Žurnalistų kūryba

Algis Juozas Kusta

Jono Laurinavičiaus biografija tokia plati, joje telpa ištisa epocha įvykių ir audrų, kurių dalyviu jam teko būti nuo pat pirmos gyvenimo dienos 1938 metų liepą. Jis vienas tituluočiausių Senjorų klubo narių, vienintelis, kuriam suteiktas rajono (Kaišiadorių) garbės piliečio vardas.  Jonas - Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys, Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys, Tėvynės pažinimo draugijos narys, Lietuvos kraštotyros draugijos garbės narys, Kaišiadorių rajono literatų klubo „Gija" pirmininkas, ketvirtį amžiaus vadovaujantis „Kaišiadorių aidų" laikraščiui. Jau vien šių pareigų išvardinimas rodo, kokia plati jo veiklos erdvė. O žurnalistikoje Jonas darbuojasi jau 55 metus.

 „Tai nepaprastai veržli, kūrybinga, visapusiškai įdomi, turininga asmenybė, be galo produktyvus kūrėjas", - rašo vienas jo biografų J. Norkevičius neseniai pasirodžiusioje knygoje „Aštriu kampu". Jonas atėjo iš sušaudytų pokario metų vaikystės, iš Trakų rajono kaimo gražiu Pajautų pavadinimu. Viename savo eilėraščių jis prisimena tuos tolimus raudonžvaigždės tarybų valdžios laikus, kai kaimiečiams, dažniausiai beraščiams, buvo privaloma prenumeruoti partijos organą spaudą: „Tai padarė man gero išties nemažai: iš laikraščių greitai skaityti išmokau ir spausdintą žodį pamėgau ašai".  Taip prasidėjo tarnystė tam žodžiui. Prasidėjo nuo tų pirmųjų korespondencijų, 1953 m. išspausdintų Daugų r. laikraštyje. Pirmieji jo žurnalistinės veiklos išbandymai buvo darbas Šalčininkų rajono laikraštyje, etatą Jonas vadino „rašantis korektorius". Dirbo, kad galėtų save ir savo pasiligojusią motiną išlaikyti.

1959 m. Jonas pradėjo studijas Vilniaus universitete. Lituanistų kurse kartu studijavo vėliau išgarsėję rašytojais ir poetais Algimantas Zurba, Marcelijus Martinaitis, Alfonsas Bukontas, Danas Kairys, filosofais Algirdas Gaižutis, Antanas Rybelis, Česlovas Kalenda, politiku ir diplomatu tapęs Justas Vincas Paleckis... Kai po daugelio metų jie ims susitikinėti prie filologų berželio Sarbievijaus kieme, Jonui kils mintis aprašyti jų gyvenimo kelią ir pokyčius. Taip nuo 2009 m. atsiras pamečiui keturios knygutės „Kaip gyvi, mano kurso draugai?" - išskirtinis vieno kurso metraštis, parengtas ir išleistas Jono lėšomis.

Čia reikia pažymėti, kad Jonas parašė ir savo lėšomis nuo 1978 m. išleido apie 100 knygų -  vis kilniaširdiškai siekdamas įamžinti savo krašto šviesuolius, knygnešius, tremtinius, įdomesnes vietoves ir įvykius. Tokią pat stirtą knygų jis parengė ar redagavo. Kai tiek daug padaryta, nieko stebėtino, kad apie jį patį jau yra išleistos 8 knygos.

Tikrą žurnalisto darbą Jonas pradėjo 1964 m. Kaišiadorių rajono laikraštyje.  Iki šiol jis su pagarba prisimena to laiko demokratišką ir išradingą redaktorių Zenoną Lapinską. Vėliau aplakstė Mažeikių rajoną, tapęs jo laikraščio „Pergalės vėliava" korespondentu. 1984 m. vėl sugrįžo į Kaišiadoris ir čia galutinai įleido savo kūrybos ir veiklos šaknis. Darbai ir autoritetas lėmė, kad J. Laurinavičius atkūrus nepriklausomybę buvo išrinktas rajono tarybos pirmininko pavaduotoju. Ir dabar retas žymesnis miesto ar rajono įvykis, renginys apsieina be Jono. Kaišiadorių rajone, ko gero, neliko kertelės, kur nebūtų apsilankęs Jonas, neliko iškilesnio žmogaus, kurio nebūtų kalbinęs ir aprašęs.

J. Laurinavičiaus asmenyje dera ir publicistas, ir poetas, ir kraštotyrininkas, ir humoristas, ir beletristas. Eilėraščius jis rašo nuo mokyklos laikų, išleido ne vieną poezijos knygą. Kaip ir tinka linksmo  būdo žmogui,  rašo epigramas. Pirmosios pasirodė Universiteto laikraštyje. Vėliau jas spausdino rajoninėje ir respublikinėje spaudoje. 2006 m. buvo išleistas jo epigramų rinkinys „Ne akibrokštai". Tada nutaręs lyg ir neberašyti daugiau epigramų. Bet atgimę ryšiai su kurso draugais atvedė jį į „Gairių" leidyklą, kuriai vadovauja kursiokas Povilas Masilionis, į „Gairių" žurnalo redakciją.  Žurnalo paskutinis puslapis būdavo skiriamas humorui ir satyrai, ir Jonas neatsispyrė pagundai vėl parašyti ką linksmesnio. Taip iš „Gairėse" spausdintų epigramų radosi jų knyga „Su minuso ženklu". Joje galima rasti ir smagų  atsakymą į klausimą, ar sunku parašyti gerą knygą:

Didelio čia daikto

Gerą knygą parašyti:

Kiekvienas genijus

Sugeba

Tai padaryti.

 Savaip gudrus - lyg ir su užuomina - tas atsakymas.

Tai toks tas Jonas Laurinavičius. Kuris sako: „Esu gimęs po laiminga žvaigžde: pasirinkto kelio nesigailiu. Man buvo ir tebėra įdomu gyventi. Į darbą skubu kaip į šventę, visko imuosi su užsidegimu. Tačiau vis atrodo, kad pernelyg mažai esu padaręs. Tad ir dabar dirbu pasiraitojęs rankoves". Tai žmogus, kurį vienas kolega pavadino žurnalistikos Herakliu.

Rubrika "Žurnalistų kūryba" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.