Archyvas :: Kokia graži ir galinga komanda - vieningai žaidžianti Lietuva
Mariaus Grinbergo (www.sportas.info) nuotr.
Jolanta Mockevičienė
Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Vytauto Gedgaudo premija pirmą sykį paskirta sporto žurnalistei - ilgametei „Sporto" laikraščio darbuotojai Marytei Marcinkevičiūtei, rašančiai dar ir portalui www.sportas.info bei žurnalui „Olimpinė panorama". Premija skirta už knygą „Valdas Adamkus - sporto žmogus".
Knyga, apgaubta jubiliejais
Premijuota knyga suvedė trijų kartų sporto žmones. Premijos įsteigėjas Vytautas Gedgaudas - ne tik vienas iškiliausių išeivijos lietuvių žurnalistų, „Dirvos" vyr. redaktorius, kultūros veikėjas, bet ir didelis buriavimo entuziastas, jachtos „Žalčių karalienė", 1937 m. laimėjusios lenktynes aplink Gotlando salą, įgulos narys; Valdas Adamkus - dvi kadencijas baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas, o praeityje - puikus lengvaatletis, Lietuvos 100 m bėgimo rekordininkas, 1948 m. Europos pavergtųjų tautų olimpiados dukart čempionas ir dviejų sidabro medalių laimėtojas; knygos autorė Marytė Marcinkevičiūtė praeityje - įvairaus amžiaus grupių daugkartinė Lietuvos lengvosios atletikos čempionė bei medalininkė.
Knyga „Valdas Adamkus - sporto žmogus" apgaubta jubiliejais ir sukaktimis. Dienos šviesą ji išvydo 2011 m. (balandžio 1 d.!) ir buvo dedikuota Prezidento 85-erių metų jubiliejui bei Almos ir Valdo Adamkų vedybinio gyvenimo 60 - mečiui paminėti. Tais pačiais metais balandžio mėnesį knygos autorė irgi minėjo savo 65-erių metų sukaktį. Pagaliau 2012-ieji, - 100 metų, kai gimė Vytautas Gedgaudas, ir jo vardo premija paskirta žmogui, net 45 -erius metus paskyrusiam sporto žurnalistikai.
Taigi, Vytauto Gedgaudo laureatai į savo gretas priėmė sporto žurnalistę. Kaip teigė konkurso komisijos pirmininkė Angelina Liaudanskienė - tai išskirtinis atvejis. Tačiau kodėl išskirtinis, paklaustų knygos autorė. Juk knygos herojus V. Adamkus visa savo esybe puikiai įrodo, kad sportas - tai ne vien rezultatai, pergalės ir pralaimėjimai, bet ir valstybės garsinimas, tautos ir valstybės politinio, kultūrinio, dvasinio gyvenimo dalis, mūsų istorija, mūsų dabartis ir ateitis. Prezidentas per susitikimus nuolat pabrėžia, jog jis norėtų, kad jaunimas, perskaitęs šią knygą, pamatytų, jog norint, dirbant, siekiant galima kažką nuveikti, palikti ateities kartoms.
Dar savo pratarmėje Prezidentas pripažino, kad šią knygą palydėjo su viltimi, jog skaitytojas joje ras ne tik įdomių istorijos detalių ir faktų, bet ir dar kartą įsitikins, kokia graži ir kokia galinga komanda - vieningai žaidžianti Lietuva.
Išsipildžiusi svajonė
Parašyti knygą apie šalies vadovą - daugelio žurnalistų svajonė. Vertinti Prezidento darbą, kritikuoti ar girti, išsakyti savo nuomonę - įprastas dalykas. Tačiau su Prezidentu pasinerti į sporto gelmes, aprašyti jo visuomeninę veiklą, priversti prisiminti tai, kas jo gyvenime įvyko prieš 60-70 metų - nėra paprasta. Tačiau M. Marcinkevičiūtei, manau, pavyko, ir ji tuo pagrįstai gali didžiuotis.
Knygoje autorė argumentuotai atskleidė, kad Prezidentas pasiekė puikių sporto rezultatų, kuriais jis iki šiol džiaugiasi, o kai kuriais ir didžiuojasi. Tačiau įdomiausiai jam ir knygos autorei liko sporto, tiesiogiai liudijusio istorijos, tiksliau - Lietuvos istorijos raidą ir permainas, atsiminimai. Prezidentui buvo brangu viskas, ko negalima išbraukti iš lietuvių tautos istorijos - užfiksuota daug įdomių jo gyvenimo faktų, skaitytojai supažindinti su visai kitu Valdu Adamkumi.
„Nenorėjau knygos apie save, deja, manęs niekas neklausė, - knygos pristatyme juokavo V. Adamkus. - Kalbant rimtai, randu daug paralelių tarp mūsų valstybės kūrimosi ir sporto vystymosi. Gaila, tačiau, palyginus pastaruosius dvidešimt atkurtos nepriklausomybės metų ir du tarpukario Lietuvos istorijos dešimtmečius, reikia pripažinti, kad anuomet buvo padaryta daugiau."
Tai nebuvo knygos autorės spontaniškas darbas. Ėmė ir sugalvojo - taip nebuvo. Pagaliau ir kadenciją baigęs mūsų šalies vadovas ne kiekvienam žurnalistui buvo linkęs atverti savo širdį, prisiminti savo sunkų gyvenimą jaunystėje, ištarti žodžius, kad, siekiant išgyventi, netgi šiukšlių konteineriuose teko pasirausti, kad iš pradžių gyvenimas Amerikoje jam buvo tikra katorga - nepasakomai ilgėjosi Lietuvos ir, jeigu ne vandenynas, rodos, pėsčias būtų galėjęs pasiekti Europą.
Reikėjo įgyti Prezidento pasitikėjimą. Darbui buvo rengtasi jau seniai, kai tiktai Valdas Adamkus kandidatavo tapti Lietuvos Respublikos Prezidentu. Viskas, kas tada buvo užrašyta, įrašyta į diktofoną, - neišmesta į šiukšlių dėžę, neištrinta. Tiesa, buvo kiek baugu sėstis prie vieno stalo su Prezidentu, tačiau to atsakingo darbo ir viską įamžinti knygoje. Lėmė knygos autorės sukauptas didelis patyrimas dirbant „Sporto" redakcijoje, parašytos aštuonios knygos.
Visą straipsnį skaitykite almanache „Žurnalistika", kuris išeis šių metų liepos mėnesį.
Prenumeruoti komentarus: El. paštu RSS
Vytautas
2012-06-05 06:53
Sveikinu Marytę su gera knyga ir gražia premija.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
A.V.
2012-06-04 11:53
Įdomi knyga, įdomi recenzija.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Komentarai (2)