Žurnalistų kūryba

Per penkioliktąsias tradicines Vaižgantines rugsėjo 16-ąją lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtuosiuose Malaišiuose bus pristatyta ką tik leidykloje „Utenos Indra" išleista Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, kraštotyrininko, fotografo, respublikinės literatūrinės Vaižganto premijos laureato Vytauto Bagdono parengta knyga „Mūsų Ferdinandas. Tokį Jį prisimename..." Žurnalistas V. Bagdonas gerai žinomas kaip fotoalbumų ir knygų „Vaižgantiška" tema autorius, tokių populiarių, skaitytojų palankiai vertinamų leidinių jo sąskaitoje yra jau penketas. O šeštoji knyga skirta populiariam teatro, kino ir televizijos aktoriui, režisieriui, respublikos nusipelniusiam aktoriui, Anykščių rajono Garbės piliečiui Ferdinandui Jakšiui. Būtent per šiųmetines Vaižgantines sukanka lygiai vieneri metai, kai aktorius iškeliavo Amžinybėn. Todėl labai simboliška, kad būtent šioje šventėje ir bus sutikta tokia knyga. Juk aktorius Ferdinandas Jakšys buvo nuolatinis Vaižgantinių dalyvis, čia, po senaisiais Malaišių klevais kiekvieną rugsėjį skambėdavo išraiškingai jo skaitoma Vaižganto ir kitų autorių kūryba, čia scenos „riteris" su kiekvienu surasdavo bendrą kalbą...

Knyga pradedama autoriaus įžanginiu žodžiu skaitytojams, kuriuo ir paaiškėja jos parašymo tikslas:

„ Per visą savo nugyventą jau pakankamai brandų amželį, dirbdamas žurnalistu, savivaldybininku, muziejininku, rinkdamas kraštotyrinę medžiagą, organizuodamas kultūrinius renginius, ruošdamas fotografijų parodas, nuolat bendraudamas su žmonėmis, visokiausių asmenybių esu sutikęs. Prisipažinsiu - teko bendrauti su labai gerais, sąžiningais, kultūringais žmonėmis, tikrais šviesuoliais, su kuriais norėdavosi kuo ilgiau pabūti, pasišnekučiuoti iš „dūšios", dar ir dar kartą susitikti. Bet sutikau savo gyvenimo kelyje ir tokių piliečių, kuriuos apibūdinant net ir liežuvis sunkiai apsiverčia. Tai melagiai, sukčiai, pataikūnai, tuščiagarbiai, intrigų meistrai, apkalbų mėgėjai ir kitokie blogybių virtuozai, besistengiantys ką nors apšmeižti, apjuodinti, įskųsti, iškoneveikti, sumenkinti. Visa laimė, kad tokių buvo tik vienetai, užtat dorų, šviesių, optimizmu trykštančių, įdomių, nuoširdžių žmonių sutikau šimtus. Dėkoju likimui, kad tarp tų šviesuolių, nuostabiai gerų, dvasingų, meniškos sielos, atlapaširdžių žmonių buvo ir aktorius Pranas Ferdinandas Jakšys.

Džiaugiuosi, kad per kelis dešimtmečius būta su Juo labai įdomių, prasmingų, įsimintinų susitikimų, pabendravimų, kartais ilgesnių, kartais pernelyg trumpų. Susitikus viename ar kitame renginyje išlikdavo tiktai šviesūs prisiminimai, kurie vėliau pavirsdavo rašiniais, reportažais spaudai, kultūrinių renginių ataskaitų eilutėmis, fotografijų parodomis. Gerbiamas mūsų Svečias atvykdavo, savo dalyvavimu visus pradžiugindavo ir išvykdavo neatidėliotinais reikalais, kūrybinių užmojų vedamas, o mes - tų sambūrių organizatoriai -, dėkodavome Jam ir atsisveikindavome iki naujų susitikimų. Taip tęsėsi daugelį metų ir atrodė, kad šitaip bus visą amžinybę, kad dar ne kartą turėsime galimybę susėsti po Aktoriaus gimtojo Svėdasų krašto beržais ir neskubant šnekučiuotis valandų valandas. Svajojome apie tai, kad dar daug kartų girdėsime Jo be galo išraiškingai skaitomas Vaižganto ir kitų autorių kūrybos eilutes, kad trykštantis energija, visuomet geros nuotaikos, besišypsantis, su kiekvienu greitai surandantis bendrą kalbą meninio žodžio Meistras džiugins ir džiugins savo apsilankymu. Bet pasitvirtino senolių išmintis, kad žmogus svajoja, o Dievas iš tų svajonių tik pasišaipo. Taip ir atsitiko.

Likimas viską negailestingai sudėliojo į savo vietas. Negrįžtamai į praeitį nukeliavo tai, kas dar visai neseniai buvo taip artima, laukiama, pažįstama, miela, brangu, įspūdinga. Dabarties metas tą 2022-ųjų rugsėjo 15-ąją akimirksniu pavirto būtuoju laiku. Nuo tos lemtingos dienos, kai nutrūko šviesios atminties Scenos Riterio Ferdinando gyvenimo styga, jau tenka gyventi vien prisiminimais. Betgi Jis paliko apie save tiktai labai gražius, šviesius prisiminimus. Juk Jis ir pats buvo šviesus Žmogus, nukeliavęs ryškų gyvenimo kelią, sukūręs šimtus vaidmenų scenoje, kine, televizijoje, dovanojęs žiūrovams be galo daug džiaugsmo ir neblėstančių įspūdžių, sėkmingai reiškęsis kaip pedagogas mokant teatro meistriškumo jaunuosius aktorius, pasižymėjęs ir teatrologijoje, režisūroje, daugelyje kitų veiklų. Šimtai, o net ir tūkstančiai žmonių gali pasididžiuodami pasakyti, kad jie pažinojo Ferdinandą Jakšį jau ne vieną dešimtmetį iš Jo atliekamų vaidmenų, iš susitikimų renginiuose, iš pabendravimų viena ar kita proga. O kam likimas buvo palankus, tas turėjo puikią progą ir labai artimai su Aktoriumi pabendrauti - ir tai buvo kiekvienam pats prasmingiausias, reikšmingiausias, labai įsimenantis dalykas. Iš gausybės susitikimų, patirtų įspūdžių nuotrupų turėjau progą ir aš sudėlioti neišblėstančių atsiminimų mozaiką, kurią pateikiu šioje knygoje.

Apie Ferdinando Jakšio nuopelnus Lietuvos teatrui, Jo parengtus atskirus leidinius bei publikacijas apie aktorius Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, autorinius darbus - monospektaklių, kūrybinių programų sukūrimą ir kitokį svarų indėlį į šalies teatro istoriją, be jokios abejonės, ateityje turėtų savo žodį tarti teatrologai, teatro kritikai ir kiti šios srities žinovai. Tai galėtų tapti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų kursinių, diplominių darbų, gal net mokslinių disertacijų temos. Labai praverstų ir išsamus leidinys apie garbiojo Ferdinando gyvenimo kelią, pateikiant skaitytojams smulkią informaciją, nušviečiant Jo plačią veiklą. Būtų labai reikalingi konkretesni duomenys apie suvaidintus vaidmenis, praverstų surinktos spaudos leidiniuose ir interneto „platybėse" skelbtos publikacijos apie Aktorių, reikėtų susisteminti ir paruošti bibliografinę rodyklę apie Jo parengtus leidinius ir skelbtus straipsnius, surinktą teatro istoriją. Atskira tema būtų labai kruopščiai Ferdinando rašyti dienoraščiai ir kūrybiniai bandymai: prozos kūrinėliai, eilėraščiai.

Šioje knygoje pateikiami tik kai kurių su Ferdinandu artimiau bendravusių žmonių prisiminimai, tik fragmentai iš anksčiau vietinėje ir šalies žiniasklaidoje skelbtų rašinių. Atskleidžiama ir nemažai Aktoriaus biografinių faktų, cituojamos Jo rašyto dienoraščio eilutės. Skelbiama ir dalis foto nuotraukų iš Ferdinando asmeninio archyvo, kurias Jis kaupė, rūpestingai saugojo, nepatingėdavo kitoje pusėje užrašyti tikslesnius duomenis. Nuotraukų knygai pateikė ir kiti Aktorių pažinoję žmonės.

Lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto žodžiais tariant, ką pasisekė „sulesioti", tą ir atiduodu dabar skaitytojų „teismui"... "

O „sulesioti" žurnalistui V. Bagdonui tikrai pasisekė labai daug. Ir ta gausi medžiaga buvo sutalpinta net į 191 puslapį.

Belieka pridurti, kad šia knyga nebus prekiaujama knygynuose, prekybos centruose, pageidaujantys ją galės nusipirkti tiktai per Vaižgantines, na, ir, žinoma, leidykloje, knygos pristatymo metu kituose renginiuose.

Norisi palinkėti knygai gero kelio pas skaitytojus, o žurnalistui Vytautui Bagdonui tolesnės kūrybinės sėkmės.