2020 m. spalio 30 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

2020-10-27Ar geros inciatyvos visada prisideda prie gamtos išsaugojimo?

Vakaris Vingilis/ Ar žaliosios idėjos siekia gerų tikslų? O galbūt tai tik politikų triukas, siekiant surinkti daugiau balsų? Šiame amžiuje pasaulis susiduria su daugybe įvairių negandų. Nors sparčiai vystosi technologijos, žmonės gyvena kur kas patogiau nei anksčiau, visa tai turi didžiulę kainą. Ir ta kaina yra klimato kaita: tirpsta ledynai, žūsta išstisos gyvūnų bei augalų rūšys, sparčiai keičiasi orai. 2016 metais daugybė pasaulio valstybių pasirašė susitarimą dėl klimato kaitos, kuris turi užtikrinti, kad šalys sumažins išmetamų kietųjų oro dalelių kiekį.

2020-10-16Savanorystė atvedė iki įvairių sporto veiklų su neįgaliaisiais

Vakaris Vingilis/ Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, neįgalūs žmonės yra integruojami į sportą ir kitas veiklas. Jie aktyviai jose dalyvauja, stengiasi bei noriai siekia įvairių pergalių sporto srityje. Lietuvoje neįgaliųjų integracija užsiima Parolimpinis komitetas, neįgaliųjų sporto federacija, įvairūs klubai. Kalbinu Lietuvos sporto universiteto dėstytoją, Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo prezidentę Vaidą Pokvytytę./ Kas apskritai Jus atvedė į sportą?/ Į sportą... Mama. Mama mane atvedė. Mano visas gyvenimas susijęs su sportu. Mano sritis – taikomoji fizinė veikla.

2020-10-06Apie plaukimą, trenerius ir autoritetus

Ieva Norušytė/ Pradėjau plaukti kaip ir dauguma kitų. Kai buvo maždaug treji, su mama vaikščiodavau į pirmuosius plaukimo užsiėmimus, kad nebebijočiau vandens ir suprasčiau, kas tai per dalykas. Man buvo labai nedrąsu, baseinas didelis, gilus. Nieko nepažinojau, nemokėjau plaukti. Užtat patiko trenerė, ji visuomet palaikydavo, padėdavo. Bet tuomet sužinojome, kad trenerė palieka baseiną. Kai atėjo kitas treneris, nebebuvo taip smagu, jis buvo per griežtas, man kaip mažam vaikui. Tuomet ir nebelankiau. Pradėjus eiti į mokyklą, mama pabandė paieškoti kokio nors trenerio, kuris treniruoja vaikus. Ir surado.

2020-09-29Maži atlyginimai ir didelis stresas atbaido jaunimą nuo mokytojavimo

Gerda Kasčiūnaitė/ Šis amžius yra didžiulių permainų metas visame pasaulyje. Senesnius, įprastus dalykus lengvai keičia naujesni, įdomesni ir nematyti. Tačiau visuomenėje vis išlieka kažkas pastovaus, nuolatinio ir visoms kartoms pažįstamo, tai mokymasis bei pažinimas. Už šią kokybiškai, garbingai išlaikytą žmonių gyvenimo sritį yra atsakingi mokytojai. Beveik visas kartas (tiek praeities, tiek ir dabarties) yra palietusios mokytojų skleidžiamos žinios bei taisyklės. Mokytojo darbas visada buvo vertinamas kaip nelengvas, reikalaujantis atsakingumo, gebėjimų ir stiprios rankos, kuri įvestų tvarką klasėje.

2020-09-25Jauniausi mokytojai – ir iš pašaukimo

Girmantė Zolubaitė/ Mokytojai. Šis žodis gali reikšti gana daug. Mokytojais mums pirmiausia tampa tėvai, vėliau ir seneliai. Tačiau nepamirškime ir tų mokytojų, mokančių mus mokykloje ar mokiusių darželyje, juk kartais jie vadinami net antraisiais tėvais. Daugelis mokytojus įsivaizduoja senus, nes sakoma, kuo senesnis, tuo protingesnis. Tačiau tai nebūtinai yra tiesa. Šiame straipsnyje publikuojame interviu su vienu iš jauniausių mokytojų – Vilniaus Žemynos progimnazijoje dirbančiu Jonu Jankausku./Taigi pradėkime nuo to, kiek jums metų?/ Man trisdešimt septyneri./ Kiek metų mokytojaujate?/ Jau penktus metus.

2020-06-08Karantino pasekmės: ar daug abiturientų pakeis savo studijų pasirinkimus?

Vakaris Vingilis/ Dėl koronaviruso Lietuvoje buvo sujaukti daugybės žmonių planai, moksleiviai ėmė mokytis iš namų, daugybė žmonių pradėjo darbą nuotoliniu būdu. Šalies abiturientai taip pat susidūrė su problemomis, daugelis svarsto, kaip laikys egzaminus ir kur norėtų studijuoti. Taip pat ne vienas dvyliktokas rimtai susimąstė, ar jo studijų pasirinkimas tikrai geras, galbūt visą gyvenimą jis tokio darbo net nenorės dirbti. Tokias mintis paskatino ir šalies herojais praminti gydytojai, ypač virusologai, gelbėjantys sergančiuosius virusu.

2020-04-30Karantino laikotarpiu išryškėjusi problema – "trintis" su artimaisiais

Vakaris Vingilis/ Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos paskelbus karantiną daugybė žmonių pradėjo dirbti iš namų ar pasiėmė atostogų ir nusprendė laiką praleisti namuose. Šeimų būstuose taip pat nuotoliniu būdu mokosi ir moksleiviai. Žmonės dar niekada tiek daug nebuvo savo namuose su artimaisiais. Jau pasigirsta atvejų, kai per karantiną daugiau laiko kartu praleidę poros ima pyktis, taip pat neišvengta ir byrančių santuokų. Taigi, kiek laiko būti kartu su kitais yra normalu? Ar žmogui reikia bent kiek laiko pabūti vienam? Ar tokia trintis nekelia pavojaus žmonių emocinei būsenai?
Archyvas (85)Naujienų prenumerataRSS
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media