Aktualijos

Rūta Giedrytė/ Jaunųjų žurnalistų klube kaskart išbandoma daug įdomių veiklų. Viename iš užsiėmimų vyko diskusija. Klubo nariai ne tik diskutavo, kai kuriems teko išbandyti ir moderatoriaus vaidmenį. Ši veikla būrelio dalyviams tikrai nepasirodė itin lengva... Tam, kad dalyvautum diskusijoje, reikia ugdyti įgūdžius – tai ir darėme. Aptarėmė, kodėl svarbu mokėti išklausyti kitus dalyvius ir įsiminti informaciją. Tačiau to neužtenka – turėtume mokėti šnekėti plačiai, bet nenutolti nuo temos. Jei taip atsitiko – sklandžiai grįžti prie "pradinio taško". Šie dalykai tikrai praverčia. Juk su diskutuoti mokančiu pašnekovu gerokai maloniau bendrauti.

Erika Jakovlevaitė/ Dabar vis mažiau jaunuolių renkasi mokytojo profesiją, o dar mažiau − vyriškosios giminės atstovų. Man visada patiko mokytojai, kurie palaiko ryšį ir draugiškus santykius su mokiniais. Su vienu iš tokių mokytojų ir pasikalbėjau. Vilius Švėgžda moko istorijos Vilniaus lietuvių namuose.//O kaip pavyksta būti tokiam optimistiškam ir palaikyti gerą nuotaiką savo mokiniams?/// Aš negaliu pasakyti, tiesiog taip gavosi, taip susiklostė. Gal toks charakteris mano, tai ir gaunasi. Aš manau, kad pykdamas, rėkdamas ir labai bardamasis, tai ir pats sau nervus sugadinsiu ir šiaip rezultato nebus.

Valerija Anufrijonok/ Dažnai pradėjus lankyti būrelį mes tikimės, kad jis nulems mūsų tolimesnį kelią. Ar pradėjus lankyti žurnalistikos klubą tampama žurnalistu? Ar šokant klasikinius ar liaudies šokius, baletą, aš tapsiu šokėja? O gal bėgant eilinę trasą, klausiam savęs, ar aš būsiu žinomas lengvaatletis? Taip, kiekvienas būrelis mus veda keliu, kuris ateityje gali tapti mūsų duonos kąsniu. Bet kartais lankomas būrelis mums atveria ir kitų galimybių. Metų metus lankę baletą per kokį nors konkursą šokėjai atranda save gatvės šokiuose. Bet jeigu nebūtų pradėtas lankyti baletas, galbūt niekada ir nebūtų atrasta slapta gyslelė.

Erika Jakovlevaitė/ Mano pažintis su Lietuvos vaikų ir jaunimo centru (LVJC) prasidėjo praėjusį rudenį. Tada internete radau skelbimą apie fotografijos kursus ir renkamą grupę, kuria ir susidomėjau. Pasirodo, šiame centre vyksta labai daug įvairių ir įdomių būrelių. Mano nuostabai, buvo labai daug norinčių lankyti įvairiausius užsiėmimus – ir vaikų, ir jaunuolių. Kiekviename būrelyje yra sava aplinka ir tvarka. Bet ne visada užsiėmimai apsiriboja LVJC teritorija. Taip pat organizuojamos išvykos į įvairias vietas, kurios priklauso nuo užsiėmimų pobūdžio ir paties būrelio vadovo. Įsimena ir atmosfera, vyraujanti tik įėjus į centrą. Aplink zuja daugybė vaikų, kiekvienas koridorius papuoštas.

Liepa Rimkutė/ Viena iš Jaunųjų žurnalistų klubo, kuriam vadovauja žurnalistė Erika Straigytė, veiklų yra straipsnių rašymas. Tada kabinetas tampa lyg maža redakcija, čia verda kūrybinis darbas. Straipsnius rašė tie, kurie norėjo. O buvo ir tokių, kurie nenorėjo, tada jie tapo informacijos šaltiniais ir dalijosi savo nuomonėmis įvairiomis temomis. Straipsnių temų būta visokių: nuo Lietuvos sąjūdžio stotelės aprašymo iki šunų parodos. Kūrybinio darbo laikas pasirenkamas laisvai: vieni mikliai sukurdavo per vieną užsiemimą, o kiti kankindavosi du mėnesius. Mūsų straipsniai atsidūrė Lietuvos žurnalistų sąjungos puslapyje ir juos dar ilgai matys visi žmonės.

Liepa Rimkutė/ Šiomis dienomis Lietuvoje verda rimta diskusija: ar moksleivių mokslo metus pailginti, ar vis dėlto palikti juos tokius, kokie buvo iki šiol. Tai vienodai svarbu ir mokytojams, ir mokinių tėvams. Daugelis moksleivių yra nepatenkinti šiuo siūlymu. O ką mano kiti? Jaunųjų žurnalistų klubo vadovė Erika Straigytė tvirtos nuomonės neturi. Jai tai neaktualu, nes neaugina mokyklinio amžiaus vaikų. Tačiau apie tai galvodama ir girdėdama įvairias diskusijas, ji sako vienodai suprantanti ir tėvus, kurie džiaugiasi, kad nereiks sukti galvos, kur padėti vaikus per vasarą, ir mokytojus.

Liepa Slavinskaitė/ Šunų paroda – tai renginys, kurio metu teisėjai vertina jame dalyvaujančius grynaveislius šunis pagal tai, kaip jie išsivystę bei kaip atitinka savo veislės standartą. Jaunųjų žurnalistų klubo narė Liepa lankėsi šunų parodoje, kuri vyko pirmą kovo šeštadienį ,,Litexpo’’ parodų centre. Joje dalyvavo apie 1500 šunų, visi jie buvo labai mieli. Jie lojo, fotografavosi su parodos lankytojais, na, ir dalyvavo protingiausių ir gražiausių šunų reitinguose. Šį kartą tarp trijų gražiausių šunų nominacijoje ,,Lietuvos nugalėtojas 2017’’ buvo net du Lietuvos kinologų augintiniai.

Danielė Kieraitė/ Viena iš pagrindinių šių dienų aktualijų – kasmetinis Eurovizijos konkursas. Jo dėka Europos šalys gali bent trumpam pamiršti pasaulyje vykstančius neramumus bei susivienyti ir mėgautis muzika. Nors laimėti nori visi, bet tai padaryti pavyksta tik geriausiai įvertintiems. Kiekvienais metais Euroviziją laimi vis kitoniškesnis, originalesnis ir maištingesnis atlikėjas. Tai rodo, kad Europa ištroškusi naujovių ar net akibrokštų. Atlikėjams kasmet darosi vis sunkiau įtikti žiūrovams, todėl norint laimėti, reikia sukurti kvapą gniaužiantį ir neišdildomą įspūdį paliekantį pasirodymą.

Liepa Slavinskaitė/ Vilniuje, vienoje iš judrių miesto gatvių, stovi pastatas su žaliu užrašu – „Lietuvos vaikų ir jaunimo centras". Tarp daugybės čia veikiančių būrelių yra ir Jaunųjų žurnalistų klubas. Kartu su šio klubo nare ir savo bendravarde Liepa Rimkute lankiausi vienoje iš Lietuvos vaikų ir jaunimo centre įsikūrusių dailės studijų. Ten vaikai tapo, piešia, lipdo iš molio. Daugelis jų kalbėjo rusiškai, viena iš mūsų nieko nesuprato. Labai keista, kad vaikai nebuvo užsirišę prijuosčių, juk galima išsipurvinti rūbus. Klausėme jų, kodėl pasirinko šį būrelį. Viena mergaitė pasakė, jog jame „galima išsilieti iš savo talento". Ši veikla vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais.

Emilija Diržiūtė/ Jaunųjų žurnalistų klubas pirmąją savo išvyką surengė į Nacionalinę dailės galeriją. Atėjus mus šiltai pasitiko gidas Povilas. Jis ir vedė visą mūsų ekskursiją, kurią pradėjome pirmajame aukšte. Ekskursijai net neprasidėjus akis patraukė įdomus meno kūrinys. Stabtelėję prie jo sužinojome, jog tai garsaus ir pripažinto visame pasaulyje menininko Žilvino Kempino kūrinys. Jam padaryti buvo panaudotas metalinis pagrindas, prie kurio pritvirtinta daugybė laikrodžio minutinių rodyklių. Įdomu tai, kad įdėmiai įsižiūrėjus galima pastebėti, kaip bėgant laikui keičiasi rodyklių padėtis.

Liepa Rimkutė/ Vilniuje yra daug vietų, kur moksleiviai gali praleisti laiką įvairiuose būreliuose. Viena iš jų – Lietuvos vaikų ir jaunimo centras. Būreliai veikia ir mokyklose. Apie veiklą po pamokų ir apie tai, kas lemia būrelių pasirinkimą, kalbuosi su Vilniaus Karoliniškių vidurinės mokyklos 10 klasės moksleive Rugile. Laisvalaikiu Rugilė skaito knygas, žiūri filmus bei klausosi muzikos. Ji sako, kad yra lankiusi tris būrelius – dailės, plaukimo ir tinklinio. Iš visų labiausiai patiko tinklinis, nes jis suartina žmones ir tai yra puikus būdas atsipalaiduoti. Tinklinio treniruotes mergina lanko šešerius metus.

Liepa Rimkutė/ Lietuvos vaikų ir jaunimo centre visada daug moksleivių. Čia apstu įvairių būrelių. Viename iš jų lankiausi šio antradienio popietę. Tai dailės studija, kurioje vaikai atsipalaiduoja piešdami įvairius kūrinius. Šioje studijoje yra didelis stalas, prie kurio susėdę būrys vaikų. Taip pat čia daug įvairiausių piešimo priemonių ir moksleivių piešinių. Jie išdėlioti ant palangių ir pakabinti ant sienų. Kadangi vaikai labai įsijautę kuria, dažniausiai jų veidai išteplioti dažais. Su studijos vadove Irma Balakauskaite ir jos mokiniais kalbėjausi apie šią dailės studiją ir ją lankančių moksleivių lūkesčius.

Emilija Diržiūtė, Liepa Slavinskaitė/ Gražią antradienio popietę nusprendėme užsukti į vieną judriausių stotelių Vilniuje. Ten pamatytas vaizdas mus gana nustebino. Dauguma žmonių buvo paniurę bei įnikę į mobiliuosius telefonus. Retas praeivis šnekėjosi ar bendravo su draugu. Bet buvo ir džiuginančių dalykų. Pamatėme, jog nemažai miestiečių viešąjį transportą keičia dviračiais ar riedlentėmis. Vadinasi, A. Zuoko iniciatyva pastatyti oranžiniai dviračiai stovi ne veltui. Vienas iš punktų yra ir čia. Šio tyrimo metu supratome, jog Vilnius nėra jau toks mažas ar nejudrus.

Danielė Cibulskaitė/ Šis vestibiulis yra Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, kuriame vyksta būreliai vaikams, jaunimui. Vestibiulis gali pasigirti sukamosiomis durimis, pro kurias dažniausiai žmonės ir žingsniuoja. Daugelis jaunesnių lankytojų eina į visokius būrelius, todėl vestibiulyje paprastai būna mažai žmonių. Mokiniai dažniausiai ten trinasi laukdami savo būrelių, mažyliai su tėvais laukia savo vyresnių brolių ar seserų, kiti suaugusieji laukia savo eilės, kad galėtų sudaryti sutartis dėl jų vaikų būrelių. Aišku, čia yra ir tokių gudručių, kurie į šį pastatą ateina pavalgyti arba pasinaudoti nemokamu internetu.

Neringa Juta Nalivaikaitė/ Prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro esanti požeminė perėja atrodo gana rami palyginus su šalia šurmuliuojančiu Konstitucijos prospektu. Ji „išpuošta“ graffiti piešiniais, neturi jokio specifinio ar blogo kvapo, šiukšlių joje taip pat nematyti... Perėjoje sutiktas vyriškis, lydėjęs savo dukrą į būrelį, teigė, jog perėja jam „nekliūna“, graffiti – šiuolaikinis menas ir gražu, o vienintelis keistinas dalykas – tai apšvietimas. Tuo tarpu kitoje perėjos pusėje sutikta vidutinio amžiaus moteris teigė, jog šia perėja tenka vaikščioti gana dažnai, naktimis būna netgi labai baugu.

Neringa Juta Nalivaikaitė/ Šiandien skaitant portalus, akis užkliūva už straipsnių apie kadaise įvykusią Černobylio avariją. Deja, bet kiek pastebiu tarp bendraklasių, dalis jų nelabai daug žino ar supranta apie šią avariją... Tikriausiai dėl šios prižasties gana neseniai mokytoja nusprendė mokiniams parodyti filmuotų siužetų iš Černobylio. Nors iki tol šiek tiek žinojau apie šią avariją, buvo įdomu sužinoti kai kuriuos faktus. Pavyzdžiui, kad dar ir dabar, praėjus apie 30 metų nuo šio įvykio, yra negerai vaikščioti per žolę...

Kotryna Griciūtė/ Niekada nesidomėjau Kristina Brazauskiene, tačiau apie ją esu mačiusi daug tekstų naujienų portaluose. Pastaruoju metu girdėjau, kad ji dalyvauja teismuose dėl teisės toliau gyventi teritorijoje, kur reziduoja valstybės saugomi žmonės. Manau, kad ją reiktų iškeldinti, kadangi pagal įstatymus jai jau nebegalima gyventi toje teritorijoje. Šiuo metu K.Brazauskienė jau nebėra saugomas žmogus. Taip pat girdėjau, jog jai jau buvo surastas butas, tačiau mirusio prezidento žmona jo atsisakė. Man buvo įdomu, ką apie šią situaciją mano kiti piliečiai.