Žurnalistų kūryba

Vytautas Žeimantas

Įvairiai susiklosto mūsų kolegų fotografų likimai. Zinas Kazėnas, vienas iš garsiausių Lietuvos fotografijos menininkų, gimė 1936 m. balandžio 17 d. Linkuvoje. Jaunojo Zino pirmieji akiračiai ribojosi Pasvalio krašto lygumomis, derlingais laukais, vešliomis žaliomis pievomis. Ir nieko panašaus į jūrą jis nematė. Fotografuoti ir tapyti jis pradėjo dar mokydamasis Pasvalio vidurinėje mokykloje. Meno pojūčius, kūrybos troškimą jame ugdė talentingas piešimo mokytojas Pranas Vaičekonis, šio meno mokęsis Paryžiuje. Brandos atestatą jis gauna 1954 metais. 1956 m. baigia Daugpilio aukštesniąją karinę aviacijos mokyklą, kurioje įgyja profesionalaus fotografo ir kino operatoriaus specialybę.

Pasak Z. Kazėno, vėliau jis įsikuria Vilniuje, pradeda studijuoti Vilniaus inžineriniame statybos institute, baigia specialius anglų kalbos kursus. Tačiau įgyta fotografo specialybė ima viršų, fotoaparatas Z. Kazėnui tampa neatsiejamas, vos ne įgimta kūno dalis. O būdamas iš prigimties darbštus ir kūrybingas, greitai savo profesiją paverčia menu. Ir čia nemažą vaidmenį suvaidina Palanga, mūsų gintarinis pajūris.

Kaip teigia Z. Kazėnas, su Palanga jis susidūrė dar žengdamas pirmuosius savo, kaip profesionalaus fotografo žingsnius. Palanga, jos senove dvelkianti istorija, ir dabartinis jaukus grožis, nepakartojama gamta, Baltijos jūra, ji iš karto pakerėjo, sužadino kūrybinę ugnelę. Su fotoaparatu jis daug kartų perėjo Palangą skersai ir išilgai, ieškodamas dar fotografų neeksploatuotų kadrų, netikėtų rakursų. Jam sekėsi, nes buvo greitai pastebėtas leidėjų. Taip atsirado ir pirmieji užsakomieji darbai.

„Su Palangoje dirbančiais žmonėmis iš pradžių aš neturėjau jokių kontaktų, jokių ryšių. Mane tikrojo to žodžio prasme pririšo pati Palanga. Ji man tapo darbo placdarmu. Tuo metu tai buvo sąjunginės reikšmės kurortas. Todėl Palangai buvo skirimas išskirtinis dėmesys, ypač pristatant kurortą visuomenei, reklamuojant jį įvairiais fotoalbumais, atvirukais, vokais, plakatais. O čia fotografui jau atsiranda didelis veiklos laukas. Iš pradžių pradėjau dirbti su Vilniuje esančia leidykla „Mintis", kuri leido įvairią literatūrą ir vaizdinę medžiagą apie Palangą. „Minties" redaktoriams patiko mano darbų kokybė. Taip aš ir, vaizdžiai šnekant, „įklimpau" į Palangos tematiką. - prisimena Z. Kazėnas.

Su „Minties" leidykla Z. Kazėnas pradėjo bendradarbiauti 1965 metais. Rengė plakatus, atvirukus, kalendorius, turistinę literatūrą, fotoalbumus. Pirmasis Z. Kazėno fotoalbumas „Palanga" pasirodė 1977 metais. Jį „Minties" leidykla išleido tik 46 puslapių, 40 000 egzempliorių tiražu.

Pirmas didelis Z. Kazėno fotoalbumas, skirtas Palangai, pasirodė 1978 metais. Įžanginį tekstą jam parašė N. Voveraitienė. „Minties" leidyklą šį albumą išleido lietuvių, rusų, anglų ir vokiečių kalbomis, masiniu 50 000 egzempliorių tiražu. 94 albumo puslapiuose tilpo per 100 Palangos vaizdų.

„L. Kazėnui šioje knygoje pavyko sukurti ne vieną įspūdingą peizažą, pavyzdžiui, „Pakrantės pušynai", „Prieš audrą", J. Basanavičiaus gatvėje", „Atsisveikinimas su jūra" kitus. (...) Patraukia akį miesto architektūros ir skulptūros fotografijos „Saulytė", „Vitražas Gintaro muziejuje", „Vaidilutės" kavinėje", „Aerouostas", „Koncertų salė". Šios L. Kazėno fotografijos išsiskiria savo kompozicija ir jautriais spalvų deriniais, autoriaus sugebėjimu perteikti vaizduojamojo objekto nuotaiką, paryškinti ją, pateikti peizažo erdvę ir gylį,"- teigė žinomas menotyrininkas daktaras Algirdas Gaižutis, recenzuodamas šį fotoalbumą.

Antrasis Z. Kazėno fotoalbumas „Palanga" buvo išleistas 1985 metais. Pratarmę lietuvių, rusų ir anglų kalbomis jam parašė profesorius Česlovas Kudaba. 175 puslapių albumas talpina 168 kurorto vaizdus. „Minties" leidykla jį išleido didelio formato, aukštos poligrafinės kokybės, nes spausdino jį Vengrijoje, Budapešto „Košuto" spaustuvėje.

Leidžiant fotoalbumus autorius turėdavo praeiti nemažai derinimo pakopų. Jei su „Minties" leidyklos darbuotojais problemų nebuvo, tai iš Glavlito cenzorių ir LKP CK aparato teko patirti įvairių trukdžių. Kartą po eilinio Palangai skirto fotoalbumo išleidimo, jis buvo iškviestas į CK. Jo griežtai buvo pasiteirauta, kodėl neįdėjo į fotoalbumą Lenino paminklo Palangoje nuotrauką. Fotomenininkui teko ilgai įrodinėti, kad Lenino paminklas Palangoje yra nelabai vykęs kūrybinis sumanymas, ir todėl jo nuotrauka, nors ir padidins albumo ideologinį svorį, tačiau, deja, sumažins jo meninę vertę. O komunistinei ideologijai atspindėti pakaks sovietinių karių kapinių paminklo nuotraukos. Todėl Lenino paminklo Palangoje nuotraukų Z. Kazėno fotoalbumuose nerasite.

Daug problemų iškildavo ir norint fotografuoti Palangą iš oro. Palanga buvo tuometinės Sovietų Sąjungos pasienyje, o už jūros jau buvo kapitalistiniai, vadinasi, priešiški kraštai. Todėl pasienis būdavo budriai, kartais ir perdėtai budriai saugomas. Norint pakilti iš Palangos aerouosto su mažu lėktuvėliu ir paskraidyti virš Palangos, reikėdavo pereiti daug biurokratinių barjerų. Tačiau net ir gavus leidimą pakilti virš Palangos, džiūgauti dar būdavo per anksti, nes dar neaišku, kokia bus diena, parašyta leidime. Jei bus apsiniaukusi, lietinga, tai geriau ir nekilti, nes gerų fotografijų nepadarysi. Bet kartą man labai pavyko. Buvo ypač puiki diena, kokią praleisti būtų nuodėmė. Laimei pasitaikė drąsus lakūnas, mes paskraidėme virš Palangos, padariau daug įspūdingų nuotraukų. O oficialų leidimą skraidyti, kaip vėliau sužinojau, atsiuntė tik po trijų dienų.

Z. Kazėnas „Minties" leidykloje išleido ir keletą lankstinių, skirtų Palangai. Pirmasis lankstinys „Palanga" pasirodė 1974 metais. Jį apipavidalino pats nuotraukų autorius. Aiškinamieji tekstai buvo rusų, vokiečių ir anglų kalbomis.

Antrasis Z. Kazėno lankstinys „Palanga" išėjo 1989 metais. Jį sudarė Ramutė Macienė. Šis 16 puslapių lankstinys išėjo tik lietuvių kalba.

Z. Kazėnas aktyviai talkino ir kitiems autoriams, rašantiems knygas apie Palangą. Žinomo žurnalisto, dabar mūsų Senjoro klubo nario Povilo Sigito Krivicko knygą „Palanga", kuri buvo iliustruota Z. Kazėno nuotraukomis, „Minties" leidykla išleido net tris kartus. Pirmasis 40 000 egzempliorių tiražas pasirodė 1970 metais. Antroji, papildyta ir pataisyta šį knyga išėjo 1973 metais. Jos tiražas buvo 60 000 egzempliorių. Trečią kartą P.S. Krivicko knyga „Palanga" su Z. Kazėno nuotraukomis išėjo 1974 metais.

Nemažai įspūdingų Z. Kazėno nuotraukų yra įdėta ir į profesoriaus Prano Gudyno ir menotyrininko Stasio Pinkaus knygą „Palangos gintaro muziejus", kurią „Minties" leidykla išleido 1974 metais.

Be fotoalbumų ir knygų, skirtų Palangai, daug Z. Kazėno nuotraukų buvo panaudota atvirukams. Leidykla „Mintis" per kelis dešimtmečius išleido kelias dešimtys atvirukų su Palangos vaizdais, kuriose buvo panaudotos Z. Kazėno nuotraukos. Jų buvo daug ir įvairių, ir visos padarytos subtiliai, meniškai. Ir nesvarbu ką jis tuo metu fotografuodavo - ar garsųjį Palangos tiltą, ne mažiau populiarų pliažą, pajūrį, ar naują Rąžės upės krantinę, medinį tiltą per ją, ar kurorto statinius - Gintaro muziejų, naują poilsio namų „Neringa" korpusą, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos filialą, ar skulptūras - N. Gaigalaitės „Jūratę ir Kastytį", R. Antinio „Eglė žalčių karalienę". Pirmieji atvirukai buvo nespalvoti, vėliau tobulėjant fotografijos technikai ir Lietuvos poligrafinei bazei buvo pradėti leisti ir spalvoti atvirukai. „Minties" leidykla juos leido šimtatūkstantiniais tiražais, ir įvairiomis - lietuvių, rusių, anglų, vokiečių kalbomis. Šie atvirukai pasklisdavo po įvairius kraštus, populiarindami Palangos kurortą.

Dar plačiau Z. Kazėno kūryba sklido pašto vokų pagalba. Jis su Lietuvos ryšių ministerija, leidusią vokus, pradėjo bendradarbiauti 1966 metais. Tuo metu buvo madoje kurti meninius vokus, papuoštus garsiausių Lietuvos objektų nuotraukomis. Palangai, kaip garsiam ir populiariam sąjunginiam kurortui, buvo skiriamas išskirtinis dėmesys. Beveik 20 metų Z. Kazėno Palangos nuotraukos buvo naudojamos pašto vokų gamyboje.

Pirmasis Z. Kazėno meninis vokas, skirtas Palangai, buvo N. Gaigalaitės skulptūra „Jūratė ir Kastytis". Šis vokas lietuvių ir rusų kalbomis 1966 metų pradžioje buvo leidžiamas du kartus masiniu 350 000 egzempliorių tiražu. Vėliau 1966 m birželyje, rugpjūtyje ir spalyje išėjo trys meninių vokų tiražai (bendras 400 000 egz.) su Z. Kazėno nufotografuota R. Antinio skulptūra „Eglė žalčių karalienė".

Nuo 1967 metų Z. Kazėnas ne tik pateikia naujas nuotraukas meniniams vokams, bet juos ir pats apipavidalina. 1967 m. tris kartus masiniu tiražu išleidžiamas jo apipavidalintas vokas su Palangos „Vasaros" restorano nuotrauka, du kartus - jo apipavidalintas vokas su skulptūra „Jūratė ir Kastytis". Ketvirtą kartą vokas su šia skulptūra pasirodė 1968 metais 1969 ir 1970 metais išėjo keturios laidos voko su Z. Kazėno Palangos pajūrio nuotrauka, vienas - su Gintaro muziejumi.

Jeigu iki šiol meniniai vokai reklamavo tik pačią Palangą, tai po 1970 metų atsiranda ant vokų ir papildoma reklama. Antai, prie voko su Ž. Janušauskaitės skulptūra „Jaunystė", atsiranda ir „Aeroflot" reklama, lietuvių ir rusų kalbomis teigianti, kad iš Vilniaus į Palangą lėktuvu galima nuskristi per 40 minučių. Dabar, deja, į Palangą iš Vilniaus nenuskrisi, pasirodo, kad tokie reisai nėra pelningi.

1971-1983 metais išleidžiami vokai su įvairiomis Z. Kazėno Palangos nuotraukomis - „Gintaro muziejus" (5 laidos), „Prie Birutės kalno", „Skulptūra „Eglė žalčių karalienė" (2 laidos), „Takas į jūros tiltą" (5 laidos), „Žmonės prie jūros tilto", „Palangos prekybos centras", „Botanikos parkas" (3 laidos), „Palangos aerouostas", (3 laidos), „Vanagupė".

Z. Kazėnas aktyviai bendradarbiavo ir Lietuvos gyventojų buitinio aptarnavimo ministerija. Jos atskiri padaliniai leido meniškai apipavidalintus storo popieriaus maišelius, tinkančius nešioti pirkiniams, įvairiomis progomis leido gaireles. Jos irgi buvo puošiamos Z. Kazėno Palangos vaizdais.

Z. Kazėnas ne tik daug dirbo Palangos bei kitomis temomis. Jis siekė aušto meistriškumo. 1979 m. kėlė kvalifikaciją Paryžiuje reklaminės fotografijos srityje. 1989 m. stažavosi Vokietijoje, Kelno mieste, kurioje tuo metu vyko tarptautinė foto ir kino mugė. 1979 - 1989 m. bendradarbiavo su Maskvoje įsikūrusios AB „Inturist" turizmo reklamos skyriumi, rengė parodas, leido plakatus ir ruošė įvairius leidinius. Vadovavo minėtų darbų atlikimo grupei, veikusiai Vilniaus kombinate „Dailė". Z. Kazėno spalvotos fotografijos parodos apie Lietuvos architektūrą, papročius, tradicijas ir kasdienybę apkeliavo per 30 šalių įvairiuose pasaulio kontinentuose.

„Dabar, peržiūrėjusius šių parodų katalogus, šiek tiek ir pats nustebau, nes kiekvienoje iš šių parodų yra objektai iš Palangos. Tai „Vasaros" restoranas, „Gabijos" viešbutis, jūros tiltas, Gintaro muziejus, Botanikos parkas ir kiti objektai. Ir nesvarbu, ar tai mano personalinės parodos, ar skirtos Lietuvos architektūrai, ar apskritai Lietuvą pristatančios spalvotos fotografijos parodos, tokios kaip, pavyzdžiui, vyko Suomijoje, Vokietijoje, Danijoje Bulgarijoje, JAV, Lenkijoje, Šveicarijoje, Tunise, ar Prancūzijoje. Daug meninių ir reklaminių nuotraukų esu daręs būtent Palangoje ir daugelis iš jų būdavo eksponuojamos mano personalinėse ir Lietuvai skirtose parodose. Už Lietuvos įvaizdžio kūrimą užsienyje 1986 metais buvau apdovanotas Aukščiausios Tarybos Garbės raštu,"- sako Z. Kazėnas.

Z. Kazėnas Palangą populiarina, kurorto tematiką plėtoja ir iš šios temos semiasi naujų sumanymų kurdamas ir fotografikos darbus. Fotografika jis susidomėjo prieš keturis dešimtmečius. Jau nuo tada jį domino abstrakti grafikos ir spalvų dermė, sukurta fotografijos priemonėmis. Jo abstrakčiosios fotografikos darbai patiko ir palangiečiams. 1980 metais jais buvo apipavidalintas „Gabijos" viešbutis, buvęs Vytauto g. 40, priešais įėjimą į Botanikos parką.

„Fotografika - tai speciali technika, kurios esmė - ant peršviečiamo pagrindo dirbtinai spalvomis suformuojamas negatyvas, iš kurio spaudžiama nuotrauka. Abstrakčių spalvų masių vidinė energija, skambesys ir vaizdo gilumo įspūdis - tai pagrindiniai fotografijos darbų dekoratyvaus žavesio komponentai. (...) Z.Kazėnas, pasitelkęs subjektyvią išraišką, stengiasi kurti įtaigią naują realybę"," - teigia menotyrininke daktarė Eglė Jaškūnienė, vertindama Z. Kazėno fotografikos darbus.

Pasak Z. Kazėno, Baltijos jūra, įspūdingas Palangos pajūris, gamtos ir kurorte poilsiaujančio žmogaus sąveika suteikia daug galimybių kurti fotografikos darbus. Čia ypač talkina ir savita kurorto architektūra, nes Palangoje, kaip garsiame sąjunginiame kurorte leisdavo Lietuvos architektams laisviau kurti, atsisakyti monotoniškų štampų ir įprastų standartų. Todėl Palangoje iškilo daug originalių pastatų, mažosios architektūros objektų, skulptūrų. Žmogaus kūriniai organiškai susiliejo su gamta, sėkmingai papildydami vienas kitą. Todėl Palanga dosni reginių ir eiliniam fotografui, o kultivuojančiam fotografiką - juolab. Be to, daug peno Palanga suteikia ir ją tapant aliejiniais dažais, liejant akvarele ar kitaip įamžinant.

Z. Kazėno kūryba susilaukė palankaus kritikų vertinimo. „Kaip fotografika, taip ir Zino Kazėno tapyba dvelkia gyvenimo pilnatve ir džiaugsmu," - teigė menotyrininkė Vėjūnė Gečiauskienė.

„Spalvoti abstraktūs dariniai žurnalisto, fotografo ir tapytojo Zino Kazėno kūrybinėje dirbtuvėje ėmė rastis septintojo dešimtmečio viduryje. Kiekvienas, daugmaž susidūręs su fotografija, žino netikėtų efektų galimybę spausdinimo ar net fotografavimo procese. Tačiau toli gražu ne kiekvienas tame įžvelgia kūrybines potencijas, o Z. Kazėnas - įžvelgė. Jis įtikėjo universaliomis fotografijos išraiškos ir panaudojimo galimybėmis," - teigė menotyrininkė daktarė Eglė Jaškūnienė.

Palankiai jo kūrybą vertina ir kiti autoriai, skelbę savo recenzijas „Lietuvos žiniose", „Lietuvos ryte", „Šiaulių krašte", Panevėžio balse", kituose periodiniuose leidiniuose.

2005 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Lietuvos žurnalistų sąjungos nariui (nuo 1972 m.) Z. Kazėnui suteikė valstybės pripažintą meno kūrėjo statusą. Jis tapo Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys. Šiandien jis yra vienas iš žymiausių Lietuvos meistrų, profesionaliai dirbančių įvairiose fotografijos srityse. Jo Palangos nuotraukos per fotoalbumus, lankstinius, atvirukus, pašto vokus, kitką pasklido milijoniniais tiražais po visą pasaulį. Šie darbai populiarina Palangą, daro ją mums artimesne, labiau pažįstama. O seniau, prieš kelis dešimtmečius padarytos nuotraukos dabar tapo ir istorine vertybe, nes daug ko, ką prieš penkiasdešimt ar mažiau metų fiksavo Z. Kazėno fotoobjektyvas, jau Palangoje neliko, arba neatpažįstamai pakito. Jau ir Palangos tiltas ne tas, ir J. Basanavičiaus gatvė kitokia, kitur stovi ir legendine tapusi N. Gaigalaitės skulptūra „Jūratė ir Kastytis", ir senojo Palangos aerouosto neatpažinsi. Ką gi laikas teka, Palanga keičiasi, o Z. Kazėno Palangos nuotraukos išlieka nepakitusios. Tuo jos mums ir brangios. Džiugu ir tai, kad Z.Kazėnas asmeniniame archyve išsaugojo didelį kiekį fotografinės medžiagos apie Palangą.