Žurnalistų kūryba

Šiandien, sausio 21 d., pažiūrėjau į kalendoriuką: oho, per mėnesį nuo gruodžio 21-osios, t.y., nuo žiemos saulėgrįžos iki šiandien, diena pailgėjusi beveik visa valanda. Pajautėme - ir rytą, ir vakare šviesos gerokai daugiau „pagauname", o juk praėjusią savaitę šaltukas spirgino iki dvidešimties ir net daugiau, tad einant miško takučiu, kurį išmyniau, kai tik atsirado ilgai lauktos baltumos, sniegas po padais maloniai girgždėjo ir norėjosi labiau gūžtis į žieminį aprėdą. 

Papeikia žmonės sinoptikus, papeikia, bet ar gali jais netikėti, kai spirginant tam šaltukui, jie pranašavo atlydį ir net pliusinę temperatūrą. Ir va - šiandien nulis. Per didijį snygį ant pušų šakų susikaupę sniego luitai, prieš kelias dienas tas šakas be gailesčio lankstė, net laužė, o šiandien saulės spinduliai, pirmiausia pasiekę pušų viršūnes ir padedami vėjelio, jau surengė tokį karnavalą ar fejerverką, kad tik saugokis - sniego gurvuoliai, besirisdami žemyn virsta lyg specialiai užsakyta pūga ir tik saugokis, kad už apykaklės neužpiltų. Taigi gal pavasarėja? Turbūt ne...

Pas mus dar kasryt atskrenda genys, tarp pušų kai kada pasirodo dvi trys stirnaitės, geniui įkandin prie lesyklos renkasi zylės, tik jos kai kada tokios nepaslankios, kad ne tiek lesa saulėgrąžas, kiek mėgsta tupėti lesykloje... Štai taip „pamedžioju" fotoaparatu, pasigėriu besikeičiančia gamta ir tikiu: pavasaris bus! Ir ne tik mūsų kaimelyje.