Visi valgė iš karštosios Afrikos atvežtus ledus, gyrė keliautojo išradingumą, bet nei vienas tų valgytojų išradėju netapo, nepadarė nei jokio techninio, nei gyvenimiško išradimo.

Kaip žinia, išradėjai gimsta gana retai. Retam kyla noras bent mintyse pabūti išradėju, kad po to taptų visų savo galimybių atradėju.

LYG TARP KITKO

Būna, kad žmonės dirba savo darbą, jaučiasi viskuo patenkinti, stengiasi kopti karjeros laiptais, atlikti kitas žmogiškas pareigas.

Ir lyg tarp kitko betriūsdami užsiiminėja nieko bendro neturinčiais nei su karjera, nei su darbu visokiais niekniekiais.

Vieni nei iš šio, nei iš to sėdasi piešti natiurmortus, peizažus ar sutiktų žmonių veidus.

Kitų galvose ima skambėti muzikos garsai, kuriuos jie bando užfiksuoti natų sąsiuviniuose, sugroti fortepijonu ar smuiku.

Treti, lyg kieno pastūmėti, savo gyvenimo siužetus pradeda versti eilėmis, novelėmis, romanų puslapiais...

Ne visada, bet stebuklai pasitaiko.

Tuomet įvyksta didieji gyvenimo atradimai.

Tai, kas anksčiau buvo lyg tarp kitko, niekniekiais, tampa gyvenimo prasme, gyvenimo džiaugsmu, savęs atradimu.

Visi atradimai prasideda nuo pirmojo pabandymo, nuo pirmo sieloje suskambėjusio akordo, nuo pirmos užrašytos eilutės.

Pabandyk.

Lyg tarp kitko...

SU DANGAUS PALAIMINIMU

Ir didžiausi išminčiai iki šiol nežino, kas privertė žmones matuotis tas mintis, kurias jie paskui privalės nešioti visą gyvenimą.

Niekas nepastebėdavo, kad jiems siūlomos mintys yra mažos, menkutės, jie nesuvokė, kad tos mintelės juos valdys visą likusį gyvenimą.

Žmonės, tapę mažaminčiais, nei kiek dėl to nepergyvendavo.

Jų mintys neužaugdavo iki didesnių norų, jų nekankindavo jokios kūrybinės svajos, jokie tik didžiaminčiams pasiekiami tikslai.

Savuose mažamintynuose jie jausdavosi puikiai, tarsi žolytės pievose.

Mažaminčiai, gink die, nesiekdavo būti panašūs į išminčius, bet išminčiai juos nervindavo savo nesuvokiamomis mintimis, nesuprantamais džiaugsmais.

Jie vieningai piktindavosi visu išminčių gyvenimu, taip nepanašiu į jų pačių gyvenimus.

Tačiau pyktis mažaminčiams buvo reikalingas, kaip žmonėms duona.

Pasisotinę pykčiu, jie nusigręždavo nuo išminčių, visaip stengdavosi nesutikti nei jų pačių, nei jų minčių.

Jie panirdavo į savo mažus gyvenimėlius, kuriuose jausdavosi savaip laimingi, kad yra laisvi nuo didžiaminčių siekių ir vargų.

Toks gyvenimas. Toks žemiškas gyvenimas. Ir nieko nepakeisi.

Viską gali pakeisti tik dangus. Jis laikas nuo laiko švysteli beribę dangaus energiją į žemę, ir visi, kas tuo metu žvelgė į dangų, kas tikėdamas ir laukdamas mintimis buvo su dangumi, sugauna tą dangaus dovaną ir, tarsi palaimintas, gimsta iš naujo, gimsta naujam gyvenimui.

Dangus vienodai laimina visus žmones - ir visus, paverstus mažaminčiais, ir visus išminčius.

Nors dangus laimina visus, tačiau į dangų žvelgia, palaiminimą gauna tik didžiaminčiai - palaimintieji savimi, savo tikėjimu.

Dangus laimina visus. Vadinasi, ir Tave.

Būk palaimintas.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-08-30 10:35

Atgal

Komentarai (13)

Jūsų el. paštas

D.K.

2019-08-27 11:47

Man ne visai aiškų, ką vekia tas Pozityvistų klubas.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Jeronimas

2019-08-25 16:52

Nuoširdžiai ačiū už Jūsų komentarus. Jie man padeda ruošti naują "Gyvenimo vaistažodžių" knygą. Labiausiai mane pralinksmino komentaras VV su keturiais klaustukais.Ruošiu Vaistažodžius rugsėjo pradžiai. Lauksiu naujų komentarų. P.S rugsėjo 3d. 18val."Žinijoje" Pozityvistų klubas.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Aldona

2019-08-25 10:21

Pas poną ar ponaitį VAU turbūt labai stora oda.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vau

2019-08-24 17:39

O manęs nekabina. Kažkokie saldoki.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Marytė

2019-08-23 18:42

Lyg tarp kitko... galiu pasakyti, kad tekstai kabina. Tęskite toliau.