2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Ko vaikus moko kišenpinigiai?

2020-01-14
 
Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Aistė Pugačiauskaitė


Didelė dalis šių laikų suaugusiųjų yra linkę į materializmą, nori turėti daugiau ir daugiau pinigų ar daiktų. O koks yra vaikų ir jaunimo požiūris į pinigus? Ar šiais laikais jauni žmonės supranta pinigų vertę ir reikšmę?


Tėvai dažnai pinigais skatina savo atžalas. Šiais laikais ir seneliai savo anūkams negaili didelių sumų ir už gerą pažymį, ir už padeklamuotą eilėraštuką. Tačiau neretais atvejais tokie „atlygiai“ vaikams tampa kaip žaidimas ir jie nesupranta, ką su pinigais daryti. Duotais pinigais vaikai giriasi darželiuose ar mokymosi įstaigose, kas tik dar labiau sukelia norą turėti daugiau pinigų. O kai vaikas prisikemša pilną taupyklę pinigų, jis nori juos leisti ir visai netaupyti – juk tuoj pat gaus daugiau. Taip vaikai ir išsiugdo neteisingą požiūrį į pinigus.


Septynerių Leonas dažniausiai taupyklę pildo iš senelių piniginės. Šiuos pinigus jis gauna ne tik per gimtadienį ar Kalėdas. Kelis ar net kelioliką eurų viešnagės pas senelius metu gaunantis berniukas vis dar nesupranta, jog jo gaunami pinigai visai ne iš „Monopolio“ žaidimo. Neseniai atšventęs gimtadienį ir pasipildęs savo pinigines atsargas jis užsibrėžė tikslą susitaupyti kelionei į Barseloną, tačiau visas jo taupymas pasibaigė kelione į parduotuvę. Jo akis patraukęs nepigus „Lego“ advento kalendorius greitai tapo jo staigiu troškimu ir sutaupytų pinigų beveik nebeliko. Taigi galima teigti, kad nepelnytų pinigų gavimas mažamečiams iškreipia jų požiūrį į pinigų vertę.


O kaip vaiką supažindinti su pinigais ir jų taupymu? Šiuo klausimu teiravausi psichologės ir ji teigia, jog tėvai savo atžalą supažindinti su finansais turėtų juo pasitikėdami ir duodami kišenpinigius. Taip, iš pradžių vaikas gali nesuprasti, ką su pinigais daryti, ir juos švaistyti, tačiau antrą kartą juos gavęs jau suvoks, kad juos gali ir pataupyti. Tėvai, kurie savo vaiku nepasitikės ir nuolat tikrins, kur jų atžala išleidžia savo kišenpinigius, vaiką tik įbaugins ir tokiu atveju jam labiau norėsis būti aprūpintam, o ne pačiam rinkti pinigus: neskaičiuodamas pajamų, tėvų prašys pirkti viską, ko užsigeidžia, ir neišmoks sudėlioti prioritetų – tėvai šiuo atveju padarys „meškos paslaugą“. Jei vaikas jau supranta, kad taupydamas galės įgyvendinti savo troškimus, jo gaunami kišenpinigiai galėtų būti didesni, tačiau gaunami savaitei ar mėnesiui. Žinoma, tėvai šiuo klausimu turėtų būti sąmoningi ir matyti savo vaiko brandos lygi, nes kiekvieno vaiko branda yra individuali.


Dažniausia vieta, kur lankosi kiekvienas pradinukas – mokykla. O ar šioje įstaigoje yra mokoma apie finansus (nes būtent mokykloje vaikas formuoja savo požiūrį), kalbėjausi su Vilniaus Jeruzalės progimnazijos pradinių klasių mokytoja Edita Žukauskiene. Pašnekovė sako, jog vos tik atėjus rugsėjui pirmokai buvo supažindinti, kad informacija apie savo pinigus dalintis nereikia, o turimas monetas laikyti piniginėje. Sako, kad atvejų, kai vaikai kalba apie savo kišenpinigius, o tuo labiau kai nori pasisavinti kitų pinigus, nebūna. Visi kišenpinigiai, gaunami iš tėvų, skirti pavalgyti, vaikai juos išleidžia tik mokyklos valgykloje pietums, o kai kurie per pertraukas ir bandelę nusiperka. Tačiau šalia mokyklos esančiuose kioskeliuose vaikai nesilanko, nes iš mokyklos vieni jie nėra išleidžiami. Taigi, galima daryti išvadą, kad bent šioje mokykloje pradinukai turi sveiką požiūrį į pinigų vertę.


 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė/








Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-01-21 19:27
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media