nei būdami ten, nes žmonės reaguoja labai audringai į faktą, kad kažkas buvo koronaviruso židinyje. Manau, jog tai suprantama, tačiau, mano nuomone, bijoma per daug ir reaguojama per stipriai.

Rapolas Streikus/ Apibūdinti žodį „svajonė“ nėra paprasta, nes kiekvienas ją įsivaizduoja savaip. Vieniems tai gali būti kažkoks daiktas, kiti tai įsivaizduoja kaip tikslą, treti – kaip žmogų. Sakoma, kad svajonė yra tai, kas vaizduotės sukurta ir mintyse įsivaizduojama. Paprasčiausiai tai mintyse trokštamas dalykas. Jis gali būti ne tik materialus, galima norėti kažko išmokti. Kitu atveju tai gali būti asmenybė, kuri tau patinka. Vaikinams – mergina, o merginai – vaikinas. Svajojimas – tai pirmas žingsnis į sėkmę. Juk nieko neišmoksi nenorėdamas. Tačiau svajonių neužteks. Reikia įdėti darbo norint jas pasiekti.

Deimantė Subačiūtė/ Šiuo metu keliautojams yra labai sunku, nes beveik viso pasaulio valstybių sienos yra uždarytos dėl karantino. Daug žmonių buvo užsisakę poilsines, pažintines keliones, bet jos neįvyko. Jiems buvo pasiūlyta pakeisti datą, kryptį, o tiems, kurie jau buvo susimokėję avansą buvo pasiūlytas kelionių kuponas. Juos turi išnaudoti metų bėgyje. Kadangi šiuo metu žmonės nebegali keliauti, daugelis jų socialinėse erdvėse dalinasi savo senomis kelionių nuotraukomis, taip bandydami prisiminti jas.

Aistis Michailovskis/ Karantino laikotarpiu nevyksta treniruotės, tad daugelis sportininkų sportuoja žiūrėdami įrašus, kuriuos filmuoja treneriai ir dalijasi per "Youtube". Šioje platformoje yra įvairių sporto šakų trenerių, tad beveik visi sportuojantys laisvu laiku gali treniruotis. Aš sportuodamas lauke atlieku ir pratimus iš "Youtube" ir tuos, kuriuos kuriuos darydavau krepšinio treniruočių metu. Šiuo metu pamokos vyksta nuotoliniu būdu, tad vietoj kūno kultūros pamokų mano mokytoja iš "Youtube" atsiunčia videomedžiagos, pagal kurią reikėtų sportuoti.

Justina Molytė/ Ne vienuose namuose šiuo karantino laikotarpiu vyksta darbas nuotoliniu būdu. Nuotolinis darbas skiriasi nuo darbo įstaigoje. Vienas iš skirtumų yra nuvykimas į darbą ir grįžimas po darbo dienos į namus. Dirbdami nuotoliniu būdu mes būname namuose ir galime susiplanuoti laiką tam tikriems darbams, kuriuos turime atlikti. Norėdami dirbti nuotoliniu būdu turime turėti įrangos. 52 metų vilnietė Rita jau 2 savaites dirba nuotoliniu būdu. Ji dirba ekonomiste. Ritos profesija tinka darbui ir nuotoliniu būdu. Darbus atlikti jai sekasi gerai.

Vakaris Vingilis/ 2019-ųjų metų pabaigoje Kinijoje prasidėjusi koronaviruso infekcija pasaulyje sujaukė tikrai ne vieno žmogaus planus. Jai sparčiai besiplečiant buvo atšaukta daugybė renginių, sporto varžybų ir kitokių veiklų. Ištisuose miestuose paskelbtas karantinas, daugybė parduotuvių, restoranų ir kitų įstaigų laikinai sustabdė savo veiklą. Nemenkas iššūkis teko ir švietimo sistemai – moksleiviai buvo paleisti dviejų savaičių atostogų, po kurių turi sekti trijų savaičių nuotolinis moksleivių mokymas, kuris taip pat gali būti pratęstas. O juk artėja mokslo metų pabaiga...

Deimantė Subačiūtė/ Pirmą kartą Lietuvoje, nespėjus grįžti į mokyklą po atostogų, mes ir vėl turime sėdėti namuose. Tik šį kartą ne atostogos, o kur kas blogiau. Viskas prasidėjo nuo koronaviruso, dėl jo mes ir turime likti namuose. Lietuvoje paskelbtas karantinas, kaip ir daugelyje valstybių. Uždarytos parduotuvės, pramogų arenos, prekybos centrai ir kitos vietos. Dirba tik maisto prekių parduotuvės, taip pat ir vaistinės. Sėdėdama namuose jau antrą savaitę aš nebeturiu ką veikti ir nežinau, ką veiksiu dar po kelių savaičių. Grįžimas į mokyklas po šių ilgųjų atostogų, manau, mums bus tikrai sunkus.

Girmantė Zolubaitė/ Energetikos ir technikos muziejuje su klase apsilankėme dieną prieš karantiną. Tada dar nieks nesibaimino ir ten lankėsi kelios grupės. Aš ir mano klasė atkeliavome į edukaciją "Iliuzijos – mokslas, mistika ar apgaulė?". Mus pasitiko griežta, bet tuo pačiu ir draugiška muziejaus darbuotoja Viktorija. Kai susipažinome, keliavome pradėti edukacijos, bet mergina mus nuvedė prie elektrinės katilo, kur papasakojo, kaip sukurdavo elektros energiją seniau. Na, o tada, mūsų laukė įdomioji dalis...

Gerda Kasčiūnaitė/ Šiais permainingais laikais, kai žinios apie globalinį atšilimą ir būdus, kaip jį stabdyti, apskrieja pasaulį taip greitai, keičiasi ne tik gamtos sąlygos, bet ir žmonių įpročiai. Automobiliai keičiami į vaikščiojimą pėsčiomis, o dažnai ir į važinėjimą dviračiais. Tačiau ne visi miestai yra deramai pasiruošę dviratininkų antplūdžiui. Vilnius yra vienas iš tų miestų, kuriame ruošimasis populiarėjančiam dviračių srautui juda labai lėtai. Vilniuje jau yra "Cyclocity Vilnius" dviračiai ir jų stovėjimo aikštelės, tačiau paprastiems dviračiams stovėjimo aikštelių Vilniaus mieste rasti yra tikrai sunku, nes jų nėra daug.

Aistis Michailovskis/ Koronavirusas jaukia visus planus tiek sporte, tiek už jo ribų. Sportininkai nebegali treniruotis kartu su komanda, dalyvauti varžybose, dėl viruso net metams buvo nukelta Japonijos sostinėje Tokijuje turėjusi vykti olimpiada. Dauguma sportininkų pagal galimybes sportuoja individualiai namuose, jei tai tik yra įmanoma. Tą ragina daryti ir treneriai, kad grįžtume ne silpnesni, o dar stipresnni ir patobulėję. Aš žaidžiu krepšinį, todėl stengiuosi kuo dažniau būti lauke – treniruojuosi krepšinio aikštelėje. Treneris yra atsiuntęs planą, pagal kurį ruošiuosi fiziškai. Bet yra daug kitų sporto šakų, kur sportininkai šiuo laikotarpiu treniruotis neturi galimybių.

Rapolas Streikus/ Jau keletą metų iš eilės Lietuvos mokyklose daugėja moksleivių, o mokytojų skaičius mažėja. Kasmet stojančiųjų į pedagogikos studijas vis mažiau, o tuo pačiu atsiranda galimybė studijuoti ir ne tokiems stropiems studentams. Lietuvoje situacija yra labai įvairi dėl demografinių aspektų. 2018-2019 m. statistika rodo, kad vidutiniškai vienam mokytojui tenka 13 mokinių, o kaimo mokyklose vienam pedagogui tenka 7 vaikai. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro aiškinimu, šiuo metu susiduriama su keliais veiksniais.

Gerda Kasčiūnaitė/ Vaikščiojimas stogais – labai pavojingas užsiėmimas. Bet tuo užsiima įvairūs darbininkai, kurių darbas yra susįjęs su buvimu ant stogų. Statybininkai, stogų smaluotojai, tvarkytojai, remontininkai ir kiti darbininkai, kurie dažniausiai vilki išsiskiriančiomis uniformomis, žmonių yra gerai pastebimi. Aplinkiniai suvokia, jog tokių darbininkų buvimas ant stogų yra susijęs su jų darbu, tad jokių įtarimų apie galimą netinkamą ar net ir pavojų gyvybei keliančią veiklą nekyla. Kartais ant stogų nuklysta vaikai, paaugliai ar jaunuoliai, kurie iki galo nesuvokia didžiulės grėsmės.

Vakaris Vingilis/ Paaugliai yra labai energingi, veiklūs ir visada ieškantys nuotykių. Tam, kad išsilietų ir pasilinksmintų, jie organizuoja įvairiausius vakarėlius. Juose su draugais žaidžia žaidimus, klausosi muzikos ir šoka, bet tai tik vienas iš vakarėlių tipų. Egzistuoja ir tokių, kuriuose susirenka ir nepažįstama publika, vartojamas alkoholis, žaidžiami azartiniai žaidimai ir taip mezgamos pažintys. Kadangi vakarėliai nevyksta lauke, dažnu atveju jiems reikalinga erdvė. Vadinamuosius „plotus“ mokyklinio amžiaus jaunuoliai rengia be tėvų žinios, jiems nesant namuose.